![]() IstorijaAtlikus tyrimus, Gedimino kalno papėdėje, netoli buv. Rotondos kavinės (Barboros Radvilaitės g. 6A, Vilnius), aptiktas vienas iš „dingusių“ Vilniaus Žemutinės pilies gynybinės sienos bokštų. Pagal pirminius duomenis bokštas yra po žeme, ne mažiau kaip 1 m gylyje, jis yra elipsės formos, ilgoji ašis siekia 11 m, o trumpoji – 8 m. Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos proga Šalčininkai puošiasi tautinėmis spalvomis ir motyvais, organizuojamos parodos. Šalčininkų kultūros centras vėl pasipuošė rankų darbo siuvinėtomis dekoracijomis, mieste plevėsuoja Lietuvos ir Lenkijos valstybinės vėliavos. 1986 m. balandžio 26 d. Ukrainoje įvyko avarija Černobylio atominės elektrinės (Černobylio AE) ketvirtajame bloke. Tai iki šiol yra sunkiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje pagal žuvusių ir nukentėjusių nuo jos pasekmių žmonių skaičių bei pagal ekonominę žalą. XV ir XVI a. Vilnius: kaip atrodė vilniečių kasdienybė, valgiai ir neįtikėtinos puotos?2021-04-22, 10:57Buvo laikai, kai lietuvių kariai ir kunigaikščiai savo arklius girdė Juodojoje jūroje, o sostinėje Vilniuje virė visai kitoks gyvenimas – miesto centre buvo galima rasti rojų ir pragarą, net visko mačiusius didikus stebino didelės puotos su įmantriais valgiais nukrautais stalais, o vaistinės priminė burtininkų karalystę. Artėjančio Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga rengiamas projektas ,,7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kviečia susipažinti su XV ir XVI a. sostinės gyventojų kasdienybe ir pamatyti skirtingus Vilniaus veidus. Augančią „Kauno akcentų“ ekspoziciją po atviru dangumi netrukus papildys dar vienas kūrinys, papuošiantis Laisvės alėją. Jis skirtas pažymėti 90 metų sukaktį, kai būtent Kaune buvo sukurtas pirmas lietuviškas pilnametražis vaidybinis filmas „Onytė ir Jonelis“, Kauno miesto savivaldybė. Keturis mėnesius trukusi atranka artėja pabaigos link: jau galima susipažinti su menininkų pateiktais 11 pasiūlymų, kokie darbai galėtų įamžinti šią „kinematografinę“ sukaktį „Romuvos“ kino centro prieigose. 2023 metais Vilniaus miestas įžengs į aštuntą istorijos šimtmetį ir minės 700 metų jubiliejų. Nors laiko iki sukakties dar yra, sostinė pradeda ruoštis jau dabar – vienas pirmųjų projektų – „7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ gyventojus kvies atrasti paslaptingą miesto praeitį ir virtualiai aplankyti žymiausius Vilniaus objektus. Pirmasis virtualus turas kvies keliauti po XIV a. Vilnių ir sužinoti ne tik tai, ką slepia seniausia katalikų šventovė, bet ir kodėl, spėjama, lietuviai neaugino barzdų, rašoma pranešime spaudai. Kauno IX forto memorialiniame komplekse veikiančiame istorijos muziejuje laukiama reikšmingų pokyčių, skelbiama pranešime spaudai. Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė (Trakų r.) pradėta remontuoti vietos bendruomenės iniciatyva – ji pasirūpino, kad statinys būtų įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės, ji pasiekė, kad būtų skirta lėšų cerkvės remontui. Tokius objektus į įgyvendintų projektų sąrašą bendrovės gali įtraukti ir šiandien, ne tik prieš kelis šimtmečius. Tiesa, juos tenka ne statyti, o renovuoti, restauruoti, šalinti avarijos grėsmę ir atlikti kitus panašius darbus. Lietuvoje šimtai istorinio paveldo statinių laukia tokios pagalbos. Šiuos darbus organizuoja ir Kultūros infrastruktūros centras (KIC), o jiems padaryti kviečia rangovus – projektavimo, statybų, restauravimo darbus atliekančias įmones. Ateinančią savaitę Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |