Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos Irenos Ingelevič, pakeitimus padiktavo būtinybė suvienodinti veikimo metodiką. Iki šiol rajono Vaiko teisių apsaugos skyriai, nors ir veikė pagal tuos pačius teisės aktus, neretai vadovaudavosi savo praktika sprendžiant atskiras problemas, savarankiškus – ne visada veiksmingus – veikimo metodus.

Lemtingas Matuko vaidmuo
„Nors kalbos apie sistemos centralizaciją vyko kelerius metus, lemtingą vaidmenį šiuo klausimu atliko Matukas - vaikas, kurį nukankino jo motina ir jos sugyventinis. Įvedus pakeitimą Įvaikinimo tarnyboje įsteigta 12 teritorinių skyrių, o kiekviename jų - rajono skyriai, apimsiantys visas šalies savivaldybes. Be to, nuo š. m. liepos 1 d. įsigaliojo bendras profilaktinės paramos vaikui ir šeimai organizavimo modelis, kuris remiasi vadinamąja atvejo vadyba. Atvejo vadybos organizavimo ir koordinavimo funkcijas Vilniaus rajone atliks Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras“, - aiškina I. Ingelevič. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius būtent ir yra tokia institucija, kuri administruoja savivaldybės socialinių paslaugų teikiamas paslaugas.

Atvejo vadybininkai
Siekiant veiksmingai veikti ir koordinuoti neatidėliotiną pagalbą vaikui ir šeimai šiuo metu tarnybose įdarbinami atvejo vadybininkai. Jų uždavinys - sudaryti konkretų atvejo (krizinės situacijos) vadybos planą, kuris apims situacijos šeimoje analizę, tėvų pastangų susidariusiai krizei išspręsti vertinimą. Paskirti atvejo vadybininkai nuo pradžių turi koordinuoti atvejo vadybos procesą ir organizuoti kompleksinę pagalbą su aiškiai nubrėžtais uždaviniais, preciziškai nustatytomis pareigomis ir terminais. Su vaikais ir šeimomis dirbs tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Pagal poreikį darbui su vaiku ir jo šeima bus pasitelkta visa mobili komanda: psichologas, socialinis darbuotojas, patirtį su žalingų įpročių turinčiais žmonėmis turintis specialistas.

Greitas reagavimas
„Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie nederamą elgesį su vaiku, turi į jį reaguoti per 6 valandas, o kai kuriais atvejais - per 3 valandas. Jei yra smurtas vaiko atžvilgiu, specialistai privalo reaguoti praktiškai nedelsdami. Kartu su policija jie privalo nuvykti į vietą, įvertinti situaciją ir užpildyti 16 lapų dokumentą“, - šypsosi mūsų pašnekovė.

Pagal naują įstatymą, iš šeimos paimtas vaikas turi būti iš karto perduotas globėjų šeimai (globėjų šeimų, pasiryžusių bet kuriuo metu globoti vaikus, sąrašą tvirtina savivaldybė) arba globos įstaigai. Per tris dienas Įvaikinimo tarnyba privalo perduoti teismui prašymą leisti izoliuoti vaiką nuo šeimos.

„Pagal įstatymus reikalingų dokumentų rinkimas turėtų užtrukti ne ilgiau kaip penkias dienas. Per tą laiką savivaldybė privalo paskirti vaikui globėją ir nustatyti globą. Kol vaikas yra saugioje vietoje, su jo tėvais 14 dienų dirba mobili komanda - patarinėja, kokių veiksmų reikia imtis siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Mūsų rajone yra dvi įstaigos, šiuo metu galinčios priimti vaikus, kuriems reikalinga neatidėliotina pagalba ir globa. Tai Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras Kalveliuose ir Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras Geisiškėse“, - pasakoja I. Ingelevič.

Globėjai skubiai ieškomi
Abiem išvardytoms rajono įstaigoms suteiktas globos centrų statusas, todėl būtent jos privalo parengti vaikų globėjus ir koordinuoti jų darbą bei skirti globėjus, jei iškils tokia būtinybė. Įstatymas numato įtraukti į darbą su vaikais, be kita ko, budinčius globėjus, kurie pavaldūs minėtiems centrams, ir visuomeninius globėjus. Visuomeniniai (laikinieji) globėjai turi dirbti su šeima, kad vaikas galėtų kuo greičiau į ją grįžti. Jei vaikas negali grįžti į šeimą, laikinasis globėjas gali perimti nuolatinio globėjo funkcijas, taip pat gali dirbti kaip budintis globėjas.

