Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo kalba, pasakyta Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų minėjime Lukiškių aikštėje:

Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaičius išaugs, nes ne visos bendrovės sugebės atkurti savo gyvybingumą.

Gegužės pabaigoje Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuris turi didelę svarbą Fizinių asmenų bankroto įstatymui (FABĮ). Anot Konstitucinio Teismo išaiškinimo, šio įstatymo viena iš dalių prieštarauja Konstitucijai.

Naują mokslo metų semestrą studentai dažnai pradeda išsikeldami sau naujus akademinius tikslus, pvz., „padidinti savo bendrą pažymių vidurkį“, „skirti daugiau laiko namų darbams“ ar apskritai tikėdamiesi, jog naują semestrą viskas vyks daug geriau – „daugiau mokysiuosi“, „skaitysiu papildomą literatūrą“ ir pan. Visgi įpusėjus semestrui pastebime, kad vis dažniau atidėliojame savo darbus, dažniau laiką praleidžiame klausydami naujos tinklalaidės epizodą ar internete atlikdami testą „Ką apie jus pasako jūsų deserto pasirinkimas?“. Jeigu pastebėjome, kad sunku siekti savo išsikeltų tikslų, dažniau darome kažką kitą, o ne mums svarbias užduotis, pvz., nerašome baigiamojo darbo ar nesiruošiame namų darbo pristatymui – gal laikas pagalvoti apie tai, kad mes atidėliojame (angl. procrastinating)?

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą bei kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą. Kas galėtų sujaukti tokius planus ir paskatinti greitesnį palūkanų normų kilimą?

Naujausi BVP duomenys maloniai nustebino. Jie rodo, kad šalies ekonomika šiemet pirmąjį ketvirtį augo tiek palyginus su ankstesniu ketvirčiu, tiek su atitinkamu laikotarpiu pernai. Prie tokios ekonomikos raidos labiausiai prisidėjo eksportuojantysis sektorius bei santykinai nedaug apsukas sumažinęs labiau į vidaus rinką orientuotas paslaugų sektorius. To pakako labiausiai apribotų veiklų patirtiems nuostoliams nusverti. Palanki šių metu pradžia leidžia tikėtis pozytivesnės, nei anksčiau laukta, šių metų Lietuvos ekonomikos raidos, tačiau su ja susijęs neapibrėžtumas vis dar itin didelis.

Prieš šimtmetį pedagogo profesija buvo laikoma prestižine ir ne kiekvienam įkandama, tačiau reikia pripažinti, kad pastarąjį dešimtmetį pedagogų vaidmuo menko.

Atsikračiusios sovietinio jungo, atkūrusios laisvę ir suverenitetą Lietuva ir Lenkija 1994 m. balandžio 26 d. pasirašė  Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. 27 bendradarbiavimo ir dvišalės draugystės metai, kurie įgalina ir įpareigoja siekti suderėtų tikslų, skatina abi šalis ieškoti probleminių klausimų sprendimo. Sutarties nuostatos padėjo pamatus tolesniems abiejų valstybių tarpusavio  politiniams, ekonominiams ryšiams, saugumui, savitarpio pagalbai ir paramai regione bei tarptautinėse organizacijose ir institucijose.