Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą to pageidaujant darbdaviui, tačiau dažnai darbdaviai mėgina pasinaudoti tuo, jog ne visi darbuotojai žino savo teises sutarčių nutraukimo atvejais ir sutartis siekia nutraukti kuo palankesnėmis būtent sau, o ne darbuotojui sąlygomis.

„Nereikėjo flirtuoti“, „Gavo, ko nusipelnė“, „Man taip nenutiktų“ – tokius ir panašius komentarus girdime nuolat. Psichologai įvardija įvairių tipų klaidas, kurias daro kaltinantieji aukas.

Daugiau nei mėnesį trunkantis Rusijos karas Ukrainoje palietė ir Lietuvos verslą, kuris susiduria su naujais, dar nematytais iššūkiais. Lyderystės mokymuose ne kartą esu girdėjusi, kad krizių metu nėra kada tartis, reikia greitai priiminėti sprendimus ir juos vykdyti. Šiandieninė situacija naikina šį įsitikinimą. Dabar lyderiai labiau nei bet kada turi nebijoti klysti, būti empatiški ir atviri.

Daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčiams, paraštėse dažnai paliekamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Tačiau nors ir mažiau matomoje, šioje srityje verda ne mažiau mokestinių ginčų: dėl teisinio reguliavimo, teisės aktų taikymo ar baudų.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį.

Nors įprasta kilus ginčui kreiptis į teismą, egzistuoja ir kita komercinių ginčų sprendimo galimybė – arbitražas. Jį verslo atstovai renkasi dėl daugybės privalumų, iš kurių pagrindiniai – ginčo sprendimo konfidencialumas ir galimybė pasirinkti ginčo sprendimo taisykles bei specializuotos kompetencijos ginčų sprendėjus – arbitrus. Todėl vis daugiau komercinių ginčų perduodama spręsti arbitražui, ypač kai kalbama apie didžiules sumas siekiančias bylas. Sprendimų tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose arbitražo teismuose kasmet laukia ir daugybė Lietuvos įmonių.

Šiandieninė geopolitinė situacija Europoje ir su tuo susiję ekonominiai, socialiniai ir darbo rinkos pokyčiai ne vienam atnešė daug klausimų, baimių, nerimo ir nežinomybės dėl dabarties ir ateities. Tūkstančiai žmonių šiais metais, vos už kelių mėnesių, baigs savo studijas ir turės įžengti į darbo rinką. Tačiau kaip planuoti karjerą ir savo ateitį, kai nežinai, kas laukia už dviejų dienų? Atsakymas nei šioks, nei anoks – „O gal suplanuoti yra neįmanoma, nes aplinkui – tik chaosas?“. Vis dėlto, chaosas yra mūsų gyvenimo dalis, todėl turime prie jo prisitaikyti.

Nuosavo nekilnojamojo turto nuosavybė paprastai asocijuojasi su sprendimų priėmimo ir saviraiškos laisve. Britų teisininkas ir politikas Edwardas Coke'as savo garsiajame ir dažnai cituojamame sprendime dar 1604 metais įtvirtino mintį, kad kiekvieno žmogaus namai yra jo tvirtovė. O jeigu namai – daugiabutis?

Pateikdami metinę sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją šiemet gyventojai paskutinį kartą gali susigrąžinti iki 400 eurų už jiems suteiktas būsto, automobilio remonto ir vaikų priežiūros paslaugas. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais gyventojai dažniau pasinaudoja mokesčio lengvata ir susigrąžina vis didesnes sumas − tačiau ar jie išnaudoja visas galimybes?

Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.