Pastaruoju metu jaučiuosi lyg vyresniųjų klasių tautinių mažumų moksleivė,  nerimastingai laukianti lietuvių kalbos egzamino. Keista,  nes  pati abituriente buvau jau senokai,  o mano tautybė – lietuvė.  Vis dėlto aš puikiai žinau,  kad kokybiškai rašyti ir produktyviai kurti galima tik savo gimtąja kalba.

„Druidai, keltų pagonių kunigai, tikėjo, kad Samhain (mirusiųjų šventė) dieną nusitrina riba tarp požemio ir gyvųjų pasaulio, o dvasioms – blogoms ir geroms – lengviau patekti į gyvųjų pasaulį.

Eilinį kartą pastebėjau, kad Lietuvos politikai elgiasi taip, kaip nusivylę Japonijos korporacijų darbuotojai. Aš turiu galvoje tuos, kuriems kyla agresijos priepuoliai, nes jie negali ištverti žiurkių lenktynių ir viršininkų teroro firmose.

Elektroninės žiniasklaidos išsišokėliams verta sunerimti. Portalams,  kurie skelbiasi esą populiariausi,  regis,  vien dėl to,  kad juose gausiausias bjaurių komentarų kiekis,  ateina sunkesni laikai.

Toks klausimas kyla paskaičius viltingas žinutes apie Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyvą vėl imtis svarstyti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimą. Prisiminus prieš dvejus metus vykusį nervų karą, kurio pasekoje areštinėse atsidūrė, net lobistai, buvo pažeidinėjamas Seimo statutas, meluojama, manipuliuojama, grasinama, papirkinėjama ir t.t., o dalis itin aktyviai reklamą gynusių asmenų jau nebepateko į Seimą, toks ministro žingsnis vertas ypatingos pagarbos. Manau, jis puikiai supranta, kad dalis žiniasklaidos yra tiesiogiai susijusi su reklamos ar alkoholio verslu ir ta dalis nebūtinai yra sąžininiga ir pozityvi žiniasklaida, kuriai rūpi visuomenės interesas.

Daugybę kartų iškeldinti iš savo dvarų ir išvaryti iš Vilniaus broliai pranciškonai kiekvieną kartą sugrįždavo į miestą, kur jie buvo dar prieš krikščionybės Lietuvoje įvedimą. Paskutinį kartą sugrįžę, broliai savo šventyklą Trakų gatvėje rado visiškai sugriuvusią. Nepalūžo. Negavę jokios materialinės paramos iš valstybės, pradėjo restauruoti istorinę bažnyčią, kurios interjeras atrodė taip, lyg Hunai ir Vandalai kartu ten būtų pražygiavę. Tuo pačiu metu broliai taip pat dėjo pastangas, kad susigrąžintų turtą, esantį šalia vienuolyno, iš kurio sovietų jie buvo išvaryti 1940 metų liepos mėnesį.

Spalio pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo pašalinti lenteles su gatvių pavadinimais lietuvių ir lenkų kalbomis, esančias Šalčininkų rajone. Sprendimą motyvavo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Tik šie teisės aktai prieštarauja Lietuvos pasirašytoms tarptautinėms konvencijoms ir yra arogantiškas Europos Parlamento raginimų neatlikimas.

Iš principo žaidimais liaudžiai rūpinasi tas, kas yra valdžioje. Ypač tada, kai šalyje viešpatauja sotūs metai. Mūsų šalyje valdančiuosius gelbsti konservatoriai. Jie taip vikriai įslydo į nišą, paliktą šoumenų iš Arūno Valinsko Nacionalinio atgimimo partijos, kad jų talentas net stebina.

Atrodo, apie jaunimo nedarbą Lietuvoje jau ir kalbėta, ir diskutuota, ir rašyta tiek daug. Vieni šioje situacijoje kaltina jaunimą esant pasyviu, stokojančiu motyvacijos bei žinių; kiti tuo tarpu pyksta, kad visa bėda kyla tik dėl darbdavių nesąžiningumo – neva jie per daug reikalauja ir per mažai moka jauniems darbuotojams.

Jau beveik mėnuo kaip mūsų prekybos santykiai su Rusija problemiški. Lietuvos vežėjai smulkmeniškai ir varginančiai kontroliuojami Rusijos muitinės tarnybų, o neseniai paskelbta, kad ir lietuviškų pieno produktų kokybė „Rospotrebnadzor‘ui“ pasirodė abejotina. Žiniasklaida jau seniai susidariusią situaciją komentuoja ne kitaip, kaip „ekonominį karą“ su Lietuva, o vežėjai skaičiuoja milijoninius nuostolius. Ką tuo metu daro atsakingieji už Lietuvos užsienio politiką?..