Kaip jums atrodo, ko negalite pasirinkti? Išvardykite sau bent kelis tokius dalykus. Gal tai darbas, studijos, draugai, vyras/žmona?

Ar Jūs visi tikrai žinote, kad Vilniuje draudžiama prašyti išmaldos? Taip, visi tie žmogeliai, susisukę, susirietę ant šaligatvių, nudelbę akis, prašantys vargano cento, yra pažeidėjai.

Termometro stulpeliui vis dažniau perkopiant 30 laipsnių temperatūrą kone kasmet užfiksuojamas naujas vasaros karščių rekordas. Klimatologai pirštu beda į vienintelį kaltinamąjį – dėl besikaupiančio anglies dvideginio šylančią planetos atmosferą. Nors šiltesnės vasaros džiugina ne vieną šalies gyventoją, visgi ekstremalūs karščiai atneša daugiau problemų nei laimės. Klimato kaitos padariniai gali ne tik paskatinti keisti savo įpročius, bet ir priversti gerokai patuštinti pinigines.

Teisuolis žino, kaip gyventi. Teisuolis tik moko, bet pats nesimoko. Teisuoliui yra tokie kaip jis (tokie geri) ir prastesnieji. Jo nuomonė – nekvestionuotina tiesa, pagal kurią gyvena tik jis, bet mano, kad ji tinkama visam pasauliui (net necivilizuotoms mažai žinomų salų gentims).

Lietuvos ekonomika antrą 2019 metų ketvirtį augo panašiu tempu kaip ir pirmą, todėl bendras pusmečio rezultatas buvo labai sėkmingas, atsižvelgus į gerokai sulėtėjusį Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos augimą. Mūsų šalies BVP praėjusį ketvirtį buvo 4,1 proc. didesnis negu prieš metus (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 4,0 procento). Pirmą pusmetį ekonomika paaugo 4,2 procento (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 4,0 procento) ir viršijo mūsų 3,7 proc. augimo prognozę. Didžiausią įtaką BVP augimui antrą ketvirtį turėjo mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai.

Šiais metais į mūsų šalį turėtų užsukti bent 3 mln. turistų, kurie čia praleis vieną ar daugiau dienų. Skaičiuojama, kad atvykę turistai per šiuos metus bendrai Lietuvoje turėtų išleisti daugiau kaip 1 milijardą eurų. Šie skaičiai taps naujais šalies turizmo rekordais. Pagal užsienio turistų nakvynių skaičiaus augimą Lietuva pastaruosius dvejus metus yra tarp ES lyderių.

Paprastas gyvenimas. Visi, kalbantys apie ilgalaikę laimę, meilę, atvirumą, nuoširdumą, harmoniją, dažnai renkasi žodį „paprastumas”. Tačiau ką jis reiškia? Ar gyventi taip, kaip daugelis, reiškia gyventi paprastai? O gal nepaprasti dalykai sukuria paprastumą? Nuomonių yra visokiausių, tačiau aš pabandysiu perteikti savo perspektyvą.

Išėjusi vasaros atostogų mokykloje, pamaniau, kad jau pats laikas susirasti vyrą. Juokauju. Ieškojau tik medžiagos tyrimui: lengvos, vasariškos, tokios, jog ir pačiai pasimirštų, kad dirbu.

Daugelis savo gyvenime pereiname įvairius laikotarpius, kai tenka priimti pokyčius atnešančius sprendimus – baigus mokyklą reikia rinktis specialybę, po universiteto – darbą, o kur dar sprendimai, susiję su karjeros, asmeninio gyvenimo pokyčiais. Dažnai girdime, kad pergalės šampano negeria tie, kurie nerizikuoja. Tačiau sėkme greičiausiai džiaugtis negalės ir tie, kurie neišdrįsta savo gyvenime nieko keisti. „Galvojant apie pokyčių baimę, pirma šovusi mintis – žmonės turbūt per daug protingi, kad visai nebijotų pokyčių. Pokyčių bijoma, nes ne visada galima nuspėti, ką jie atneš“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) psichologė Gintė Gudzevičiūtė, sutikusi pasidalyti mintimis šia aktualia tema.

Ką pirmiausiai įsivaizduojate ištarus žodį „minimalizmas”? Estetiškai ir naujoviškai įrengtą kambarį spindinčiomis baltomis sienomis, su aukštos kokybės baldais, gražiais paveikslais? Taip, tai minimalizmas, bet veikiau kaip meno, estetikos forma, o ne filosofija, gyvenimo būdas, mąstymas.