Sovietmečiu iš teisėtų savininkų pavogtos žemės grąžinimo klausimas yra tema, ko gero, labiausiai kompromituojanti nepriklausomos Lietuvos valdžią. Visagalės korupcijos persmelktas procesas daugeliui paveldėtojų baigėsi visišku teisiniu nihilizmu, kuris lėmė, kad protėvių žemė iš jų buvo atimta dar kartą. Istorikas Česlovas Iškauskas, piktnaudžiaudamas šia tema, po gėdingų įvykių praėjus vos dešimčiai metų, bando ją pristatyti visiškai atvirkščiai. Jis kaltę verčia ne nieko nepaisantiems prichvatizatoriams, o LLRA politikams, kurie labiausiai priešinosi aplink Vilnių esančios žemės vogimui.

Mano draugė monstrų ataką didvyriškai atmušdavo lygiai pusę metų. Vaikų dieną kažkaip išgyveno. Per Mikalojaus šventę pasidavė, nes galvoje sukosi Pitagoro pamokymas: „Taupyk savo ašaras savo vaikams, kad turėtų kuo verkti prie tavo karsto." Mintis apie šį „karstą" (ar tiksliau – karstelį) persekiojo ją neatsitiktinai.

Kaip pranešė Prancūzijos naujienų agentūra AFP, prieš kelias dienas per iškylą Paryžiuje sulaikytas Franckas Talleu, Pikardijos regiono (šiaurės Prancūzija) katalikiškojo ugdymo direktorius. Vyras buvo apkaltintas dėl to, kad vilkėjo šeimos marškinėlius „su stereotipiniu simboliu". Šis stereotipinis simbolis, kaip įvardijo žandarai, atvaizduoja tradicinį šeimos modelį – mamą, tėtį bei du vaikus, o tai, anot teisėsaugos pareigūnų, yra „gerųjų tradicijų pažeidimas". Vyrui liepta uždengti „nemoralų simbolį". Atsisakius tai padaryti, jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Dabar Franko Talleu, kuris su žmona ir šešiais vaikais išsiruošė į iškylą po Paryžiaus Liuksemburgo sodus, likimą spręs teismas. Jam gresia piniginė bauda, kuriuos suma gali siekti iki kelių šimtų eurų.

Didžiausia Latvijos istorijoje statybos katastrofa, kurioje mirtinai buvo sužaloti 54 žmonės, liks istorinė ir dėl kitos priežasties. Tragedija atskleidė atsakingų žmonių požiūrį (bent jau teoriškai) į prekybos centro „Maxima", esančio Rygoje, Zuolitūdės rajone, stogo griūtį.

Pastebėjau, kad šiuolaikiniai žmonės, ypač dalis jaunimo, jau lyg ir laisvę pajutę, ir erudicijos nestokoja. Antai draugų kompanijoje galima aptarti naujausias madas, kelionių įspūdžius, mokslo ir studijų aktualijas, meilės reikalus, sveikatą – tabu tikrai beveik nėra. Tačiau, neįtikėtina, viena tema yra tarsi visiškai uždrausta. Tai politika.

Lietuvos nepriklausomybės architektas Vytautas Landsbergis mandagiai instruktavo LRT žurnalistą Edmundą Jakilaitį  (laidoje „Dėmesio centre“), kad į pagalbą proeuropietiškų ir antivyriausybinių demonstracijų dalyviams Kijeve Lietuva turėtų siųsti jaunimą, nešiną   nacionalinėmis vėliavomis, ir veteranus. Bet kuriuo atveju – kai kurių organizacijų aktyvistus.

Pagal naujas nuostatas Maltos pilietybę galės įsigyti kiekvienas asmuo iš ES nepriklausančių šalių, kuris įmokės į Maltos kasą 650 tūkstančių eurų. Nedaug žmonių žino, kad jis iškart taps ir visos Europos Sąjungos piliečiu.

Istorikas Česlovas Iškauskas vėl gąsdina. Jis nebūtų jis, jei nesugalvotų dar kokios nors grėsmės Lietuvos vientisumui. Šį kartą kažką planuojančių blogiukų vaidmenį istorikas priskyrė žemaičiams, kurie lyg ir rodė nepasitenkinimą dėl to, kad prieš 600 metų buvo prievarta pakrikštyti.

Pastaruoju metu žiniasklaidos pasaulyje mane ėmė stebinti tokia tendencija – tapo populiaru užsipulti jaunimą ir apkaltini jį turint įvairiausių ydų. Vis pažeriama bauginančios statistikos, neva jaunimas vartoja alkoholį, rūko, nesveikai maitinasi, nesportuoja, nemoka užmegzti tvirtų tarpusavio santykių.

Lyg ir surinko 200 tūkstančių parašų referendumo, kurio metu turėtume nuspręsti, ar sutinkame  parduoti užsieniečiams žemės ūkio paskirties žemę, iniciatoriai.