Pačioje 2019 metų pabaigoje pasklidusi žinia apie mums nepažįstamą virusą netruko virsti niūria realybe − 2020 metų pavasarį šalyje buvo įvestas karantinas. Vieni gyventojai dėl to neteko dalies pajamų, kiti ne juokais išsigando dėl pajamų stabilumo ateityje, tačiau visi suprato seną finansų valdymo tiesą − siekiant sušvelninti tokius netikėtus finansinius iššūkius, svarbu turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą.
Ar gyventojai turėjo sukaupę tokį rezervą? 2020 m. pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusei gyventojų (58 proc.) turimų santaupų nebūtų užtekę ilgiau nei 3 mėnesių būtinoms išlaidoms padengti. Ar pandemijos neapibrėžtumas paskatino labiau rūpintis finansiniu saugumu? Kol kas atrodo, kad taip.
Sukaupė daugiau turto
„Swedbank“ finansų instituto atlikto tyrimo duomenimis, krizės akivaizdoje 2020 m. lietuviai smarkiai pradėjo riboti savo išlaidas − tai darantys tuo metu nurodė 63 proc. gyventojų. Apie pusė gyventojų nurodė atidėję stambesnių pirkinių planus vėlesniam laikui ir pradėję atidžiau planuoti savo biudžetą, o pradėję kaupti santaupas nurodė kas penktas gyventojas (19 proc.).
Nenuostabu, kad paskutiniais „Swedbank“ duomenimis, vidutinės klientų sukaupto turto sumos augo visose amžiaus grupėse. Vidutinė jų turimų santaupų suma, nuo 2019 m. pabaigos paaugusi trečdaliu, siekia apie 3,8 tūkst. eurų. Daugiausia santaupų sukaupę turi 46–64 m. amžiaus gyventojai.
Tuo metu gyventojai iki 25 m. amžiaus kol kas yra sukaupę mažiausią vidutinę sumą, kuri siekia 1 tūkst. eurų. Tačiau šioje amžiaus grupėje augimas buvo vienas didžiausių − nuo 2019 metų pabaigos šių gyventojų vidutinės santaupos paaugo 40 procentų.
Labiausiai – 44 proc. – augo 26–45 m. amžiaus grupės gyventojų sukauptas turtas, o vidutinė sukaupta šių gyventojų suma siekia 2,5 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys.
Ar šios sumos užtikrina gyventojams pakankamą finansinį saugumą ir siekia jų 3–6 mėn. išlaidų dydžio finansinį rezervą? Nebūtinai, tačiau didesnė ar mažesnė santaupų suma sąskaitoje visuomet leidžia jaustis saugiau ir ramiau.
Laisvas lėšas įdarbina
Nors atlyginimų augimas ir po pandemijos ribojimų vėl atsivėrusios galimybės pramogauti, apsipirkti ir lepinti save skatina vartoti iš širdies, gyventojai laisvas lėšas vis dažniau įdarbina. Per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius investuojančiųjų gretos išaugo 12 proc., rodo „Swedbank“ duomenys.
Smarkiai augo ir gyventojų investicinis turtas. Nuo 2021 m. sausio iki rugsėjo „Swedbank“ privačių klientų investicijos į Baltijos ir užsienio šalių akcijas, biržose platinamus fondus (ETF) ir investicinius fondus išaugo 82 procentais.
Vienas investuojantis gyventojas per tris praėjusių metų ketvirčius į Baltijos šalių įmonių akcijas vidutiniškai nukreipė apie 1,2 tūkst. eurų, o į „Swedbank“ siūlomus investicinius fondus – apie 200 eurų.
Siekia artimųjų finansinio saugumo
Gyventojų rūpestis finansiniu saugumu atsispindi ir gyvybės draudimo sutarčių augimo apimtyse. Pandemija tapo rūsčiu pavyzdžiu, koks trapus gali būti gyvenimas ir kaip svarbu, kad šeimos nariai ir artimieji būtų saugūs, jei mums nutiktų kas blogo.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, per mėnesį sudaromų rizikinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo 141 proc., vaikų investicinio gyvybės draudimo sutarčių per mėnesį sudaroma beveik dešimtadaliu daugiau, palyginus su 2019 m. pabaiga.
Be to, siekdami apsisaugoti nuo didelių netikėtų išlaidų, gyventojai dažniau draudžia ir savo turtą. Per mėnesį sudaromų turto draudimo sutarčių skaičius paaugo trečdaliu, rodo „Swedbank“ duomenys.
Praėjusieji metai buvo kupini pandemijos iššūkių, tad tuo metu išmoktos finansinės pamokos kartu su dideliu visuomenės susitelkimu išliks kaip vienas iš pozityvių momentų, leidžiančių mums jaustis finansiškai saugesniems.
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
