Pirmiausia, socialiniuose tinkluose egzistuoja nematoma konkurencija. Visi stebi savo skelbiamo turinio, taip pat ir draugų bei sekėjų, populiarumą. Lyginama ir mąstoma, kaip gauti daugiau dėmesio (šį žodį naudosiu kaip sinonimą žodžiui „engagament“), kokios nuotraukos populiarios, kaip labiau sudominti. Ir patekus į šį „užburtą ratą“ labai sunku ištrūkti. Tai ypač būdinga „influenceriams“ ar didesnį sekėjų ratą turintiems vartotojams.

Instagramas jau dabar išbando funkciją, kurios itin laukiu visuose socialiniuose tinkluose, tik dar labiau išplėtotos – tai yra slėpti, kiek „patinka“ paspaudimų surenka vienas ar kitas įrašas. Pavyzdžiui, kiek vadinamųjų „laikų“ surinko mano nuotraukos, matyčiau tik aš pats.

Tai yra nuostabi idėja!

Pagalvokite, mažiau lyginimosi ir konkurencijos, daugiau originalaus turinio. Pagaliau nerūpėtų taip sekti madų ir joms pataikauti kuriant savo turinį socialinį tinkluose, kad gautume daugiau dėmesio. Mažiau streso, įtampos. Susikoncentruotumėme ties tuo, ką iš tikrųjų norime parodyti žmonėms. Paprastai sakant – daugiau kūrybinės laisvės be streso dėl to, kad negausime pakankamai dėmesio.

Kadangi esame taip sureikšminę sekėjų, „laikų“ svarbą, viešas jų rodymas galėtų būti palyginimas su tuo, kad viešai internete skelbtume, kiek uždirbame ar kitą privataus gyvenimo informaciją. Aš noriu turėti absoliučią laisvę socialiniuose tinkluose rinktis tai, ką mato žmonės, tad kodėl sekėjai ir „patiktukai“ vis dar yra viešas interesas?

Socialiniais tinklais daugiausia naudojuosi kaip platforma skelbti savo kūrybai, todėl noriu, kad būtent tai būtų epicentras, kai žmonės apsilanko mano profilyje, o ne kiti rodikliai.

Taip pat pasąmoningai manoma, kad jei žmogus turi daugiau sekėjų, jo turinys yra geresnis, jis daugiau pasiekęs, gerai išmano, ką daro ir pan. Bet dažnai tai gali būti tik atsitiktinumas ar neperprasto bei nuolat besikeičiančio socialinių tinklų algoritmo padarinys.

Socialiniai tinklai turėtų būti vieta, kurioje žmonės artimai bendrauja, diskutuoja, skelbia savo kūrybą, mintis ar tiesiog dalijasi kasdienėmis akimirkomis. Deja, pastaruoju metu socialiniai tinklai, o ypač instagramas, virsta vienu nesibaigiančiu reklamos srautu, kadangi kiekvienas profilis, turintis jau kelis tūkstančius sekėjų, reklamuoja kokią nors produkciją. Socialiniuose tinkluose nelieka vietos eiliniams žmonėms ir jų kuriamam turiniui.

Netgi pačios nuotraukos daugelyje profilių supanašėja, kadangi tam tikro stiliaus fotografijos yra populiaresnės už kitas ir tuo žmonės naudojasi. Nori būti populiaresni – kelia populiaraus stiliaus nuotraukas.

Ir man tai nepatinka. Nepatinka, kad socialiniai tinklai yra madų, tendencijų, materializmo varomos platformos. Socialiniai tinklai tapo toksiška (ar visada buvo?) vieta paprastiems žmonėms, kadangi pastarieji negali prilygti „influenceriams“, įžymybėms, kompanijoms ir lieka visų jų šešėlyje.

Tai gali pasikeisti, jei sutelksime dėmesį ne į populiarumą, o į kiekvieno žmogaus turinį – jo asmeninį stilių, originalumą, idėją. Socialiniai tinklai turi būti tokia platforma, kuri neužgožtų paprastų žmonių kuriamo turinio ir nebūtų pagrinde varoma šūkio „kuo daugiau dėmesio, tuo geriau“.

Kai kurių žmonių noras socialinius tinklus paversti verslu (pragyvenimo šaltiniu) privedė prie to, kad mažėja originalaus ir įdomaus turinio, nenumaldomai daugėja reklamos ir nelieka nuoširdumo. Nuoširdumo žmonių bendravime ir nuoširdaus turinio kūrimo.

Dėl to viliuosi, kad atsigręšime į tai, kas išties svarbu – ne populiarumą ir pinigus, bet bendravimą ir kūrybą.

Nerijus Pugačiauskas (VU Teisės fakulteto studentas, fotografas, apžvalgininkas)