Ketvirtadienį, rugsėjo 2 d., Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Chotino mūšiui – 400 metų“, rašoma pranešime spaudai. Dailininko J. Ochendzano kurtame pašto ženkle vaizduojamas J. Brandto tapyto paveikslo „Mūšis prie Chotino“ fragmentas. Pašto ženklo nominalas – 1,29 Eur, tiražas 10 tūkst. vnt. Kartu su pašto ženklu išleistas ir pirmos dienos vokas.

Šiais metais minime Lietuvos laisvės gynimo trisdešimtmetį. Rugpjūčio 1 d. Šalčininkų Šv. Apaštalo Petro bažnyčioje Šv. Mišios bus aukojamos už 1991 m. liepos 31 dieną įvykusios Medininkų tragedijos aukas.

Šalčininkuose vyko gyva istorijos pamoka – Žalgirio mūšis persikėlė į miesto parką. Žalgirio mūšio 611-ųjų metinių minėjimas prasidėjo nuo Lietuvos ir Lenkijos himnų giedojimo ir istorinių vėliavų pakėlimo. Į susirinkusią publiką kreipėsi Lenkijos Respublikos ambasados Konsulinio skyriaus vadovė Irmina Šmalec pabrėžusi, kad bendros Lietuvos ir Lenkijos pastangos 1410 metais tapo abioms valstybėms svarbiaistorine data.

Šiandien, birželio 30-ąją, minimos Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo 110-osios gimimo metinės. Č. Milošas buvo vienas žymiausių praėjusio šimtmečio poetų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras, Lietuvos garbės pilietis, profesorius. Jo gimtinėje – Šeteniuose (Kėdainių r.) – visą birželį vyko Č. Milošo festivalio renginiai. Festivalio uždarymo metu šiandien Kėdainiuose ir Šeteniuose vyks poeto tekstų skaitymai, diskusijos ir koncertas, skelbiama pranešime spaudai.

Birželio 24 d., per Šv. Jono Krikštytojo iškilmę, Vilniaus arkikatedroje bus atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios. Šv. Mišias 12.30 val. aukos apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Petar Antun Rajič, koncelebruos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Vasarą vykstantiems į Druskininkus pailsėti ar keliaujantiems po Lietuvą rekomenduotume planuoti maršrutą taip, kad jis vestų pro Liškiavą, nes tikrai verta aplankyti buvusio Dominikonų vienuolyno ir Švč. Trejybės bažnyčios ansamblį. Pastaroji – vertingas vėlyvojo baroko stiliaus statinys, besilygiuojantis su Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bei Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčiomis. Žavus savo architektūra, interjeru ir įdomus kelių šimtmečių istorija, tikinama pranešime spaudai.

2014 metais atvykusius paveldotvarkos specialistus Švenčionių Švč. Trejybės cerkvė pasitiko apsilaupiusiais fasadais, pažeistu sienų tinku ir kupolų skarda, išdaužytais viršutinių aukštų langų stiklais. Nepaisant tokios situacijos, šventovė buvo pilnai naudojama, joje vyko pamaldos. Dabar cerkvė vėl atgavusi savo ankstesnes spalvas, iš tolo švyti atnaujintais fasadais ir bokštais.

500 metų istoriją skaičiuojančioje Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčioje prieš šešerius metus pradėti tvarkybos darbai tęsiami ir toliau, o komplekso pastatai naudojami pagal pirminę paskirtį: bažnyčioje vėl vyksta pamaldos, į vienuolyną sugrįžo vienuoliai bazilijonai.

Šalčininkų rajone galime pamatyti tai, ko niekur kitur Lietuvoje nerasime. Taip, tai demokratijos lopšys – Paulavos respublika. Ši miniatiūrinė valstybė valstybėje gyvavo vos ketvirtį amžiaus. Daugiau negu po 250 metų turime be galo įdomų ir gyvą istorijos vadovėlį. Ar ilgam? Tai priklausys nuo mūsų, nes kiekvienas smalsus žingsnis priartina Paulavos respubliką prie nykimo.

Atlikus tyrimus, Gedimino kalno papėdėje, netoli buv. Rotondos kavinės (Barboros Radvilaitės g. 6A, Vilnius), aptiktas vienas iš „dingusių“ Vilniaus Žemutinės pilies gynybinės sienos bokštų. Pagal pirminius duomenis bokštas yra po žeme, ne mažiau kaip 1 m gylyje, jis yra elipsės formos, ilgoji ašis siekia 11 m, o trumpoji – 8 m.