Jungtinė Karalystė yra aštunta pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka 3,5 proc. Lietuvos eksporto ir 3,3 proc. importo (2017 m.). Jei JK pavyktų pasiekti vieną iš nuosaikių susitarimų variantų (T. May siūlomas Norvegijos ar Kanados stiliaus susitarimas ir tolimesnė narystė ES), galima būtų tikėtis nuosaikiai teigiamo ar neutralaus poveikio Lietuvos ekonomikai. Tokiu atveju sumažėtų neapibrėžtumas ir atsirastų sąlygos stiprėti svaro kursui. Verslai, turintys prekybinių ryšių su JK, galėtų ramiau planuoti vartojimą ir investicijas. Šie faktoriai kurtų prielaidas didesnei paklausai ir lietuviškų prekių eksportui. Sustiprėjęs svaras galėtų turėti teigiamos įtakos ir migrantų perlaidoms į Lietuvą.

Visai kitaip situacija atrodytų, jei dėl politinės suirutės JK išlėktų iš Europos Sąjungos be susitarimo. Tokiu atveju prekyba turėtų vykti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, būtų pradėti taikyti muitai, į realybę grįžtų daug dešimtmečių nematytos muitinės patikros. Nepasiekus susitarimo galima žala labai priklausytų nuo institucijų pasirengimo bei laikinų susitarimų dėl tokių kertinių sričių, kaip finansinės paslaugos ar oro erdvės teisės.

Skaičiuojama, kad galima žala Lietuvos ekonomikai dėl atsiradusių muitų galėtų siekti 0,21 proc. šalies BVP, remiantis 2017 m. prekybos apyvartos duomenimis. Tačiau dažnu atveju netarifiniai barjerai prekybai yra skausmingesni nei muitai. Dėl netarifinių barjerų prekybai Lietuvos ekonomika galėtų prasti iki 0,19 proc. BVP.

Kita vertus, „Brexit“ poveikį pajaustų ir kitos svarbios Lietuvos prekybos partnerės. Tai neabejotinai paveiktų jų ekonominį augimą, o tai reiškia − ir paklausą lietuviškoms prekėms. Pavyzdžiui, remiantis EBPO ir TVF skaičiavimais, dėl labai tamprių ekonomių ryšių su JK Airijai „Brexit“ poveikis būtų beveik toks pat katastrofiškas kaip ir JK.

Vidutinis svertinis eksporto muitų tari­fas, taikomas lietuviškoms prekėms, nesusitarimo atveju siektų 2,4 proc., importo – 2,2 proc. Vertinant visą prekybą bendrai, tai santykinai nedidelis muito mokestis, tačiau konkretiems sektoriams taikomi muitai gali būti gerokai aukštesni. Pavyzdžiui, drabužių ir avalynės pramonei ar maisto pramonei tektų susidurti su 10 proc. viršijančiais muitų tarifais. Lyginant su aplinkinėmis šalimis, svertinis muitų tarifas nėra didelis, tačiau dėl labai didelio Lietuvos ekonomikos atvirumo galima žala blogiausio scenarijaus atveju būtų žymi.

Pirmadienį Theresa May patyrė eilinį smūgį Bendruomenių rūmuose ir panašu, jog artimiausiu metu sklandaus situacijos sprendimo pasiekta nebus. Politiniai lyderiai, be abejo, nesiekia, kad JK pasitrauktų be susitarimo, tačiau nesant alternatyvos, kuri turėtų daugumos palaikymą, taip vis tiek gali nutikti. JK išėjimas be susitarimo, nors ir niekieno nenorimas, yra automatinis variantas, jei nebus nuspręsta kitaip.

Verslo įmonės ir gyventojai, turintys reikalų su JK, turėtų pagalvoti apie planą B. Staigus perėjimas prie PPO prekybos standartų reikštų ne tik muitus, bet ir vėlavimus, galėtų pasikeisti produktų standartai, nebegalioti licencijos, galėtų tekti iš naujo sudaryti sutartis. Tikėtina, jog net ir išsipildžius tokiam scenarijui ilg­ai prekiauti pagal PPO taisykles netektų, nes vyriausybės vis tiek pasiektų kažkokį prekybos sutarimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu žalos išvengti nepavyktų.

„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus