Dauguma narių priklauso politinėms frakcijoms; į jas jie susiburia ne pagal valstybes, kuriose buvo išrinkti, o politinių pažiūrų pagrindu. Viena iš EP frakcijų yra Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (EKR), kuriai priklauso vienintelis europarlamentaras iš Lietuvos Valdemar Tomaševski, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų Šeimų Sąjungos pirmininkas (LLRA-KŠS). EKR pabrėžia būtinybę reformuoti Sąjungą taip, kad ji tarnautų piliečiams, o ne biurokratams. Frakcija pasisako už Sąjungą, kurios veikla paremta tradiciniu Europos teisės ir kultūros palikimu ir pasisako už grįžimą prie šaknų, t. y. prie krikščioniškųjų vertybių. EKR taip pat pasisako už laisvų valstybių bendradarbiavimą, tačiau prieštarauja ES kaip federacinės supervalstybės kūrimui.
Apie Europos ateitį, iššūkius, su kuriais ji susiduria, ir darbą Europos Parlamente kalbamės su vienu iš EKR frakcijos lyderių, europarlamentaru Valdemaru Tomaševskiu.
– Nuo pat 2009 m., t. y. trijų kadencijų metu, nuolat buvote šios svarbios Europos Parlamento frakcijos narys ir turite joje tvirtą poziciją.
– EKR grupė vienija 64 narius net iš 15 valstybių narių. Ji turi nusistovėjusią poziciją Parlamento struktūrose. Taigi euroreformatorių balsas, raginantis iš esmės rekonstruoti neefektyvias ES institucijas, pasigirsta vis garsiau. Esu EKR frakcijos narys steigėjas ir jos valdybos narys, t. y. svarbiausio mūsų frakcijos organo, nustatančio prioritetus ir politinę veiksmų programą, narys, todėl galiu veiksmingiau dirbti Parlamento forume ir už jo ribų.
– Nuomonę formuojantis portalas „Votewatch“ paskelbė Lietuvos europarlamentarų reitingą, kuriame, atsižvelgiant į bendrą parlamentinį darbą ir einamas pareigas, jums skirta aukšta 4 vieta. Per praėjusią kadenciją pasakėte 130 kalbų ir pateikėte net 154 rezoliucijų projektus. Tai tikrai daug. Taip pat turite nemažai darbo ir pareigų Lietuvoje. Esate LLRA-KŠS partijos pirmininkas. Kaip viską spėjate, juk turite gerą reitingą Europos Parlamente ir efektyviai pirmininkaujate partijai?
– Neturiu kito pasirinkimo. Turiu patirties, būrį efektyvių pagalbininkų, todėl pasiekiame gerų rezultatų Europos Parlamente ir Lietuvoje, nes mūsų partija yra labai aktyvi Seime ir savivaldybėse. Mūsų teisėkūros iniciatyvos – tai parama šeimoms, pagalba senjorams, bankų apmokestinimo įstatymas, nutarimas dėl priemonių, mažinančių gyventojų naštą, susijusią su kainų augimu, liustracijos įstatymo projektas, kurio tikslas – įtvirtinti istorinį teisingumą Lietuvoje.
– Vykdote ir Lietuvai reikšmingas delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmojo vicepirmininko pareigas. Tai svarbu, nes Europos Sąjungos Rytų politika tapo Bendrijos prioritetu. Taip pat dirbate Parlamento komitetuose. Kaip atrodo Jūsų darbas Europos Parlamente?
– Šiuo metu dirbu Regioninės plėtros ir Vystymosi komitetuose, kurie kuria Europos ateities programą, ir Žmogaus teisių pakomitetyje, kuris yra Užsienio reikalų komiteto dalis. Viena pagrindinių pakomitečio užduočių – stebėti, kaip įgyvendinama ES žmogaus teisių politika, ir jos indėlis į veiksmingą pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos standartų skatinimą ES narėse ir šalyse partnerėse. Ankstesnėse kadencijose dirbau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete.
– Kokias savo iniciatyvas EP laikytumėte svarbiausiomis?
– Viena iš svarbiausių buvo kartu su keliais EP nariais pateiktos pataisos Žemės ūkio komitetui dėl tiesioginių išmokų išlyginimo naujųjų valstybių narių ūkininkams siekiant panaikinti nevienodą požiūrį į ūkininkus Europos Sąjungoje. Ir nors subsidijų srityje iki ES vidurkio dar ilgas kelias, dėl šios iniciatyvos kai kuriose šalyse subsidijos išaugo, pavyzdžiui, Lietuvoje – iki 170 eurų už hektarą. Taip pat organizavau pirmąjį Lietuvoje išvažiuojamąjį Europos Parlamento frakcijos posėdį, kuriame buvo paskelbtas ES žemės ūkio reformos poreikis naujųjų valstybių narių labui.
Įtraukiau į ES forumą rašytinį pareiškimą dėl Astravo mieste statomos atominės elektrinės siekdamas visiško pasienio regionų gyventojų saugumo ir aukščiausių aplinkos apsaugos standartų, ypač dėl Neries, kurios vanduo naudojamas elektrinės sistemoms vėsinti, švaros. Be galo svarbus yra pasiūlymas dėl rezoliucijos, raginantis visoje Europos Sąjungoje įvesti vienodą minimalų darbo užmokestį ir valandinį atlyginimą, kuris panaikintų nesąžiningą senosios ir naujosios Sąjungos padalijimą atlyginimų srityje.
– Sakoma, kad V.Tomaševski remia jaunimą. Įdomu tai, kad iš visų Lietuvos europarlamentarų surengėte daugiausiai stažuočių Europos Parlamente – čia atvyko daugiau negu 120 studentų ir jaunuolių.
– Ateitis priklauso jauniems žmonėms. Tikiuosi, kad dėl šių stažuočių jaunimas lengviau pateks į Europos darbo rinką, galės susipažinti su ES institucijų darbu ir turės geresnę savarankiško gyvenimo pradžią.
– Neseniai dalyvavote labai svarbiame elitiniame 12 Europos partijų lyderių susitikime, kuriame buvo kalbama apie tradicines Varšuvos viršūnių susitikimo („Warsaw Summit“) vertybes, diskutavote apie Europos ir Sąjungos ateitį su Viktoru Orbanu, Mateuszu Morawieckiu, Jarosławu Kaczyńskiu, Marine Le Pen ir Santiago Abascaliu. Žiniasklaidos teigimu, Jūsų iniciatyva į viršūnių susitikimą užbaigiančią deklaraciją buvo įtrauktos nuostatos, ginančios krikščioniškąsias vertybes ir kritikuojančios Europos Komisijos veiksmus, siekiant pašalinti iš viešosios erdvės pavadinimą „Kalėdos“.
– Taip, tai buvo mano pasiūlymas. Varšuvos patriotinių ir krikščioniškų partijų lyderių susitikimas buvo plačiai aptariamas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje; ir jau po trijų dienų, gruodžio 7 d., sulaukta teigiamos reakcijos į bendrą deklaraciją: Europos Komisija paskelbė, kad traukiasi iš pasiūlymo išbraukti pavadinimą „Kalėdos“ iš oficialių ES švenčių sąrašo. Taigi mūsų reakcija turėjo teigiamą poveikį. O pats šis susitikimas buvo mūsų liepos mėnesį pasirašytos deklaracijos „Europos ateitis“ rezultatas. Ją taip pat pasirašė italas Matteo Salvini. Sukūrėme partijų grupę, kuri dirbs kartu, kad išgydytų Europą ir Europos Sąjungą. Kaip Bendrijos įkūrėjai, t. y. Robert'as Schumanas, Alcide De Gasperi ir Konradas Adenaueris, pasisakome už Tėvynių Europą, o ne už ES supervalstybę. Turime sustabdyti neomarksistinę beprotybę, kuri, be kita ko, pasireiškia vadinamaja „gender“ revoliucija visuomenėje, griaunančia šeimą, santuoką ir tradicines vertybes. Mus vienija bendras tvirtas įsitikinimas, kad Europos Sąjungą sudaro laisvos ir lygiavertės tautinės valstybės, kurias sieja glaudūs ir gausūs bendradarbiavimo saitai. Vertybių srityje laikomės pozicijos, kad Europos vertybių pagrindas turi būti krikščioniškos vertybės.
– Taip, kaip buvo Europos Bendrijos pradžioje, iki Sąjungos sukūrimo?
– Būtent taip. Jei Europa turi išlikti, turime grįžti prie savo krikščioniškų šaknų. Juk būtent R.Schumanas pasakė, kad „Europos demokratija bus arba krikščioniška, arba jos apskritai nebus”. Šiandieninis liberalus – kairysis elitas nukrypo nuo šių principų visos Europos nenaudai. O Europos vienybės užuomazgos yra giliai įsišaknijusios krikščioniškose vertybėse. Puikus to pavyzdys yra Europos vėliavos klausimas. Tai yra faktai, kurie buvo užmiršti arba tyčia nutylimi dėl visur esančio politinio korektiškumo, kurį primeta kairiųjų ir liberaliųjų sluoksniai. Arsene'as Heitzas, sukūręs Europos Bendrijos vėliavą, vadovavosi dvylika stebuklingojo medalikėlio, kuris žinomas iš Dievo Motinos apsireiškimo, žvaigždžių. Kai buvo bandoma nuslėpti šį faktą, pats autorius prieš mirtį pasakė, kad jo įkvėpimas buvo Dievo Motinos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslas, kuriame Ji pavaizduota žydrame fone, o jos galvą supa 12 žvaigždžių.
Taip atrodė Europos bendruomenės pradžia, o kaip ji atrodo šiandien, matome patys. Kokia Europa bus ateityje, priklausys nuo to, ar bus įvykdyta R.Schumano valia. Ar efektyviai ginsime savo vertybes, ar pasiduosime antikrikščioniškos isterijos diktatui, taip atsisakydami savo tapatybės ir tradicijų. Jei Europa, kurią mes pažįstame du tūkstančius metų, turi išlikti, turime apie visa tai drąsiai kalbėti ir efektyviai veikti, ypač politikoje. Tai mūsų pareiga mūsų protėviams ir įsipareigojimas ateities kartoms.
–Linkiu mums visiems, kad galėtume gyventi tokioje Europoje. Dėkoju Jums už pokalbį ir linkiu ištvermės vykdant EP nario pareigas.
– Labai ačiū, o Jums ir visiems skaitytojams linkiu palaimintų Šventų Kalėdų.
Su europarlamentaru kalbėjosi Gintarė Pugačiauskaitė
Europos vėliavos išvaizda buvo nustatyta 1950–1955 m., po ilgų ginčų. Apsvarstyta 101 menininkų ir heraldininkų pateiktas dizainas. 1953 m. Europos Taryba, pirmoji pokario Europos integracijos organizacija, pasirinko žvaigždžių apskritimą. Europos Tarybos priimto projekto autorius buvo Arsene'as Heitzas iš Elzaso. Jis pasiūlė vėliavoje pavaizduoti dvylika žvaigždžių iš Stebuklingo Medalikėlio, kuris žinomas iš Dievo Motinos apsireiškimo šv. Kotrynai Laburietei Paryžiuje (1830 m.), Švč. Mergelės Marijos spalvos fone. Todėl Europos vėliava jos kūrėjo sumanymu yra Marijos vėliava, su kuria Bažnyčia sieja šv. Jono Biblijos Apreiškimo knygos žodžius: „Ir pasirodė danguje didis ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (12, 1). Be to, vieningas vėliavos patvirtinimas Europos Tarybos ministrų komitete įvyko Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dieną, 1955 m. gruodžio 8-tą. Prieš balsavimą Ministrų komitete Robert'as Schumanas ir Konradas Adenaueris kartu meldėsi Strasbūro katedroje priešais ten esančią Nekaltosios Mergelės figūrą su dvylika žvaigždžių karūnoje. 1956 m. spalio 21 d. pirmą kartą ant viešojo pastato buvo pakabinta Europos vėliava – tai buvo Strasbūro katedra.
Lietuvos rytas
