2022-ieji akcijų rinkose prasidėjo raudona spalva, kai pagrindiniai JAV ir Vakarų Europos akcijų indeksai per pirmąjį metų mėnesį smuktelėjo apie 10 proc. Tačiau kai kurios įmonės nukentėjo dar labiau − „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš technologinių įmonių didžiąja dalimi sudarytame „Nasdaq 100“ indekse 2 iš 5 bendrovių akcijų kaina nuo piko susitraukė daugiau kaip 50 proc.

Iki pandemijos skaitmenizacijos galimybių neišnaudoję verslai jai įsisiūbavus stipriai pasigailėjo. Tad geriausias laikas skaitmenizuotis buvo vakar. Sekantis palankiausias metas – šiandien. Tendencija labai aiški – skaitmenizavo procesas tik intensyvės, atnešdamas naujus iššūkius bei atverdamas neribotas galimybes.

2021 m. balandį lietuviškajame feisbuke pradėjo veikti virtualus patrulis – puiki ir neabejotinai reikalinga iniciatyva kontroliuoti čia vykdomus pažeidimus. Nuo patruliavimo pradžios iki lapkričio gauta per 2,7 tūkst. pranešimų apie neleistiną elgesį. Toks skaičius greičiausiai nenustebintų nė vieno, bent keletą valandų per dieną praleidžiančio „scrollinant“ veidaknygėje. Vieša paslaptis – nereikia vargti, kad bent vieną tokį pažeidėją pastebėtume ir patys. Kasdien vien šioje platformoje atsiranda įvairaus, neaiškaus turinio – nuo pyktį komentaruose liejančių tautiečių iki siūlomo greito internetinio uždarbio, kurį žmonės pamažu jau ima atpažinti kaip sukčiavimą. Užfiksavus tokį atvejį, galima informuoti virtualų patrulį, o šis, savo ruožtu, pradės nuo įspėjimo, tačiau vėliau gali grėsti ir kitokie nemalonumai, pavyzdžiui, ikiteisminiai tyrimai.

Kainos kyla ir dar kils – žiniasklaidoje pranešimų antraštės mirga nuo žinučių apie kainų augimą, o žmonės priversti spręsti savo kasdienius rūpesčius ir suktis iš padėties: iš ko sumokėti mokesčius ar kaip nusipirkti būtiniausių produktų, įsipilti degalų. Valdantieji, pasiklydę „vertybinės“ užsienio politikos paieškose, atrodo, palieka savo piliečiams kapstytis patiems. Štai finansų ministrė, paklausta apie Lenkijos iniciatyvas dėl augančių infliacijos rodiklių, pareiškia, kad esame skirtingos valstybės. Gal skirtingos, o gal valdantiesiems patogu taip galvoti ir kitus bandyti įtikinti? Pridėtinės vertės mokestį (PVM) mažina ir kitos Europos Sąjungos šalys: Čekija, Ispanija, Latvija, Italija, Kipras, taip pat Lenkija. Lietuva ir toliau karštligiškai laikosi pozicijos, kad PVM mažinimas nieko neduos. Kitos valstybės sugeba naudą paskaičiuoti, o mes, matyt, esame išskirtiniai? Lyg pas mus ir žmonės, ir verslas iš kitokio molio nulipdyti.

„Aukšti lūkesčiai mokiniams“. Šie žodžiai, girdimi švietimo erdvėje, sukelia įvairius jausmus: nuo nežinios ir pasimetimo iki nustebimo, džiugesio ar net įkvėpimo. Išties, mokytojo lūkesčiai yra svarbūs – jie turi didelę įtaką moksleiviams, jų lūkesčiams, mokymosi procesui ir pasiekimams. Todėl svarbu, kad visiems mokiniams būtų brėžiami aukšti lūkesčiai, taip padedant atskleisti jų stipriąsias puses. Tačiau negana tik pasakyti „Tu gali“: reikia dirbti, priimti iššūkius ir dar labiau stengtis.

Šiuolaikinis jaunimas su technologijomis susipažįsta ankstyvoje vaikystėje, todėl skaitmeninėje erdvėje jaučiasi kaip žuvis vandenyje – dažnai ją išmano geriau nei suaugusieji.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl. IPO). Kokios tai turėjo reikšmės investuotojams ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį šiais metais?

Beveik dveji pandemijos metai šalies gyventojams atnešė ir didžiulių sukrėtimų, ir naujų finansinių įpročių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, gyventojų santaupos augo vidutiniškai trečdaliu, ir sukauptą turtą žmonės ėmė aktyviau auginti jį investuodami. Neliko nuošalyje ir finansinės apsaugos klausimai – palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, rizikinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo du kartus.

Psichologinės sveikatos specialistai pastebi, kad dažnai vaikai įsivaizduoja, kad pinigai gaminami neribotai, ypatingai dabar, kai pinigai laikomi elektronine forma ir juos galima nevaržomai leisti. Kaip tėvai gali padėti formuoti teisingus vaiko finansinius įpročius, naudojant kišenpinigius ar banko kortelę – pasakoja specialistai.