2022 m. gruodžio mėnesį į Kultūros vertybių registrą įtrauktas sostinėje esantis drabužių siuvyklos „Lelija“ pastatas (Panerių g. 43), kuris buvo pradėtas statyti 1941 m. pagal inžinieriaus Tado Zatorsko projektą. Kultūros paveldo departamento atstovai neseniai apsilankė šiuo metu labai apleistame pastate, susitiko su projekto vystytojais – Darium Žakaičiu, architektu Audrium Ambrasu, kitais komandos nariais – ir susipažino su pastato atgaivinimo idėjomis. Šiuo metu vyksta objekto projektavimo darbai.

2022 m. rudenį prasidėjo valstybės saugomos Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios, esančios Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, Dotnuvos miestelyje, Vytauto g. 61, bokštų tvarkybos darbai.

Gruodžio 5 dieną Zalave, Švenčionų rajone, vyko Lenkijos Respublikos maršalo Juzefo Pilsudskio 155-ųjų gimimo metinių minėjimas.

19 a. Jašiūnų dvare virte virė kultūrinis gyvenimas, Sniadeckių ir Balinskių puoselėtame dvare svečiavosi Adomas Mickevičius, poetai Tomas Zanas, Antanas Odyniecas, biologas S. B. Jundzila, Turgelių dvarininkas reformatorius Povilas Bžostovskis, medikas Juzefas Mianovskis ir daug kitų įžymių žmonių. Jašiūnuose kurį laiką gyveno ir garsusis poetas Julius Slovackis (1809–1849). Čia laiką leido ir astronomas, matematikas ir Vilniaus universiteto rektorius Jan Sniadecki. Tikriausiai čia gimusi ir užrašyta ne viena geniali mintis! 

Vilniaus rajone esantis kultūros ir istorijos paveldo objektas – Mozūriškių dvaras – prikeliamas naujam gyvenimui. Balandžio mėnesį startavę dvaro rekonstravimo ir atnaujinimo darbai sparčiai juda į priekį.

Medinę Šaukoto Šv. Trejybės bažnyčią (Radviliškio rajonas) savo lėšomis apie 1767 m. pastatė Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Herubavičius. Prie kelio Šeduva–Šiluva stovinti bažnyčia yra liaudies architektūros formų, stačiakampio plano. Ji buvo tvarkyta jau prieš kelerius metus, o šiemet spalio mėnesį priimti bažnyčios paveikslo „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“ konservavimo ir restauravimo darbai, pradėti dar 2019 m.

Archeologų dėmesį patraukė unikali gamtinė vieta esanti visiškai greta Švenčionių miesto – tai vandenskyra tarp dviejų didžiausių rytinės Baltijos upių Nemuno ir Dauguvos baseinų. Bėlio ežeras tyvuliuoja apie 3 km į šiaurės rytus nuo Švenčionių miesto, kartu su Bėlaičio ir Sėtikio ežerais maitina Dauguvos baseiną, tuo tarpu Švenčionių miestą juosiantis Kūnos upelis teka į Nerį. Upių baseinus teskiria nedidelė reliktinio slėnio atkarpa. Tai strateginė vieta kuria amžių bėgyje buvo migruojama ir keliaujama, vėlesniais istoriniais laikais iš Vilniaus per Švenčionis ėjęs vienas iš pagrindinių kelių į padauguvį ir rusią.

Pavadinti visą baigtą projektą tiesiog Bernardinų vienuolyno statinių ansamblio šventoriaus tvoros tvarkybos darbais iš tiesų nėra tikslu, bet kitu atveju pavadinimas nusidriektų per kelias eilutes, nes oficialiai reikia sakyti: baigti Vilniaus Šventųjų Pranciškaus Asyžiečio, Bernardino Sieniečio bei Šv. Onos bažnyčių ir Bernardinų vienuolyno statinių ansamblio šventoriaus tvoros su vartais ir Kristaus laiptų koplyčios pietvakarių fasado sienos tvarkybos (remonto, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo) darbai.

Rugsėjo 27 d. Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose įvyko Panerių tragedijos aukų atminties konferencija. Renginio tikslas – puoselėti atmintį apie masines žudynes Panerių miške, kurias įvykdė nacistiniai okupantai II pasaulinio karo metu.

miesto gatvėmis, apribotas maisto produktų pardavimas, jie buvo masiškai atleidžiami iš darboviečių, iš jų atimtos susisiekimo priemonės ir radijo aparatai, uždrausta naudotis viešojo susisiekimo transportu, poilsio vietomis ir t. t. Masiniai žydų areštai ir šaudymai prasidėjo 1941 m. liepos viduryje.