Komentuoja Eglė Aleknevičiūtė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė

Tarptautinėms institucijoms prognozuojant tolesnį pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą, naujausi duomenys rodo, kad didžiųjų ekonomikų augimas 2019 m. pirmąjį ketvirtį viršijo lūkesčius.

Lietuva per penkiolika metų narystės Europos Sąjungoje (ES) laikotarpį padarė įspūdingą ekonominę pažangą. Išaugo gyventojų pajamos, sumažėjo gyventojų, patiriančių materialinį nepriteklių dalis, Lietuvos ekonomika tapo gerokai modernesnė. Įvertinti ir pasidžiaugti laimėjimais būtina, tačiau, švenčiant narystės jubiliejų, kaip niekada svarbu sutelkti dėmesį į ateitį ir priimti ryžtingus ekonominės politikos sprendimus. Tolesnės šalies ekonominės perspektyvos daugiausia priklausys nuo pažangos įgyvendinant penkis esminius darbus.

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą. Tad ar egzistuoja geras metas skolintis ir kaip neapsigauti vertinant paskolos pasiūlymą?

Kas yra vasaros atostogos? Aš jau nelabai žinau. Manau, greit šito nebežinos ir vaikai. Kai į mokyklą kulniuoji ištisą birželį, kaip tai galima vadinti atostogomis? Regis, laisvas vasaras teks pamiršti it gražų sapną.

Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove.

Turintys idėjų, darbštūs, drąsūs, nestokojantys kritinio mąstymo – tokių žmonių dėka žengiame į priekį vienoje ar kitoje srityje. Toks yra ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistro studijų antrakursis Simonas Čaikauskas, įvertintas VGTU emeritų klubo stipendija. Su juo kalbamės apie ne kiekvienam skirtą profesiją, siekį išgarsinti Lietuvos architektūros tradiciją bei artėjantį perėjimą iš jaunių lygos.

Motinystė prasideda gerokai anksčiau, nei kūdikis paimamas ant rankų. Ir ne tada, kai moteris išgirsta pirmąjį mažylio verksmą. Tikrai nemanau, kad tapimą mama ženklina ir gimdymas. Viskas prasideda gerokai anksčiau, tarsi virsmas, procesas, trunkantis išties ilgai.

Augantis darbo bei gyvenimo tempas išpopuliarino subalansuoto profesinio ir asmeninio gyvenimo idėją. Šio balanso paieškos vakarų šalyse tikrai nėra naujiena, ir pastaruoju metu apie pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo vis dažniau kalbama ir Lietuvoje. Tačiau ar tokios paieškos netampa panašios į miražą, kuris gali suklaidinti ir nuvesti netinkama kryptimi?

Neretai mūsų baimė pasirodyti kažko neišmanantiems ar perdėtas visažinio žmogaus įvaizdžio puoselėjimas mums gali trukdyti sužinoti tokius dalykus, kurie padėtų priimti iš tiesų svarbius sprendimus. Pensijų reformai kirtus pusiaukelę, gali susidaryti įspūdis, kad pensijų tema jau pasakyta viskas ir kažko nežinoti tiesiog neįmanoma. Visgi pensijų kaupimo pokyčiai vis dar kelia klausimų gyventojams ir jų nereikėtų drovėtis – nežinoti nėra kvaila, kvaila yra nesidomėti, kai nežinai.

Kiekvieną darbo dienos rytą išsiverčiu iš lovos nepadoriai anksti. Atlikusi minimalius ritualus, kurie būtini, kad išgyvenčiau (suvalgiusi sumuštinį ir nurijusi kelis gurkšnius kavos), keliauju į darbą.