„Norėdami įsitikinti savo verslo partnerio patikimumu, pirmiausia turėtume įvertinti jo praeities rezultatus, o tuomet apžvelgti teisinę bazę, ar neplanuojami kokie įstatymų pokyčiai, galintys daryti įtaką jo verslui. Dabar mūsų gyvenimą aukštyn kojomis apvertė COVID-19, todėl turime papildomai įsitikinti, ar mūsų potencialus verslo partneris nepatiria teisinių ribojimų dėl pandemijos, mat šie ribojimai gali turėti įtakos jo pajamų mažėjimui ar sąnaudų išaugimui. Negalime pasikliauti vien praeities rezultatais, kadangi net jei jie ir buvo labai geri, dėl pandemijos ar kitų pokyčių pajamos gali smukti perpus“, – sako Evaldas Rapolas, advokatų profesinės bendrijos „Magnusson“ partneris.
Jo teigimu, tokia taktika sėkmingai vadovaujasi ir bankai, tikrindami įmones – jie atsižvelgia į verslo sritį ir kokią įtaką jai padarė pandemija, o vertindami verslo subjekto ateities perspektyvas jie neapsiriboja vien praeities ekonominių rezultatų vertinimu.
Verslo partnerio tikrinimo ABC
Pasak advokato, prieš pradedant bendrą veiklą su nauju verslo partneriu, būtina patikrinti jo duomenis ne vienoje informacinėje sistemoje. Svarbu peržiūrėti būsimojo partnerio finansinę atskaitomybę, išsiaiškinti, ar jis turi esamų ar buvusių skolų, ginčijosi dėl pinigų, ar neturi įkeisto turto, o pagal surinktus duomenis priimti sprendimą.
„Kredito biure „Creditinfo“ galima patikrinti, ar įmonė turi registruotų skolų, ar jos istorijoje yra ginčų dėl pinigų. Taip pat svarbu pasižiūrėti, ar įmonė šiandien neturi aktyvių areštų – tai galima padaryti Turto arešto aktų registre. Būtina išsiaiškinti, ar įmonės turtas šiuo metu nėra įkeistas – tai galima patikrinti Hipotekos registre. Itin svarbu atlikti visus šiuos žingsnius, nes, pavyzdžiui, būsimo verslo partnerio įmonės balansas, gautas iš Registrų centro, gali atrodyti tvarkingas, tačiau peržvelgus Hipotekos registro duomenis gali paaiškėti, kad visas jo turtas yra įkeistas“, – vardija jis.
E. Rapolo teigimu, norint patikrinti verslo partnerį iš užsienio – taisyklės galioja tos pačios, nes užsienio valstybėse veikia panašios informacinės sistemos kaip ir Lietuvoje.
„Žinoma, mums gali būti sudėtingiau prisijungti prie užsienyje veikiančių informacinių sistemų, nes pirmiausiai reikia žinoti, kaip jos vadinasi, kaip jomis naudotis. Dėl šios priežasties galima pasitarti su vietiniais konsultantais, kurie padėtų gauti norimą informaciją apie svetur veikiantį potencialų verslo partnerį“, – teigia jis.
Anot advokato, būtina nepamiršti, kad visos šios informacinės sistemos rodo praeitį, todėl dar reikia įvertinti ir ateities perspektyvą, nes dėl COVID-19 ji gali būti ir ne tokia šviesi – jeigu dar nematyti problemų, jos gali išryškėti vėliau. Pandemija palietė daugelį verslo sektorių: vieniems išaugo tik sąnaudos dėl papildomų saugumo reikalavimų vykdymo, o kitiems dar ir pajamos nukrito dėl sumažėjusio paslaugos gavėjų rato.
Įsitikinti patikimumu – sunkiau ar lengviau?
Nors gana akivaizdu, kuriems verslo sektoriams COVID-19 kirto skaudžiausiai, negalima teigti, kad įsitikinti verslo partnerio patikimumu tapo paprasčiau, mat dabar reikia atsižvelgti į kur kas daugiau aspektų.
„Siūlyčiau vertinti, kiek pandemija paveikė konkrečią verslo šaką – tai galima padaryti pasidomėjus tiek vietine, tiek užsienio žiniasklaida. Pavyzdžiui, panagrinėkime biurų rinką. Tarkime verslo centro praeities rezultatai yra puikūs, o ateityje teoriškai nematyti jokių veiklai įtaką galinčių daryti įstatyminių ribojimų. Tačiau dėl pandemijos pasikeitė darbo kultūra, kurią sunku teisiškai pamatuoti. Neabejoju, kad daugelis šiuolaikinių biurų turi galimybę išlaikyti tarp darbuotojų rekomenduojamą saugų atstumą, bet žmonės įprato dirbti namie, tad ateityje biurai gali tapti mažiau reikalingi, o jų kainos – kristi. Tai reiškia, kad nepakanka finansinių rezultatų ar teisinės bazės vertinimo, nuo šiol ypatingai svarbu sekti ir verslo tendencijas“, – aiškina E. Rapolas.
Į teismą – iš principo arba esant galimybei atgauti pinigus
Pasak E. Rapolo, apgautas nepatikimo verslo partnerio gali likti bet kas – nuo to neapsaugo nei sėkmė, nei ilgametė patirtis versle. Norint to išvengti būtina nepraleisti visų žingsnių tikrinant potencialų partnerį.
„Žmonės lieka apgauti po to, kai į verslo sandorį žiūri pernelyg lengvabūdiškai, o nepažįstamu partneriu pasitiki aklai. Paprastai tokių istorijų negirdime tuomet, kai tvarkingai padaromi visi žingsniai ir verslo partneris yra išsamiai patikrinamas. Prieš spaudžiant ranką nepaprastai svarbu įsivertinti visas galimas rizikas ir apgalvoti, kaip jas būtų galima eliminuoti“, – komentuoja advokatas.
Jo teigimu, ne visi nuostolius dėl nepatikimo partnerio patyrę verslininkai ryžtasi ginčą perkelti į teismo salę. Tai priklauso nuo įmonės vadovo požiūrio ir pinigų sumos, kurią jis gali atgauti.
„Savo praktikoje esame turėję tokių principingų klientų, kurie, nepaisant visų išlaidų, buvo pasiryžę siekti teisybės teisme ir atsakomybės savo skolininkui. Tačiau yra ir tokių, kurie pasiskaičiuoja, kad eiti į teisinį karą jiems per brangu, nes atgauti prarastus pinigus yra tik maža tikimybė“, – sako E. Rapolas.
Anot advokato, atsakomybė nesąžiningam verslo partneriui gali būti tiek civilinė, kai teismas priteisia grąžinti skolą, tiek ir baudžiamoji, jei pinigai buvo išvaistyti ar išryškėjo apgaulės elementai. Taip pat atsakomybė nuo verslo subjekto gali būti perkelta ir atsakingiems asmenims – tai jau asmeninė atsakomybė.