„Kol kas neturime per daug norinčių globoti vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių yra izoliuojami nuo destruktyvių šeimų. Tokiose situacijose vienintelis išsigelbėjimas yra institucinė globa. Krizių centras Kalveliuose ir Gerovės centras Geisiškėse yra toji vieta, kur vaikai gali apsistoti, kol negalės grįžti į šeimas, nes laikinoji globa gali būti nustatoma metams su galimybe pratęsti pusmečiui. Dėl tolesnio vaiko likimo sprendžia teismas“, - pabrėžia Socialinės rūpybos skyriaus vedėja.

Dėl minėtų priežasčių šiuo metu centrai dirba visu pajėgumu. Anot I. Ingelevič, rajone trūksta fizinių asmenų - pavyzdžiui, budinčių globėjų, kurie sutiktų laikinai priimti į savo namus svetimą vaiką. Be to, neužimti visi etatai socialinių paslaugų įstaigose, nes reikalavimai specialistams pernelyg dideli ir ne kiekvienas išdrįs pakelti tokius iššūkius. Potencialius kandidatus atbaido sunkus ir net rizikingas darbas. Deja, tokia pati situacija yra ir kituose šalies rajonuose. Norinčiųjų globoti jų pačių tėvų nuskriaustus vaikus labai trūksta, nors šis darbas ir gana gerai apmokamas (budintysis globėjas gali gauti nuo 758 eurų per mėnesį). Pinigus vaikui išlaikyti skiria ir savivaldybė (paslaugoms), ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (globai).

Lavina pajudėjo
I. Ingelevič neslepia, kad po Matuko atvejo vaiko teisių apsaugos institucijos pradėjo griežčiau reaguoti į nepilnamečių teisių pažeidimų atvejus ir dažniau atiminėti vaikus iš neatsakingų tėvų. Pranešimų apie pažeidimus labai daug.

Vien per pirmąsias dešimt naujo įstatymo galiojimo dienų Lietuvoje iš tėvų buvo paimta apie šimtas vaikų. Paradoksalu, bet destrukcinės šeimos nelabai dėl to išgyvena ir nelabai kontroliuoja situaciją.

„Pajudėjo lavina, kurios negalime sustabdyti. Ar visi pranešimai pasitvirtina?.. Tarnybos tikrai privalo į juos reaguoti, nes įsikišimas daugeliu atvejų vis dėlto buvo reikalingas. Tačiau būna - ir tokių atvejų pasitaikė nemažai, kad po trijų dienų vaikai grįždavo į šeimas, nes būtent per šį laikotarpį reikia priimti sprendimą: paskirti globą ar grąžinti vaiką į šeimą“, - aiškina situaciją I. Ingelevič.

Anot Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos, LR Seimo inicijuoti pakeitimai buvo reikalingi, nors teigiamiems jų rezultatams pasiekti reikia daug metų, daugiau lėšų ir laiko tobulesnei įstatyminei bazei sukurti (įstatymas įsigaliojo, tačiau vis dar trūksta poįstatyminių aktų, kaip šį įstatymą įgyvendinti) ir geresnio pilietinio sąmoningumo, kuris, kaip žinoma, bręsta labai lėtai.

„Perspektyvoje ši sistema tikrai bus geras problemos sprendimas užtikrinant vaikams deramą globą. Tačiau kol kas negalime lygintis su šalimis, kuriose panašūs pavyzdžiai veikia dešimtmečius. Ten su šeima dirba penki ir daugiau specialistų, o pas mus vienas specialistas neretai dirba su 15-25 šeimomis“, - aiškina vedėja.

Jau kelerius metus Vilniaus rajono savivaldybė intensyviai rengėsi šiems pokyčiams. Buvo išleista nemažai edukacinės medžiagos, lankstinukų, raginančių imtis globoti vaikus. Nuo 2016 metų patyrusios Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro Kalveliuose darbuotojos - direktorė Leokadija Pavtel ir socialinė darbuotoja Evelina Kaidanovič, turinčios trenerių sertifikatus - organizuoja specializuotus mokymus šeimoms, norinčioms įsivaikinti ar globoti vaikus. Iki šiol pagal GIMK (Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) programą organizuojamuose mokymuose dalyvavo 74 asmenys.

Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis