Šiuo metu baigiami šventoriaus vartų tvarkybos darbai. Taikomųjų tyrimų ir tvarkybos darbų projektas buvo parengtas 2024 m. Pradžioje atlikti tyrimai – architektūriniai, konstrukcijų, tinko skiedinių cheminiai ir granuliometriniai, įgertos drėgmės, užterštumo vandenyje tirpiomis druskomis ir biologiniai tyrimai, metalinių dalių (kryžiaus, vartų ir turėklų) instrumentiniai tyrimai ir kt.
Vizualinės apžiūros metu buvo nustatyta, kad tinkuotų plytų mūro šventoriaus vartų būklė yra prasta. Drėgmės ir druskų ypač pažeista cokolinė statinio dalis, piliastruose užfiksuoti nuo drėgmės atšokę, kapiliarais suaižėję tinko fragmentai, ištrupėjęs, erozijos paveiktas plytų mūras, biologiškai pažeistas (apnašomis užsinešęs) tinkas. Taip pat stipriai drėgmės pažeisti (tikėtina, kad dėl nesandaraus apskardinimo) centrinės dalies profiliuoti karnizai, frontono voliutos.
Tyrimų tikslas buvo užfiksuoti ir nustatyti išlikusius autentiškus, pakitusius ar prarastus architektūrinius elementus, identifikuoti istorinius elementus, pirmines architektūrines formas, patikslinti statinio statybos etapus, apibendrinti anksčiau atliktų tyrimų ir surinktos dokumentacijosduomenis ir pan.
Tvarkybos darbai atliekami pagal UAB „Enero“ (projekto vadovė Judita Balaišytė) parengtą tvarkybos darbų projektą. Darbus atlieka UAB „Telšių meistras“. Lėšos skirtos iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programos.
Bažnyčios istorija
Telšių bernardinų vienuolynas įsteigtas 1624 m. Jo fundatorius – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas III Vaza (1587–1632), vėliau LDK pakancleris, Telšių seniūnas Povilas Sapiega (1565–1635).
1650 m. teritorijoje pastatyti mediniai vienuolyno pastatai, medinė bažnyčia. Tais pačiais metais išmūrytas Loreto namelis, vadinamas Loreto koplyčia. Nuo 1702 m. buvo tęsiamos dar XVII a. pab. pradėto statyti mūrinio vienuolyno namo statybos. 1761 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Su pertraukomis kompleksas buvo statomas iki 1791 m.
Šios bažnyčios istorija sena ir įdomi. 1794 m. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Tadas Juozapas Bukota. Statant bažnyčią, į ją integruotas 1650 m. statytas mūrinis Šv. Loreto namelis-koplyčia. Renesanso-klasicizmo stiliaus bažnyčios altoriui suteiktas šv. Antano (1195–1231 m.), Žemaitijoje vieno geriausiai žinomų šventųjų, titulas.
Pagal KPD inf.
