Nuomonės – komentarai

Nuomonės – komentarai

Spėlioti, kas bus mokyklose rudenį, yra beveik tas pats, kas burti iš kavos tirščių, bet aš užtikrintai sakau: bus gerai. Nors ne visais atvejais. Jei nepamiršime to, ką išmokome dabar ir per vasarą dar padirbėsime papildomai, laimėsime labai daug. Visada buvau nuotolinio mokymo(si) sistemos kūrimo šalininkė, o dabar pagaliau reikalai pasistūmėjo į priekį.

Lietuvoje pastebima išskirtinė tendencija – žmonės mūsų šalyje gyvena itin skurdžiai, o bankai čia kraunasi didžiausią pelną. Vadinasi, visuomenė lieja prakaitą, kad tik kaip nors išgyventų, o komerciniai bankai vis didina paslaugų įkainius ir atima sunkiai žmonių uždirbtus pinigus.

Nuėję į restoraną ir gavę bjaurų patiekalą; iš grožio salono išėję keistai žaliais plaukais; valandų valandas laukę užsakymo; nesusikalbėję su parduotuvės konsultantu; pernakvoję neišvalytame viešbučio kambaryje...

Neįmanoma nuneigti, kad Europą iš esmės kūrė, augino ir rėmė pirmiausia religinis pamatas – katalikybė. Europos samprata be tikėjimo net neegzistuoja. Dauguma europiečių save įvardija katalikais ir visu metapolitiniu bei, svarbiausia, dvasiniu lygmeniu Europa yra sumodeliuota katalikų bažnyčios.

Daugelis žmonių, kalbėdami apie karantiną, kaip vieną jo privalumų pabrėžia tai, kad atranda laiko pabūti su savimi, sustoti, atsikvėpti, užmegzti gilesnį ryšį su aplinka. Tai skamba gražiai, tikiu, kalbantieji savo laiką išnaudoja būtent tam.

Palyginti su daugeliu Europos šalių, Baltijos šalys kol kas tvarkosi su koronaviruso protrūkiu ir jo sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis gana neblogai. Baltijos šalių kelionių burbulas yra puikus bendradarbiavimo tarp šalių pavyzdys, kuris bent jau netiesiogiai darys teigiamą įtaką ir bendram šalių darbui sprendžiant ne tik su koronavirusu susijusias problemas.

Šiandien neįsivaizduojame kasdienio gyvenimo be technologinių ar inovatyvių sprendimų. Pokyčių ir naujovių nuolat tikimasi visur, ne išimtis ir statybos sektorius, kur kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai perversmai. Vis dažniau pradedama galvoti ne tik kaip statyti lengviau, bet ir kaip tą daryti efektyviau, kuo mažiau veikiant aplinką, išlaikant tvarios ir darnios statybos reikalavimus. „Dabar statyba išgyvena virsmą dėl BIM ir PropTech technologijų. Dirbtinis intelektas, papildyta realybė, daiktų internetas ir kitos skaitmeninės technologijos keičia ir keis šį sektorių neatpažįstamai“, – įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto magistrantas Povilas Dabrila, studijuojantis Statinių konstrukcijas. Su juo kalbamės apie naujus sprendimus statybos sektoriuje, jaunų darbuotojų pritraukimą, darbdavių komunikaciją ir ko galime tikėtis per ateinančius dešimt metų.

Pandemija, paskelbtas karantinas ir dėl to pasikeitusi ekonominė situacija neišvengiamai paveikė darbo rinką. Kol dalis darbuotojų derina darbą iš namų ir vaikų priežiūrą, kiti turi sukti galvą dėl iškilusios grėsmės jų darbo vietai ir ribotų galimybių keisti karjeros kryptį. Kokių svertų šiandien turi darbuotojas, gavęs darbo pasiūlymą ar pats galvojantis apie naujus iššūkius?

Prieš 10 metų, 2010 m. balandžio 10 d. sudužo lėktuvas „Tu-154“, skridęs iš Varšuvos į Smolenską. Juo skrido 96 žmonės, tarp kurių buvo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Nė vienas lėktuvo keleivis ar ekipažo narys neišgyveno. Taip per vieną akimirką žuvo didžiulė dalis Lenkijos valstybės politinio ir karinio elito.

Puslapis 1 iš 73
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24