Paveikslas tyrinėtas rentgenografiškai, nustatyta, kad po pertapymais yra išlikę ankstesnis tapybos sluoksnis. Kaip pasakojo paveikslą restauravęs aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorius Mantas Matuiza, pirminės apžiūros metu jo būklė buvo labai prasta.
„Paveikslo tapybą dengė neaiškios sudėties tūriniai aptaisai. Viskas buvo pertepta storu grunto sluoksniu ir net kelis kartus perdažyta siaubingai nekokybiškais sidabriniais dažais. Dažų mišinyje buvo labai daug nešvarumų ir priemaišų, todėl paviršius buvo šiurkštus ir nelygus. Matomos tapybos detalės taip pat kelis kartus storai nekokybiškai pertapytos. Ant Marijos veido buvo užklijuotas ant popieriaus lapo nutapytas kitas veidas. Nuėmus pasimatė autentiškas veidas. Pradžioje paveikslas atrodė menkavertis, tačiau padarius tyrimus ir palaipsniui restauruojant pradėjo ryškėti nuostabus senosios dailės darbas“, – teigė M. Matuiza.
Išėmus iš altoriaus ir atvežus į Vilniaus dirbtuves pirmiausia buvo nuimti autoriniai prastos būklės rėmai. Sutvirtintas aptaisų paviršius, atsargiai nuimti paveikslą dengiantys aptaisai. Kadangi jų pakraštėliai buvo tankiai prikalti vinutėmis, kurių neįmanoma buvo ištraukti nepažeidus aptaisų, buvo nuspręsta frezuoti aplink kiekvieną vinutę bei visą aptaisų perimetrą. Pasak restauratoriaus, nuėmus aptaisus pasimatė susibangavęs, apkirptas, patamsėjęs ir vinimis prikaltas paveikslo fragmentas su byrančia tapyba. Po aptaiso iškilimais buvo pridėta susuktų skudurų. Ištrauktos surūdijusios vinutės, nuvalyti nešvarumai, dezinfekuota, ištiesinamas pagrindas, sutvirtinama tapyba, užtaisytos skylutės ir įplyšimai. Nuvalius nugarinę paveikslo pusę ir atlikus paruošimo darbus paveikslas buvo dubliuotas ant naujos drobės ir užtemptas ant naujo, paslankios konstrukcijos porėmio. Tada buvo gruntuotos ištrupėjusios tapybos vietos bei paveikslo kraštai.
„Žingsnis po žingsnio nuo rankų, kojyčių ir veidų mechaniškai pašalinti keli užtapymų sluoksniai. Restauraciniu gruntu atstatytos tapybos netektys. Dedant taškelį po taškelio, restauraciniais dažais atstatytas autentiškas koloritas bei tapybos kompozicinės detalės, – pasakojo M. Matuiza. – Ankstyvesnio restauravimo metu apkirptas paveikslo fragmentas atgavo mechaninį tvirtumą, pirminę išvaizdą, meninę ir dvasinę vertę. Restauruojant unikalius ir retai aptinkamus aptaisus, padarytus iš kartono, buvo didžiausias iššūkis nuo jų paviršiaus nuvalyti storą grunto sluoksnį, uždažytą sidabriniais dažais. Šildant paviršių, gruntas suminkštėdavo ir mechaniškai, skalpelio galiuku buvo šalinamas nedideliais zondeliais. Po storu bordo sluoksniu pasimatė autentiškas, auksuotas, sidabruotas, poliruotas paviršius su iškiliais gėlių motyvais. Restauraciniu gruntu buvo užpildytos didelės autorinio grunto netektys, pagal galimybes atstatyti augaliniai motyvai, padengta polimentu, trintu auksu bei sidabru ir viskas poliruota. Pakraščiuose esančios kartono skylutės užpildytos kartono miltų ir tilozės mišiniu“.
Marijos ir Vaikelio karūnos buvo drožtos iš medienos. Ankstyvesnio restauravimo metu jos buvo uždažytos bronziniais dažais, kurie buvo oksidavęsi ir patamsėję. Atlikus tyrimus ir padarius bronzos valymo zondelius paaiškėjo, kad jų autentiškas paviršius padengtas polimentiniu auksavimu bei sidabravimu. Restauravimo metu bronziniai dažai buvo pašalinti. Kreidinis gruntas sutvirtintas bei atstatytos jo netektys. Nusitrynusios vietos padengtos trintu auksu bei sidabru.
Siekiant apsaugoti restauruotą paveikslą, pagamintas atskiras fanerinis skydas, jis aptrauktas vyšninės spalvos audiniu, skyde išpjautos ertmės veidams, rankoms, kojytėms. Skydas pritvirtintas prie restauruoto paveikslo rėmų, tada ant skydo uždėti ir pritvirtinti aptaisai, karūnos bei naujai išdrožtos paauksuotos žvaigždutės. Vėliau skydas priglaustas prie paveikslo ir pritvirtintas. Po restauracijos meno kūrinys įgavo ekspozicinę išvaizdą. Jis buvo nuvežtas ir sumontuotas į dešinįjį “Švč. Mergelės Marijos” altorių.
Tyrimai ir restauravimo darbai finansuoti Lietuvos respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje įgyvendinimo programos lėšomis.
KPD informacija