Žinomo šou verslo atstovo kvietimas susidoroti su Lietuvos lenkais ir jų lyderiu bei skatinimas žudyti, kurį byloja nuskambėję žodžiai: „Tokius reikėtų šaudyt, šiaip jau, po vieną į metus, pradėt nuo jo“ – yra neapykantos aktas tautiniu pagrindu, ksenofobija, kuriai neturi būti vietos viešojoje erdvėje. Žurnalistė, televizijos vadovybė, politiniai lyderiai bei žiniasklaidos priemonės turėjo nedelsiant pasmerkti ksenofobiją. Iškart prvalėjo oficialiai sureaguoti prokuratūra ir teisėsaugos institucijos. Taip įvyktų kiekvienoje išties demokratinėje šalyje, tačiau ne Lietuvoje, nes čia įsivyravo tyla. LLRA-KŠS lyderis nedelsdamas stojo ginti savo tautiečių – tai šioje situacijoje yra savaime suprantama, bet likusieji tyli. Tai yra nepriimtinas elgesys, kadangi sukuriamas leidžiamumo įspūdis lenkų diskriminacijai bei prieš juos nukreiptai kraštutinei neapykantos kalbai kartu su fizine agresija. O juk Valinsko veiksmai – daugiau nei skandalas, tai yra nusikaltimas, kuris turi būti pasmerktas ir persekiojamas prokurorų, o jis pats turi sulaukti griežtos bausmės, kad būtų pavyzdžiu, perspėjimu visiems, kurie ateityje norėtų jį mėgdžioti. Reikalingas aiškus signalas, taip pat ir iš tarptautinės bendruomenės, kad neapykantai nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje, ypatingai Europos Sąjungoje. Tai reikia padaryti, kol dar nėra per vėlu. Prisiminkime, kad trisdešimtaisiais metais Vokietijoje tapytojas kavinėse ir mitinguose kvietė susidoroti su viena tauta. Kas vyko toliau, visi puikiai žinome. Žmones, sėjančius neapykantą ir panieką, reikia stabdyti jų beprotiško kelio pradžioje, kol jie dar neiššovė pirmojo šūvio. Iš Valinsko lūpų skamba jaunojo Hitlerio kalba, o tam negali būti pritarimo nei Lietuvoje, nei Europoje. Neapykantos kurstymas, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, privalo būti baudžiamas kaip numato Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 3 dalies 19 straipsnis ir 3 dalies 20 straipsnis. Deja, Valinsko aktyvumas pastaruoju metu nėra vienintelis agresijos aktas, nukreiptas prieš lenkus, gyvenančius Vilniaus krašte. Tai yra žmonių, susijusių su landsbergistų aplinka, antilenkiškos retorikos tąsa.
Tapino neapykantos kalba
Prieš kelias savaites ultraliberalus žurnalistas ir įžymybė Andrius Tapinas, pasinaudodamas neapykantos kalba, panašiai kaip Valinskas, o prieš tai – Vytautas Landsbergis – Seimo rinkimuose ragino imtis veiksmų prieš Vilniaus krašto lenkus Tapinas pats atskleidė, jog ketina organizuotai atkalbinėti balsuoti už lenkų partiją, kad pastaroji nepatektų į parlamentą. Žurnalistas vykdė šmeižto, apkalbų, dezinformacijų ir manipuliacijų kampaniją. Tai – klasikinis diskriminacijos bei neapykantos kalbos tautiniu pagrindu atvejis. Tapino veiksmai – skelbti tiesos neatitinkančią, nepatikrintą informaciją bei raginimas imtis atitinkamų antilenkiškų veiksmų – gėdingas smurto ir neapykantos kurstymas, nukreiptas prieš lenkus. Tokia veikla demokratinėse valstybėse yra persekiojama prokuratūros. Be kita ko, A. Tapinas įvykdė rimtą nusižengimą žurnalisto neutralumui ir objektyvumui. Ironiška, Tapinas ir Valinskas ne tik yra aktyvūs privačioje žiniasklaidoje, bet ir bendrai veda programas visuomeninėje televizijoje.
Šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas
A. Tapino veiksmai taip pat reiškia šiurkščius rinkimų įstatymo pažeidimus, kadangi aktyvi agitacija (šiuo atveju, šmeižto kampanija, nukreipta prieš konkretų rinkimų dalyvį) turi būti įtvirtinta rinkimų nuostatose ir procedūrose, taip pat reikalauja skaidraus atskaitingumo ir finansavimo šaltinių nurodymo. Ties šitais klausimais turės dirbti atitinkamos institucijos ir valstybiniai organai. LLRA-KŠS jau pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ir eilei kitų institucijų dėl žurnalisto, kuris plačiu mastu ragino imtis veiksmų prieš lenkų partiją. Tai jis darė pasitelkdamas reklaminius klipus, mesdamas į gyventojų pašto dėžutes specialiai tam išleistą laikraštį (300 tūkst. tiražu, tai tas pats lyg Lenkijoje būtų išleista 5 milijonai reklaminių leidinių rinkimų kampanijos metu) ir socialiniuose tinkluose sukūręs šmeižikišką paskyrą bei kitais veiksmais ir organizuotu būdu siekęs, kad rinkėjai nebalsuotų už lenkų partiją ir ji nepatektų į Seimą. Tapinas įvykdė eilę nusižengimų, nukreiptų prieš LLRA-KŠS. Politinės reklamos nežymėjimas, finansavimo šaltinių nenurodymas – rimčiausi nusižengimai vykdant politinę kampaniją. Be kita ko, kampanijai vykdyti buvo panaudotos masinio informavimo priemonės, kurios nebuvo užregistruotos kaip rinkimų kampanijos dalyvis. Tai yra pakankamos priežastys pripažinti rinkimus daugiamandatėje apygardoje negaliojančiais. Antilenkiška reorika, neteisėti ksenofobiški veiksmai, diskriminuojantys tautiniu pagrindu, turėjo realų poveikį galutiniams Seimo rinkimų Lietuvoje rezultatams. Be to, visa tai yra ir šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai.
Dr. Bogusław Rogalski, politologas
