Štai trys dalykai, kurių turite atsisakyti kaip įmanoma greičiau, nes jie skatina jaustis amžinai neturtingiems. 

1. Įsivaizdavimas, kad tai, kas brangu, turi priklausyti mums

Čia, manau, pats svarbiausias punktas. Paaiškinsiu paprastai – pavyzdžiui, daugelis geidžiame buto prestižinėje Vilniaus vietoje, nes mūsų galvoje tuomet dėliojasi pasakiškas planas: rytinė kava terasoje, nuostabūs senamiesčio vaizdai, svaiginanti panorama... Na, tai, kuo gundo nekilnojamojo turto pardavėjų sukurtos reklamos.

Klausykite, viskas kur kas paprasčiau – jei norime kavos senamiestyje, dar nereiškia, kad privalome pirkti brangų butą jame. Žinote, ką darau aš? Tarkime, turiu 3 eurus kavai. Maždaug tiek kava kainuoja „Vero Cafe“ ar kitose panašios koncepcijos vietose, kurių yra daugybė visame mieste. Ir nors gyvenu visai nykioje Vilniaus dalyje, kur irgi galėčiau gerti kavą ir dūsauti, kodėl neturiu buto senamiestyje, aš su tais 3 eurais nusigaunu į Užupį ar kitą tuo metu mano trokštamą vietą, ir kava mėgaujuosi ten.

Leidžiu sau pasijusti tos vietos dalimi, niekur neskubu, lėtai skanauju, bendrauju, skaitau, dairausi, stebiu žmones, aplinką, šypsausi praeiviams, tarsi būčiau ten sava. Galiu taip sėdėt valandą, dvi, tris. Ir kai galiausiai grįžtu į savo namus, jau leidžiantis vakaro sutemoms, man visai nesvarbu, kad esu ne prestižiniame bute, nes grįžau juk tik pernakvoti.

Tiesiog reikia nebijoti. Kur norite būti, ten ir būkite. Įsitikinimas, kad norint leisti laiką svajonių vietoje, pirmiausia reikia įsigyti joje nekilnojamojo turto, yra visiška nesąmonė. Visas miestas yra Jūsų. Net jei turite tik 3 eurus.

2. Vargšo elgesys

Niekada nepasijusime esantys turtingi, jei elgsimės kaip vargšai. Ką turiu omenyje? Vargšas yra ne tas, kuri turi mažai pinigų, bet tas, kurio visa esybė šaukia, kad jam kažko trūksta. Tai baikštus, nedrąsus, užguitas žmogus, kurį galima pastumti autobuse, atnešti atšalusį patiekalą restorane, kreivai apkirpti kirpykloje, ir jis nei žodelio nepratars. Gal dar ir padėkos.

Meskite šalin tą susikaustymą. Elkitės taip, tarsi jau būtumėte turtingi!

Man pasiturintis žmogus pirmiausia asocijuojasi su drąsa, pasitikėjimu, ryžtu. Jis nebijo išsakyti savo poreikių, yra kiek valdingas ir aiškiai žinantis, ko nori. Tokiam žmogui gyvenime tarsi savaime viskas gerai klojasi, jį labiau gerbia kiti.

Išmokti taip elgtis nekainuoja nieko, bet, patikėkite, tai priverčia jaustis dangiškai. Aš netgi naudoju tokį triuką – kai man stinga drąsos, įsivaizduoju, kad turiu sąskaitoje milijoną. Ar du. O gal tris. Tai iš esmės permodeliuoja mano elgesį, išvaiko nereikalingą susikaustymą.

3. Neskanūs dalykai

Pirmiausia, pigi kava. Viskas, išmeskite ją iš savo gyvenimo visam laikui. Galima nusipirkti kokteilinę vos už 16 eurų ir kiekvieną rytą gerti špinatų glotnutį. Išmesti dešras, batonus, makaronus, ir vietoje jų valgyti bent jau avižų košes ar paskrudinti ruginės duonos. Lygiai taip pat pigu, bet kur kas skaniau. Šitai irgi sakau iš patirties – kuo neskaniau valgau, tuo nelaimingesnė ir neturtingesnė jaučiuosi.

„Neskanios“ yra ir televizijos laidos, toksiški žmonės, žalingi įpročiai. Juos irgi reikia mesti šalin. Turtingais pasijusime tik tada, kai rūpinsimės savimi ir žinosime, ko norime.

Be to, būtinai padarykite ką nors, ko jau seniai norėjote, ką nors beprotiško – iš tiesų mes draudžiame sau labai daug ne todėl, kad mums trūksta pinigų.

Mums trūksta drąsos.

Gintarė Pugačiauskaitė (lietuvių kalbos mokytoja, komunikacijos dėstytoja, žurnalistė)