Lavoriškių kultūros centre įvyko iškilmingas Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos paminėjimas. 

Poetės Vislavos Šimborskos teigimu, mirusieji lieka amžinybėje tol, kol gyva atmintis. Jos žodžius galima parašyti prie įėjimo į kiekvienas kapines, tačiau labiausiai jie tiktų vietoje, kur amžino poilsio vietą rado nekaltai nužudyti vaikai, moterys, senoliai. Nedidelėse Kaniūkų kaimo kapinaitėse palaidotos 1944 metų sausio 29 d. žudynių aukos.

Kalnaberžės dvaras Kėdainių rajone – valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas – pastaraisiais metais plačiai pagarsėjo, kai jį įsigijęs privatus asmuo jo netvarkė, tad vėl buvo perimtas valstybės žinion. Pastaruoju metu Kalnaberžė džiugina geromis permainomis. Nuo 2022 m. Kalnaberžė turi naujus šeimininkus. VĮ „Turto bankas“ aukcione Kalnaberžę pardavė privatiems asmenims, kurie pradėjo kultūros paveldo objekto priežiūros darbus: išvalė tvenkinį, iš parko pašalino menkaverčius želdinius, sutvarkė privažiavimus ir kt. Tai tik visų numatytų darbų pradžia, teikianti vilties, kad dvaro sodyba bus sutvarkyta ir nesunyks.

Nuo tragiškų 1991 metų sausio įvykių praėjo 33 metai, o visos Lietuvos, ir Šalčininkų rajono, languose degė atminimo žvakės. Jos simbolizuoja istorinę pergalę ginant Lietuvos Nepriklausomybę.

Per Kalėdas Dotnuvos gyventojai ir jų svečiai galės pasidžiaugti atsinaujinusia Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – nauja spalva nušvito jos bokštai. Prieš pora mėnesių baigti bažnyčios tvarkybos darbai, juos organizavo Kultūros infrastruktūros centras (KIC).

Švenčionių „Nalšios muziejus“ šiemet vykdė išskirtinį projektą: „Bėlio ežero salos gyvenvietė – unikalaus kultūros paveldo eksponavimo perspektyva“. Įstabaus smaragdinio vandens Bėlio ežere (Švenčionių r.) kadaise įsikūrusioje gyvenvietėje, saloje ir po vandeniu, atlikti archeologiniai tyrimai. Tyrimų tikslas – senovės gyvenvietės planigrafinės struktūros nustatymas nedestruktyviais geofiziniais ir archeologiniais metodais, rekonstrukcijos ir galimos lauko ekspozicijos modeliavimas.

Šalčininkų miesto centre atidaryta fotografo Ježio Karpovičiaus paroda „Vilnius mano meilė“. Tai dvikalbė lauko paroda, pristatanti žymaus fotografo mylimo Vilniaus nuotraukas.

Lapkričio 11–osios šventė, skirta Lenkijos Nepriklausomybės atgavimui 1918 m., yra ypatinga ir svarbi diena kiekvienam lenkui. Lenkai visame pasaulyje susivienija, kad kartu paminėtų šiuos seniai praėjusius istorinius įvykius.

Prieš mirusiųjų atminimo dienas Šalčininkų rajone tradiciškai lankomos tragiškus įvykius menančios vietos, pagerbiamas atminimas žmonių, kovojusių ir žuvusių už savo kraštą.

Per Vėlines lankysime artimųjų ir bičiulių kapus, degsime žvakutes, galbūt susitiksime su seniai matytais giminėmis. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išliko šios šventės turinys ir esmė, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais. Kiek kito tik šventės forma, nes žvakutes degti ant kapų pradėta XIX a, pabaigoje, iki tol kapinėse liepsnodavo Vėlinių laužai, ši tradicija iki šių laiko išliko kai kuriuose Dzūkijos kaimuose. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria laikytis tvarumo principų: nors prekybos centruose yra žvakių kiekvieno skoniui ir piniginei, o prieš Vėlines joms taikomos akcijos, kapų perkrauti žvakutėmis nevertėtų.