Šių metų balandį Europos Komisija patvirtino žaliąją taksonomiją, kuri įsigalios nuo 2022 m. pradžios. Nauji reikalavimai kol kas apima tik dalį verslo sričių, tokių kaip atsinaujinanti energetika, pramonė, statyba, transportas ir kt. Taksonomija bus ypač aktuali investuotojams, bankams ir fondų valdytojams, turėsiantiems atskirti tvarius verslus nuo tų, kurie save tokiais skelbia be jokių įrodymų. Tuo pačiu tai bus efektyvus ginklas nuo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing), kai netvarūs sprendimai pristatomi kaip draugiški aplinkai.

Investuotojai bus suinteresuoti rinktis tik tvarumo reikalavimus atitinkančias kompanijas, o bankai privalės deklaruoti, kokia dalis jų produktų atitinka taksonomijos reikalavimus. Didesnis skaidrumas ir tvarumas taps kasdieniu verslo leitmotyvu – norintieji finansavimo turės atitikti jiems keliamus naujus reikalavimus. Jau dabar kai kurioms įmonėms atsiranda būtinybė deklaruoti ne tik finansinius, bet ir kitus, su tvarumu siejamus rodiklius.

Skaidriai ir atvirai deklaruoti savo veiklą, poveikį aplinkai ir suinteresuotoms šalims teks ir toms Lietuvos įmonėms, kurios nori dirbti su šalyje veikiančiomis tarptautinėmis kompanijomis. Pastarosios jau dabar diktuoja sąlygas, kokia turi būti produktų ir paslaugų kokybė, poveikis aplinkai, CO2 emisija, transportas ir begalė kitų su tvarumu susijusių kriterijų. Produktų gamintojai ir paslaugų tiekėjai bus įtraukti į savotišką tvarumo grandinę, kurioje šiuo metu daugiausiai patirties turi nekilnojamojo turto (NT) sektorius – tiek NT vystytojai, tiek statybinių medžiagų gamintojai.

Kasmet Lietuvoje sertifikuojama apie 30 naujai statomų ar šiuo metu veikiančių verslo centrų, gamyklų ir kitos paskirties pastatų, atitinkančių aukščiausius aplinkosaugos, energinio efektyvumo standartus – BREEAM, LEED ir kiti sertifikatai liudija šių pastatų kokybę ir tvaraus verslo filosofiją. Tvarios įmonės renkasi tvarius partnerius ir tiekėjus, o klientai vis labiau dairosi į jų vertybes atitinkančius verslus.

Deja, nesilaikant rinkoje vis labiau prigyjančių standartų nutinka atvirkščiai. Teko ne kartą matyti, kai kokybiškų ir gerą kainą turinčių statybinių medžiagų gamintojai neturėjo galimybės dalyvauti dideliuose NT rangovų konkursuose, nes neturėjo reikalingų produkto poveikio aplinkai deklaracijų (EPD) – tvariems pastatams reikia ne tik gerų, bet ir sertifikuotų medžiagų. Pasakyti „palaukite, po pusmečio bus visi sertifikatai“ – nepakanka, nes nė vienas NT vystytojas tokios prabangos neturi. Laimi tie, kurie yra pasiruošę.

Ypač tvarumo reikalavimai aktualūs verslui einant į užsienio rinkas. Štai Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse EPD deklaracijų neturintys statybinių medžiagų gamintojai nėra svarstomi kaip alternatyva – jos tiesiog nėra.

Pasiruošti esminiams pokyčiams padeda tvarumo strategijos, kurios leidžia inventorizuoti įmonės veiklą ir analizuoti jos poveikį suinteresuotoms šalims: darbuotojams, bendruomenei, partneriams, tiekėjams ir kt. Naujoje vietoje statoma gamykla galbūt turės teigiamą poveikį – bus kuriamos naujos darbo vietos. Tačiau poveikis gali būti ir neigiamas – pavyzdžiui, bus keliama tarša aplinkai.

Viena iš svarbių tvarumo strategijos rengimo dalių – rizikų vertinimas. Tvarumo strategijos kontekste dažniausiai vertinamos visos galimos aplinkosaugos, socialinės ir valdymo rizikos (ESG – Environmental, Social, Governance). Vien gebėjimas pripažinti, kad įmonė daro įtaką aplinkai, yra didelis žingsnis į priekį.

Tvarumo strategija nėra šalia įmonės strategijos naudojamas atskiras dokumentas – ji turi būti įtraukta į visas įmonės veiklas ir padėti iškelti tvarumo tikslus bei reikšmingas veiklas, tuo pačiu ji privalo išlikti gyva, koreguojama atsižvelgiant į besikeičiančią įstatyminę bazę, verslo poreikius, tendencijas ir kt. Inovacijos ir technologijos dažnai būna tarp esminių tvarumo aspektų, nepaisant verslo srities – jie aktualūs tiek gamybai, tiek paslaugų sektoriui, žemės ūkio bendrovėms ir t.t.

Kaip tvarumas didina konkurencinį pranašumą? Visų pirma, tvarumo strategijos didina skaidrumą – vieną esminių tvarumo aspektų. Tai, kaip skaidriai darbuotojams rodote įmonės rezultatus, kaip skaidriai atskleidžiate produkto gamybą, sudedamąsias dalis ir poveikį aplinkai, suteikia kreditą pasitikėjimo rinkoje.

Antra, tvarumo strategija užtikrina produkto kokybę ir standartų laikymąsi – nepriklausomos trečiosios šalies patikra ir sertifikatai garantuoja, kad produktas yra saugus, ekologiškas ar tvarus. Tuo pačiu, tai yra geros reputacijos šaltinis. Nors vartotojų atmintis neretai yra trumpalaikė, jų sąmoningumas vis didėja, tad spaudimas verslui laikytis tvarumo kriterijų tik augs.

Šiandien tvarumas kaip madinga grotažymė – visi nori ją naudoti, net jei nesuprantama, kas iš tikrųjų yra tvaru. Deja, medžių sodinimas, ekologiškos pakuotės ir ilgų lozungų skaitymas iš tribūnos, kokie esame ekologiški, tvarūs ir draugiški aplinkai, nėra tvarumas. Visa tai – tik iniciatyvos, priskiriamos įmonių socialinei atsakomybei.

Tvarumas iš esmės apima tai, kaip verslas didina teigiamą ir mažina neigiamą poveikį aplinkai bei suinteresuotoms šalims. Tik tos įmonės, kurios jau vadovaujasi tvarumo filosofija ar ruošiasi būsimiems taksonomijos reikalavimams, įgauna taip reikalingo konkurencinio pranašumo reputacijos pasaulyje, kuriame klientai balsuoja savo pinigine.

Tvarumo tema ir ESG rizikos jau dabar turėtų atsirasti įmonių vadovų dienotvarkėse – laiku pradėtas pasiruošimas leis ne tik sumažinti galimas reputacijos rizikas, jei įmonė neatitiktų nuo kitų metų įsigaliosiančių taksonomijos reikalavimų, bet ir pasiruošti reikalingus resursus bei finansinius išteklius kylančiai tvarumo bangai.

Evaldas Savickis, tvarios plėtros konsultantas, „Vesta Consulting“ įkūrėjas ir vadovas