Per Vėlines lankysime artimųjų ir bičiulių kapus, degsime žvakutes, galbūt susitiksime su seniai matytais giminėmis. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išliko šios šventės turinys ir esmė, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais. Kiek kito tik šventės forma, nes žvakutes degti ant kapų pradėta XIX a, pabaigoje, iki tol kapinėse liepsnodavo Vėlinių laužai, ši tradicija iki šių laiko išliko kai kuriuose Dzūkijos kaimuose. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria laikytis tvarumo principų: nors prekybos centruose yra žvakių kiekvieno skoniui ir piniginei, o prieš Vėlines joms taikomos akcijos, kapų perkrauti žvakutėmis nevertėtų.

Šiandien praeitis atsivėrė ateičiai – Šalčininkų kultūros centras kviečia į parodą „Dieveniškių kraštas. 1951-ųjų ekspedicija“.

Rugsėjo 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Bezdonių struktūriniame padalinyje įvyko baigiamasis projekto „Kas gimė lenku, turi būti patriotu" susitikimas.

Rugsėjo 23 d. Sudervėje įvyko Sudervės 530 metų jubiliejaus minėjimo šventė. 

Rugsėjo 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Sudervės struktūrinis padalinys kartu su Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro Sudervės skyriumi organizavo poezijos šventę „Sudervės liepų paunksmėje“, skirtą Sudervės 530-osioms metinėms.

Šių metų vasarą baigti kultūros paveldo objekto – Italijos atstovybės pastato Kaune, Vydūno al. 13, tvarkybos darbai.

1989 m. rugpjūčio 23 d. beveik du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susivienijo į 600 kilometrų Baltijos kelią – žmonių grandinę, kaip vienybės įrodymą siekiant laisvės. Baltijos kelias buvo protestas prieš politinę situaciją, kuri tuo metu vyravo Sovietų Sąjungos šalyse. Protestas sutapo su 50-osiomis slapto Ribbentropo-Molotovo pakto protokolo, skirstančio įtaką Europoje, dėl kurio Baltijos šalys tapo priklausomos nuo Sovietų Sąjungos, pasirašymo metinėmis.

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigta tvarkyti Baisogalos dvaro sodybos ledainė – viena iš devyniolikos šio didžiulio komplekso statinių, tarp kurių yra ir rūmai, arklidė, oranžerija, svirnas, tvartai, kluonai.

2023 m. liepos 29 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo narių ir žuvusių partizanų artimųjų iniciatyva Šilalės rajone, Volmerinės miške, buvo atidengta partizanų žeminė. Kartu pašventintas ir kryžius, skirtas ten žuvusiems Lietuvos laisvės kovotojams.

Nors dabar uogas populiariau žiemai šaldyti, išsikepę blynų vis tiek ieškome stiklainio uogienės. O kadaise prisiuogauti ir prisivirti uogienių buvo tarsi savotiškas garbės reikalas. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas sako, kad nors buvusioje Luokesų ežero polinėje gyvenvietėje rasta gervuogių, mėlynių, žemuogių sėklelių, kurioms galėtų būti maždaug 2 500 metų, uogavimo reikšmė senovės žmonių gyvenime nebuvo itin didelė. Dažniausiai uogos rinktos ir džiovintos kaip vaistažolės, gydymo tikslais, ir tik XIX a. pabaigos kulinarinėse knygose atsirado daugiau uogienės receptų, rašoma pranešime spaudai.