Dar prieš šildymo sezono pradžią Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, jog spalį šilumos kainos bus net 15 proc. žemesnės nei pernai. Įvertinus biokuro ir dujų rinkos kainų svyravimus, tikėtina, kad ši tendencija išliks viso šildymo sezono metu. O į skaičiavimus įtraukus ir infliaciją bei pajamų augimą – gauname bene pigiausią šildymo sezoną šiame amžiuje.

„Koronavirusas viską sugadino, pasaulis eina velniop“, sako man buto, kuriame gyvenu, šeimininkė, kai paprašau jos sutaisyti lašantį čiaupą. Logika tokia – viskas blogai dėl viruso, tai jau ir čiaupas nebesvarbus.

Vis daugiau darbdavių kaip vieną iš papildomų naudų siūlo prisidėjimą prie darbuotojo kaupimo pensijai ir tam įprastai renkasi trečios pakopos pensijų fondus. Tačiau nedaugelis įmonių ir darbuotojų žino, kad darbdavys gali prisidėti prie pensijos kaupimo ir antroje pakopoje, rašoma pranešime spaudai.

„Tiek visoje Europoje, tiek ir Lietuvoje ugdymo turinys, ypač kai kalbame apie ankstyvąjį amžių yra sukonstruotas remiantis integruoto ugdymo pagrindu. Šiandien mūsų šalyje pasirinkta integruoto ugdymo forma veikia labiau kaip siekis sudominti, retais atvejais toks mokymosi būdas organizuojamas visos bendruomenės, o ne pavienių mokytojų iniciatyva. Pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenyse ši praktika yra paremta gerosiomis užsienio šalių patirtimis, tačiau jos pritaikymas išlieka gana fragmentuotas, trūksta sistemingumo ir integralumo“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Nuolat nuosekliai domiuosi politinėmis aktualijomis, naujienomis. Toks aktyvus įsitraukimas man sukelia įvairių emocijų. Liūdna, kai politikų sprendimai priimami visuomenės nenaudai. Bet yra ir labai pozityvių postūmių.

Spalio mėnesį pasauliui minint psichikos sveikatos dieną, Europa vėl fiksuoja naujus Covid-19 šuorus. Pandemijos akivaizdoje psichinė gyventojų savijauta tampa dar svarbesnė nei įprastai: mūsų streso, nerimo ir emocinio pervargimo lygis šiuo metu yra gerokai išaugęs. Tyrimai rodo, kad darbuotojai nemažai atsakymų tikisi gauti iš savo darbdavių. Kokių atsakomybių ir psichikos sveikatos palaikymo priemonių turėtų imtis organizacijos?

Agresija, nukreipta prieš Lietuvos lenkus, įgauna pavojingą dimensiją, keliančią grėsmę visuomenės saugumui, o dar blogiau – lenkų gyvybei ir sveikatai. Prieš keletą dienų vienoje didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių – „Delfi TV“ laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimytė-Bilienė” – laidos svečias, buvęs Seimo pirmininkas (!) Arūnas Valinskas kvietė fiziškai susidoroti su Lietuvos lenkais, remiančiais Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Kalbant apie lenkus ir jų lyderį Valdemarą Tomaševskį, nuskambėjo skandalingi ir neapykantos pilni žodžiai: „Tokius reikėtų šaudyt, šiaip jau, po vieną į metus, pradėt nuo jo“. Tai yra pavojingi žodžiai, kurie negali būti palikti be atitinkamos reakcijos.

Šiandien „Excel“ skaičiuoklė yra tik viena iš daugelio kompiuterio programų. Taip, ji gyvybiškai svarbi finansų, apskaitos, pardavimų ir daugelio kitų sričių darbuotojams. Visgi daug žmonių ja nesinaudoja arba įsijungia vos kelis kartus per mėnesį. Bet buvo laikas, kai būtent dėl skaičiuoklių augo kompiuterių pardavimai, o tarp jų kūrėjų vyko arši konkurencinė kova.

Nedirbti man yra gėda. 

Dėl popandeminiame pasaulyje atsiradusio neapibrėžtumo verslininkams dar svarbiau tapo pasitikrinti, ar būsimas jų verslo partneris yra patikimas. Teisininkų teigimu, nuo šiol būtina ne tik išsinagrinėti visas informacines sistemas bei teisinę bazę, bet ir atsižvelgti į tai, kokią įtaką galimam verslo partneriui padarė COVID-19, rašoma pranešime spaudai.