Daugelis jaunų šeimų Lietuvoje svajoja apie nuosavą būstą, tačiau susiduria su kliūtimi – pradinio įnašo stoka. Bankai dažnai reikalauja, kad jis siektų bent 15–20 procentų turto kainos, o tai gali būti dešimtys tūkstančių eurų. Tokiu atveju išeitis yra išperkamoji nuoma – paslauga, leidžianti gyventi išsirinktame būste ir kartu po truputį kaupti lėšas jo įsigijimui.

Dr. Evaldas Stankevičius, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas

Lietuvoje vidurinė klasė dažnai apibūdinama kaip „nei turtingi, nei vargšai“ – žmonės, kurie neuždirba tiek, kad galėtų nevaržomai skolintis ar investuoti, tačiau jų pajamos jau per didelės, jog gautų socialines išmokas. Ši situacija atskleidžia struktūrinę dilemą: didžiausią mokesčių naštą nešanti visuomenės grupė dažnai neturi užtikrinto saugumo – nei dėl būsto, nei dėl santaupų ar ambicingesnių finansinių tikslų.

Nors finansinis stabilumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu ar investiciniais sprendimais, iš tiesų daug ką lemia mūsų santykis su pinigais. Kiekvienas turime finansinio elgesio modelį, kuris daro įtaką kasdieniams sprendimams. Kodėl svarbu jį atpažinti, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė

Vasara – tai ne tik atostogų ir poilsio laikotarpis, bet ir metas, kai daugelio šalies gyventojų finansinė padėtis patiria sezoninių pokyčių. Nors šiltuoju metų laiku išaugusios išlaidos dažnai siejamos su aktyvesniu vartojimu, svarbų vaidmenį atlieka ir reikšmingi ekonominiai procesai. Šiemet dalis jų gyventojams atneš finansinį atokvėpį, tačiau neišvengiamai atsiras ir naujų iššūkių, galinčių paveikti gyventojų išlaidų struktūrą bei vartojimo įpročius.

Žemės ūkio ministerijai patobulinus ūkininkų finansinės apskaitos, tvarkomos darant dvejybinį įrašą, tvarką, dabar ūkininkams bus patogiau analizuoti ūkinių operacijų rezultatus bei priimti finansiniais duomenimis pagrįstus sprendimus.

Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas

Rugpjūtį rinkos išgyveno trumpalaikę, tačiau ilgai nematytą paniką. Japonijos akcijos mėnesio pradžioje fiksavo prasčiausią vienos dienos rezultatą nuo 1987 metų, krisdamos dviženkliu procentu. Išsipardavimas persikėlė ir į kitas akcijų rinkas, tačiau, kaip ir ankstesniais atvejais, šiemet truko itin trumpai. Prie nerimo dėl Japonijos prisidėjo ir perdėtos baimės dėl globalios recesijos. Vis tik, pasiekus didesnį panikos lygį, investuotojai suskubo „atpirkti” nukritusias akcijas, tad rugpjūtis buvo dar vienas teigiamas mėnesis rinkose.

Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas

Liepą kapitalo rinkose netrūko vasariškų audrų. Vyko permainos politinėje arenoje, paskelbti ketvirtiniai įmonių rezultatai, stebino infliacijos rodikliai ir centrinių bankų sprendimai.

Komentuoja viešųjų ryšių agentūros „INK agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas bei teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Lina Aleknaitė-van der Molen

Lietuvoje mažai kalbama apie vieną ryšių su visuomene atšaką – finansų komunikaciją, nors kapitalo teikėjai (akcininkai, bankai) yra labai svarbi interesų grupė verslui. Ir ji darosi vis svarbesnė. Kodėl?

Beveik dveji pandemijos metai šalies gyventojams atnešė ir didžiulių sukrėtimų, ir naujų finansinių įpročių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, gyventojų santaupos augo vidutiniškai trečdaliu, ir sukauptą turtą žmonės ėmė aktyviau auginti jį investuodami. Neliko nuošalyje ir finansinės apsaugos klausimai – palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, rizikinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo du kartus.

Artėjant Naujųjų sutikimui, daugelis žmonių skuba planuoti tikslus, kuriuos bandys pasiekti per ateinančius metus. Vieni svajoja apie naują automobilį, kiti – apie sėkmingą karjerą, treti – bendrai apie finansinę sėkmę. Pasaulyje kone kiekviena šalis ar tauta turi savus papročius, kurie, tikima, jog turi įtakos sėkmei. O kokius ritualus pasitelkti, kad Naujieji metai būtų finansiškai sėkmingi?