Daugiau pajamų – didesnės įmokos

Statistikos departamento duomenys rodo, kad šiemet vidutinis atlyginimas ūgtelėjo 9 proc. arba 60 eurų „į rankas“ – nuo 660 iki 720 eurų per mėnesį.

Džiugina tai, kad 8 proc. iki 15 mln. eurų šiemet didėjo ir gyvybės draudimą turinčių žmonių įmokos. Vadinasi, tie žmonės, kurie rūpinasi savo finansine ateitimi ir kaupia ateičiai, ne visas padidėjusias pajamas „pravalgė“, bet atitinkamai daugiau lėšų skyrė ir taupymui.

Mėgstu sakyti, kad žmogus turi nusiteikti geriausiam, bet pasiruošti blogiausiam. Gerai, kad mūsų šalies gyventojų sąmoningumas finansinio saugumo klausimu auga, kad vis daugiau žmonių prisiima atsakomybę už save ir nori būti pasiruošę senatvei bei netikėtiems gyvenimo atvejams, kai ištinka bėda ir būtinai reikia gauti papildomų lėšų.

Paradoksali situacija dėl taupymo įpročių

Naujausia Lietuvos banko atlikta namų ūkių apklausos apžvalga rodo, kad žmonės pripažįsta, jog jų finansinė padėtis yra vis geresnė – ją teigiamai vertina trys ketvirtadaliai apklaustųjų.

Du iš trijų respondentų tikino galintys sutaupyti bent dalį gaunamų pajamų – ši tendencija išlieka stabili pastaruosius dvejus metus. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 eurų.

Sutaupyti galėtume, bet kiek taupome iš tiesų?

Kalbant apie lietuvių taupymo įpročius Europos kontekste, matome paradoksą – lietuvių taupymo norma yra su minuso ženklu. Taupymo norma – tai santykis tarp santaupų (pajamos atmetus išlaidas) ir pajamų.

„Eurostato“ duomenimis, mažėjanti ir neigiama taupymo normos tendencija Lietuvoje fiksuojama jau kelerius metus: 2017 m. ji siekė -1,5. Per 2018-ųjų I-II ketv. namų ūkių taupymo norma sudarė -0,5. 2016-aisiais Lietuvos gyventojai bent šiek tiek sutaupydavo – taupymo norma buvo teigiama ir siekė 0,2 punkto.

Europoje – paskutiniai

Tai – ganėtinai ekstremali situacija, reiškianti, jog dar yra nemažai lietuvių, gyvenančių šia diena ir vis dar neskiriančių lėšų finansiniam ateities saugumui. Pagal šį rodiklį mes atsiliekame ne tik nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos, bet ir nuo visų kitų Europos šalių. Vieninteliai Kipro gyventojai išleidžia dar daugiau nei uždirba – jų taupymo norma 2017 m. siekė -3. Lietuva ir Kipras yra vienintelės šalys Europoje, kurių taupymo norma šiuo ekonomikos augimo metu yra neigiama.

Štai latviai ir estai, pasirodo, yra taupesni – Latvijos taupymo norma 2017-aisiais siekė 3,25, o Estijos – 11,58. O daugiausia Europoje taupymui skiria vokiečiai ir švedai, t. y. jų taupymo norma yra 17. Akivaizdu, jog dar turime kur pasitempti ir ko siekti.

Valstybės skatinimas – ypatingai svarbus

Manau, kad tikslingas mokėjimas naudotis gaunamomis pajamomis gali užtikrinti ne tik asmeninį finansinį saugumą, bet ir valstybės gerovę. Tai reiškia, kad, žmonėms kaupiant lėšas per gyvybės draudimą, pensijų fonduose, indėliuose, investuojant ar bet kuriuo kitu pasirinktu būdu užsitikrinant finansinį stabilumą ir saugumą, mažėja šalies socialinės rūpybos išlaidos.

Be to, žmonės yra laimingesni, kai gali patys sau padėti ištikus nelaimei, jie jaučiasi orūs, nes nebereikia tiesti rankos ir prašyti valstybės teikiamų pašalpų.

Asmeninio finansinio saugumo svarba ateityje tik didės, nes valstybės galimybės pasirūpinti oria senatvės pensija mažės dėl demografinių ir kitų priežasčių. Labai svarbus vaidmuo tenka valstybės politikai, kuri turėtų šviesti visuomenę finansinio raštingumo klausimais ir skatinti žmones taupyti, kaupti lėšas, rūpintis savimi ir savo artimaisiais.

2019 m. startuoja pensijų reforma, norime tikėtis, kad tai bus vienas iš postūmių didesniam kiekiui žmonių pradėti kaupti pensijai. Vis dėlto negalima pamiršti ir savarankiško kaupimo svarbos, nes orią senatvę gali užtikrinti tik kaupimas visose trijose pensijų pakopose.

Taip pat labai svarbu didinti žmonių pajamas – suteikti daugiau galimybių užsidirbti, sutaupyti ir mažinti priklausomybę nuo valstybės išmokų. Šių metų duomenys aiškiai rodo – kai uždirbame daugiau, ne tik daugiau lėšų išleidžiame kasdieniams reikalams ar malonumams, bet ir daugiau skiriame ateities finansiniam saugumui.

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas