Atmintis gyva. Todėl kasmet prie atminimo kryžiaus pagerbiami vietos gyventojai, žuvę žudynių metu. Sausio 28 d. pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Šalčininkų rajono vicemerai Josif Rybak ir Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, europarlamentaras Waldemar Tomaszewski, LR Seimo narė Beata Pietkiewicz, Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė-konsulė Irmina Szmalec, harceriai, Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus nariai, Šalčininkų lenkų trečiojo amžiaus universiteto atstovai, mokiniai. Atminimo ceremonija prasidėjo šv. mišiomis Butrimonių bažnyčioje, kurias aukojo kun. Juzef Aškelovič.

„Kaniūkai – tai ypatinga vieta. Nužudyti mūsų kaimynai, mūsų pažįstamų šeimos. Neturime to pamiršti “, – kalbėjo kun. Juzef Aškelovič.

Po to minėjimo dalyviai nuvyko į Kaniūkus. Prie 2004 m. Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus ir Šalčininkų rajono savivaldybės iniciatyva, remiant Kovos atminimo apsaugos tarybai, pastatyto paminklo padėtos gėlės, uždegtos žvakės, prisiminti nužudytųjų vardai.

Europarlamentaras Waldemar Tomaszewski pabrėžė, kad visuomenė turi žinoti juodus mūsų istorijos puslapius. Jis taip pat akcentavo vietos savigynos organizavimo svarbą, kurios dėka Kaniūkų gyventojai pasipriešino, kalbėjo apie šiuolaikinės lenkų bendruomenės funkcionavimą Vilniaus krašte.

„Kasmet pagerbiame šiuos įvykius ir visus, kurie žuvo gindami savo namus ir garbę. Viskas prasideda nuo geros saviorganizacijos. Prieš 35 metus įkūrėme Lietuvos lenkų sąjungą. Šiandieninė misų savigyna apima savo atstovų turėjimą valdžios struktūrose. Turime gyventi ir dirbti vienybėje, išsaugodami atminimą, kad panaši istorija nepasikartotų “, – pasakė europarlamentaras.

Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje pirmosios sekretorės-konsulės Irminos Szmalec nuomone, prie 1944 metų įvykius menančio paminklo gausiai susirinkusi bendruomenė liudija apie atminimo išsaugojimą.

Iškilmių prie kryžiaus išvakarėse Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo ir Gerviškių seniūnijos seniūnas Valerijus Ivaška aplankė skaudžių įvykių liudininkę – 105 metus skaičiuojančią Stanislavą Voronis.

Tragišką naktį ji čiupo keturmetę dukrelę ir puolė bėgti. Likimas taip nusprendė, kad jos sutiktas sovietų partizanas nenuskriaudė, o patarė leistis prie upės. Kartu su vyru jiedu pabėgo pas gimines į Butrimonis, vėliau gyveno pas pažįstamus ir tik po kelių mėnesių grįžo į Kaniūkus, kuriuose po išpuolio išliko tik vienas namas.

Ponia Stanislava neslepia dėkingumo žmonėms, šiandien puoselėjantiems žuvusiųjų, tarp kurių buvo jos giminaičiai ir kaimynai, atminimą.

„Dar prieš keletą metų eidavau prie paminklo, dalyvavau iškilmėse. Svarbu, kad valdžia pastatė šį kryžių ir kasmet atvažiuoja pagerbti nužudytų žmonių atminimą “, – sako ponia Stanislava.

Pagal www.salcininkai.lt