Prieš 32 metus ankstų gegužės 19 d. rytą Krakūnuose, prie tuometinio pasienio kontrolės posto, rastas pasieniečio Gintaro Žagunio kūnas. Šiandien minėdami jo žūties metines prisimename šią skaudžią istoriją ir pagerbiame pirmojo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu ir tarnybos vietoje žuvusio pareigūno atminimą.

Tradiciškai Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-ąja rinktine, surengė IX pėsčiųjų žygį, skirtą pirmajam po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu nužudytam pasieniečiui Gintarui Žaguniui atminti.

Rengiant Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios vidaus tvarkybos darbų (restauravimo, konservavimo) projektą, atlikti interjero polichromijos tyrimai. Aptikti XX a. 4 dešimtmečio sieninės tapybos fragmentai. Matosi, kad interjeras gausiai dekoruotas. Polichromijos tyrimus atliko nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Vytautas Raila. Bažnyčios vidaus tvarkybos darbų projekto rengimą ir tyrimus finansuoja Jonavos rajono savivaldybė. KPD Kauno teritorinis skyrius kreipėsi į Departamentą, kad skubos tvarka būtų patikslintos Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios vertingosios savybės ir įvertinti interjero polichromijos tyrimų metu atrasti XX a. vidurio sieninės tapybos fragmentai.

Minint didžiausią XIX amžiaus ginkluotą sukilimą Šalčininkų rajono savivaldybė ir Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų rajono skyrius organizavo Sausio sukilimo 160-ųjų metinių minėjimą, skirtą Liudviko Narbuto ir sausio sukilėlių atminimui pagerbti. Renginys įvyko gegužės 5 d. Dubičiuose (Varėnos raj.) ir Kalesninkuose.

Buvusiame Subačiaus priemiestyje, šalia Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, įsikūrusi rokoko stiliaus Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, dar žinoma Misionierių vardu, pasitinka savo grakščiais bokštais ir proporcijomis. Užpernai prasidėjo šio išskirtinio komplekso, kuris yra viena svarbiausių architektūrinių dominančių istoriniame Vilniaus centre, atgimimas. Jau restauruotas rytinis bažnyčios bokštas, šiuo metu baigtas tvarkyti pagrindinis fasadas.

Kai du istorikai kalbasi apie istorinius įvykius, archyviniuose dokumentuose užfiksuotų įvykių eiliškumas neretai lieka nuošalyje, į pirmą planą iškeldamas kitus netikėtus kontekstus. Lietuvos vyriausiosios archyvarės dr. Ingos Zakšauskienės ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijaus Railos pokalbis, Gegužės 3 d. konstituciją atskleidžiantis naujoje šviesoje, šią tiesą tik patvirtina.

Šv. Jonas Nepomukas laikomas tiltų, vandenų, kelionių, šeimos gyvenimo, geros išpažinties, gelbėtojų globėju, saugotoju nuo potvynių, neteisingai kaltinamų 15 asmenų užtarėju. Pagal liaudies tradiciją tai buvo šventasis, kuris gelbėjo laukus ir pasėlius nuo liūties, sausros. Šv. Jono Nepomuko statulėlės statomos prie upių, upelių, šaltinių. Vienoje Strazdų etnokultūrinio kaimo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10332) Utenos rajone pirkioje iki šiol saugoma senoji Šv. Jono Nepomuko medinė skulptūra. Ji kadaise stovėjo dabar jau sunykusiame, kaip spėjama, tarpukariu statytame koplytstulpyje.

Ilgą laiką Libertavos dvaras Molėtų rajone stovėjo apverktinos, avarinės būklės. Atrodė, laikas negrįžtamai sunaikins šį medinį kultūros paveldo objektą. Prieš keletą dienų čia apsilankiusius paveldosaugininkus maloniai nustebino įkvepiantys dabartinių valdytojų darbai. MB „Libertavos dvaras“ ryžosi imtis nelengvo rūmų restauravimo, pašalinę avarinę būklę, valdytojai atvėrė išlikusį Libertavos dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 304) fragmentų grožį.

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu tvarkomi Telšių Bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso Šv. Antano Paduviečio katedros Šventosios Šeimos (Šv. Juozapo), Šv. Barboros altoriai ir sakykla.

Žymus lietuvių geologas, iš kunigaikščių Giedraičių giminės kilęs Antanas Karolis Giedraitis (1848–1909) gimė Karvio dvare netoli Vilniaus, dabartinėje Maišiagalos seniūnijoje. Tai pirmasis profesionalus lietuvių geologas, kvartero darinių tyrinėjimų ir geologinės kartografijos pradininkas Lietuvoje, sudaręs vertingus didelio regiono geologinius žemėlapius ir aprašęs žinomus geologinius pjūvius. Nors Giedraičių giminė Lietuvoje plačiai žinoma, iki šiol mažai domėtasi šios asmenybės veikla, darbais, publikacijomis, kurios paskelbtos vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis. Jo gimtojo dvarelio liekanos prie Karvio ežero – Karvio dvaro sodybos fragmentai (Karvio kaimas, Dvaro g. 18) į Kultūros vertybių registrą įrašyti 1992 m., kaip vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 898). Nors ir labai pasikeitusi dvaro sodyba, nors ir ne viskas joje išlikę, ji vis tiek leidžia mums prisiliesti prie dvaro istorijos, šį kraštą kūrusių, čia gyvenusių žmonių likimų, suvokti tą laikmetį. Kaimas, kaip ir ežeras – Karvys, įsikūręs 5 km į rytus nuo Maišiagalos, prie kelio Vievis–Maišiagala–Nemenčinė.