Istorija http://l24.lt Sat, 20 Jul 2019 08:16:18 +0300 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui – šimtas metų http://l24.lt/lt/istorija/item/310502-kauno-tado-ivanausko-zoologijos-muziejui-simtas-met http://l24.lt/lt/istorija/item/310502-kauno-tado-ivanausko-zoologijos-muziejui-simtas-met Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui – šimtas metų

Šiandien Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus mini savo veiklos šimtmetį.

Muziejaus pradžia laikoma 1919 m. liepos 15-oji, kai prof. Tadas Ivanauskas Kaune įkūrė Gamtos tyrimo stotį. Joje, be paties Tado Ivanausko, dar dirbo taksidermistas Feliksas Jomantas. Jų abiejų darytas šimtametes paukščių, žinduolių iškamšas galima pamatyti šimtmečiui skirtoje parodoje.

Be parodos, supažindinančios su šimtamečiais eksponatais ir paukščių žiedavimo Lietuvoje pradžia, atidarytos dar trys naujos parodos, praneša Aplinkos ministerija. Skirtoji taksidermijos raidai Lietuvoje demonstruoja įvairius gyvūnų iškamšų gamybos metodus – nuo XX a. pradžios iki šiuolaikinių technologijų. Rodomi ir pasauliniuose konkursuose apdovanoti šalies taksidermistų darbai. Parodoje „ Baltijos gintaro inkliuzai“ galima pamatyti privačių kolekcininkų paruoštą inkliuzinių gintarų kolekciją. Dailininko, biologo doc. Kęstučio Žuko pastelių ir piešinių paroda yra skirta gyvūnams.

Lankytojai muziejaus ekspoziciją ir parodas galės apžiūrėti nuo liepos 16 d. 10 val.

Muziejaus istorija neatskiriama nuo jį įkūrusio prof. Tado Ivanausko. Jis buvo ir vienas iš Lietuvos universiteto Kaune įkūrimo iniciatorių. Tad 1922 m. muziejus perėjo universiteto žinion, gavo didesnes patalpas. Čia buvo sutelkti visi Lietuvos faunos tyrimai. Užmegzti ryšiai su 18 Europos šalių aukštosiomis mokyklomis, gamtos tyrimo stotimis, zoologijos muziejais ir sodais, keičiamasi eksponatais. Muziejų gerokai praturtino atogrąžų faunos rinkiniai, surinkti 1931 m. per žymiausią jo istorijoje surengtą trijų mėnesių ekspediciją į Braziliją. Ją organizavo prof. T. Ivanauskas, kurio vardas muziejui suteiktas 1970-aisiais.

Kaip sako muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis, ekspozicijų plotas gerokai padidėjo po 1975-1981 m. vykusios didžiulės rekonstrukcijos. 2011-aisiais rekonstruoti ir išplėsti moksliniai fondai. Jie šiuo metu užima 422 kv. metrų plotą. Pernai rekonstruota ekspozicija, užimanti 2 658 kv. metrų. Jos salėse dabar rodoma apie 15 tūkst. eksponatų, o iš viso moksliniuose rinkiniuose saugoma apie 300 tūkst. eksponatų. Per metus muziejų aplanko 50-60 tūkst. žmonių.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Istorija Mon, 15 Jul 2019 12:19:00 +0300
Šalčininkuose skambėjo tautiška giesmė http://l24.lt/lt/istorija/item/309329-salcininkuose-skambejo-tautiska-giesme http://l24.lt/lt/istorija/item/309329-salcininkuose-skambejo-tautiska-giesme Šalčininkuose skambėjo tautiška giesmė

Valstybės diena Šalčininkuose – tai tradicija tapęs susitikimas, kai miesto parke plazda trispalvės ir skamba Tautiška giesmė. Prisimenami Karaliaus Mindaugo nuopelnai, jo karūnavimo reikšmė tolesnei Lietuvos istorijai. Liepos 6-oji - viena iš mūsų valstybingumui svarbių datų, kuri dabar yra lyg istorijos vadovėlio ištrauka. Vakar Šalčininkų kultūros centras pakvietė į tradicinį renginį ir subūrė gyventojus Tautiškos giesmės giedojimui.

Nepaisant apsiniaukusio dangaus Šalčininkų miesto parke rinkosi publika, o renginio organizatoriai parūpino visiems gerą nutaiką. Po miesto parką pasklido trispalvės ir riešutėliai su raktais. Šventės dalyvius pasveikino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo.

- Šiandien švenčiame Mindaugo karūnavimo dieną. Prieš daugelį metų žmogus - lyderis subūrė, suvienijo tautas į vieną valstybę, jungiančia žmones su tomis pačiomis mintimis, tradicijomis, su panašiu supratimu apie laisvę ir gyvenimą. Šiandien svarbu suprasti, kad mes visi prisidedame prie savo valstybės gerovės. Svarbu pasitikėti žmonėmis, kurie veda mus į priekį, kurie vienija mus, kurie kuria mūsų valstybę. Linkiu Jums visiems pasididžiavimo savimi, savo šeima ir savo kraštu, - kalbėjo G. Jurgo kreipdamasis į Šalčininkų miesto parke susibūrusią publiką.

Nuo 20 val. Šalčininkų miesto parke liejosi dainos ir skambėjo muzika. Pirmiausia scenoje pasirodė mūsų visų pamėgto dainų ir šokių ansamblio „Znad Merečanki“ šokėjų grupė, po jų į sceną žengė folkloro grupė „Griežikai“. Taip smuiku griežiančius muzikantus seniau vadino žmonės. Tradiciniais muzikos instrumentais grojantys kolektyvo nariai parodė, kad valdo juos profesionaliai ir meistriškai. Kiekvienoje šventėje neturi pritrūkti šokių, ne išimtis ir šeštadienio vakaras – „Griežikai“ pakvietė šokti ir žaisti kartu. Energingi, žvalūs ir linksmai nusiteikę jie dovanojo gražias emocijas, už kurias žiūrovai skyrė jiems karštus aplodismentus.

21 valandą, kartu su visa Lietuva šalčininkiečiai giedojo Tautišką giesmę – drąsiai ir iškilmingai. Kartu su tėvais dainavo ir mažieji gyventojai.

Inesa Suchocka

salcininkai.lt

{gallery}2019-07-07-tautiska-giesme-salcininkai.lt-nuotr.{/gallery}

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Istorija Sun, 07 Jul 2019 12:16:03 +0300
Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada http://l24.lt/lt/istorija/item/309173-mindaugo-karunavimas-lietuviai-nezino-kur-baltarusiai-kada http://l24.lt/lt/istorija/item/309173-mindaugo-karunavimas-lietuviai-nezino-kur-baltarusiai-kada Rūstis Kamuntavičius

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur...

Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą praeitį. Tuomet, kiekvienai tautai kuriant praeitį iš savos perspektyvos, ši bendra praeitis tampa dalybų objektu. Vienas tokių pavyzdžių – Mindaugo karūnavimas.

Šaltinių apie šį įvykį nėra daug. Dėl to atsiranda erdvės drąsioms interpretacijoms, prisigalvojimams, hipotezėms, kas buvo labiausiai tikėtina ir kas labiausiai naudinga vienai ar kitai pusei. Tiek lietuviai, tiek baltarusiai „savinasi“ Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (LDK) kaip savo valstybę. O tam, kad įrodytum savo teisę į šią istoriją, turi įrodyti, jog LDK nuo pat pradžių buvo atitinkamai arba lietuviška, arba baltarusiška.

Lietuvos atveju, kai 1990-aisiais atstatėme nepriklausomybę, LR Seimas svarstė dėl datos, kada galėtume švęsti Valstybės dieną. Politiniame lygmenyje buvo nuspręsta, kad tai turėtų būti ne planuota Vytauto karūnavimo data, ir ne Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, o būtent Mindaugo karūnavimas – taip parodant, jog kunigaikštystė buvo lietuviška nuo pat atsiradimo.

Tačiau iškart buvo susidurta su problema – nei karūnavimo data, nei vieta nėra žinomos, šaltiniuose tai neužfiksuota. Tačiau datos mums reikėjo. Tuomet Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius, remdamasis savo tyrinėjimais, pasiūlė keletą variantų – liepos 6 arba 13 dieną. Jis nebuvo užtikrintas savo spėjimu, tačiau Seimas pasiūlymą priėmė ir nubalsavo už liepos 6-ąją kaip faktą. Todėl ir šiandien vadovėliuose ši diena yra pateikiama kaip faktas – mažai kas žino, jog tai tik hipotezė. Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota – nežinia, ar Vilniuje, ar Kernavėje, ar Vorutoje, ar kažkur kitur.

Baltarusiai, tuo tarpu, niekada nekėlė klausimo dėl valstybinės šventės, susietos su Mindaugu – jie turi kitas šventes. Tačiau jiems irgi buvo svarbu parodyti, kad LDK yra sava, baltarusiška, susieti Mindaugą su baltarusiška tradicija. Todėl maždaug nuo XVI amžiaus ten gajus mitas, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke – dabartinėje Baltarusijoje, mieste, kuriame tuo metu lietuviai tikrai negyveno. Miesto pavadinimas – Navahrudak – yra slaviškas. Šis mitas, kad tai buvo pirmoji LDK sostinė, gyvuoja iki šiol. Baltarusiškuose vadovėliuose rašoma, jog karūnavimo tiksli data nėra aiški, tik kažkada 1253-iaisiais, tačiau įvardijama jo tiksli vieta – Naugardukas, lyg tai būtų faktas.

Aišku, kaip ir Lietuvoje dėl liepos 6-osios, jų istorikai paaiškina, kad tai hipotezė, spėjimas, paremtas vėlyvais šaltiniais, ir neatmeta galimybės, jog jis klaidingas. Tačiau, žinoma, ši hipotezė jiems yra svarbi.

Reikia pažymėti, jog Naugardukas pretenduoja į reikšmingą vietą LDK istorijoje. Mindaugo sūnus Vaišvilkas, kuris irgi buvo vienas iš Lietuvos valdovų, buvo pasitraukęs į vienuolyną šalia Naugarduko. Dar daugiau – baltarusiai tiki, jog Mindaugas buvo palaidotas čia, „savo sostinėje“. Prie senovėje supilto kalno – kapavietės, stovi akmuo su užrašu „Mindaugo kalnas“. Visa tai siejama su pasakojimu, kad LDK buvo ne tik lietuviška, bet ir baltarusiška valstybė.

Taip ir gimė minėtas kalambūras apie karūnavimą pagal baltarusius ir lietuvius. Abi pusės turi tam tikrų išskaičiavimų, ypač politinių, dėl istorinės atminties, siekia pasukti LDK pradžios istoriją savo pusėn, parodyti, kad ji sava.

Baltarusių versija nėra nepagrįsta – Naugardukas tuomet buvo vienas didžiausių ir reikšmingiausių LDK miestų, priklausęs krikščioniškajai kunigaikštystės daliai. Tai buvo svarbus politinis-administracinis, ekonominis ir kultūrinis tų žemių centras. Panašu, kad etnografinėje Lietuvoje tokių miestų Mindaugo laikais nebuvo. Išties, logiškai mąstant, Mindaugas galėjo pasirinkti tokį krikščionišką miestą, nes čia buvo saugiau apsikrikštyti, nei pagoniškose žemėse, be to, čia buvo rašančių žmonių, galėjusių tai užfiksuoti. Bet visa tai yra hipotezės.

Lietuviai šiai versijai turi savų kontrargumentų. Pavyzdžiui, teigiama, jog dėl įvairių konfliktų su kaimynais, Mindaugas atidavė Naugarduką priešams. Valdovas savo sostinės neatiduotų – net jei būtų iškilusi karo grėsmė. Na, bet, kaip buvo iš tiesų, mes nežinome.

Žinome tik tiek, kad turime didžiulį poreikį žinoti, todėl netrūksta interpretacijų ir spėjimų, kurie neretai patvirtinami valstybiniame lygmenyje, įtraukiami į vadovėlius. Todėl šiandien ir turime tokią situaciją, kad tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje žmonės laiko šias interpretacijas faktais.

Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros docentas

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Istorija Fri, 05 Jul 2019 17:50:34 +0300
Lietuvos istorijos akcentai http://l24.lt/lt/istorija/item/308918-lietuvos-istorijos-akcentai http://l24.lt/lt/istorija/item/308918-lietuvos-istorijos-akcentai Kauno Vytauto Didžiojo universitetas

Lietuva liepos 4-ąją:

1916 m. Šveicarijos mieste Lozanoje baigėsi antroji Lietuvių konferencija, kurioje buvo įkurta Lietuvių tautos taryba.

1989 m. atkurtas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.

1992 m. Klaipėdoje pašventintos ir pakeltos karinių jūrų pajėgų vėliavos pirmuose trijuose Lietuvos kariniuose laivuose.

1994 m. prasidėjo kasinėjimai Tuskulėnų dvaro teritorijoje, kur 1944-1947 metais buvo laidojami nužudytieji Vilniaus KGB pastate.

1996 m. Kaune akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys lėktuvu „Su-26“ pademonstravo unikalų skrydį po pėsčiųjų tiltu per Nemuno atšaką.

2000 m. žymų Lietuvos istoriką profesorių Bronių Dundulį Prancūzijos vyriausybė apdovanojo Nacionaliniu nuopelnų komandoro ženklo ordinu. Apdovanojimas skirtas už nuopelnus istoriografijai ir darbus apie Napoleono žygį per Lietuvą.

2001 m. prezidentas Valdas Adamkus Algirdą Brazauską paskyrė ministru pirmininku ir pavedė jam sudaryti naują Vyriausybę.

2006 m. Seimas pritarė prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytai socialdemokrato Gedimino Kirkilo kandidatūrai į ministrus pirmininkus.

2006 m. su oficialiu vizitu lankydamasis Jungtinėje Karalystėje prezidentas Valdas Adamkus susitiko su Jos Didenybe karaliene Elžbieta II.

2007 m. prie išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos su Rusija atidarytos dvi naujos pasienio užkardos - Pagėgių savivaldybėje Plaškių užkarda ir Jurbarko rajono savivaldybėje Viešvilės užkarda.

2008 m. Kauno rajone, Raudondvario dvaro sodybos parke, atidengta ir pašventinta tautodailininko Antano Ruškio sukurta medžio skulptūra „Karalius Mindaugas“. Autorius skulptūrą paskyrė Lietuvos vardo tūkstantmečiui.

2010 m. išlaisvintas gegužę piratų pagrobtas laivo „Argo“ kapitonas Dmitrijus Baškirovas.

2013 m. Kaune, prie Laisvės al. 24-ojo namo, atidengta memorialinė lenta, primenanti, kad 1922 metais šiame name anglų filantropės ledi Murielės Paget pastangomis buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje Motinos ir vaiko sveikatos centras.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Istorija Thu, 04 Jul 2019 06:09:22 +0300
Lietuvos istorija mena http://l24.lt/lt/istorija/item/308780-lietuvos-istorija-mena http://l24.lt/lt/istorija/item/308780-lietuvos-istorija-mena Vincas Grybas

Lietuva liepos 3-iąją:

1691 m. Žemaitijoje gimė Mykolas Beržanskis, pamokslininkas, retorikos dėstytojas, mokyklinių dramų autorius. Mirė 1736 m.

1914 m. Argentinos sostinėje Buenos Airėse įsteigta išeivijos lietuvių organizacija - Susivienijimas lietuvių Argentinoje. Tai seniausia lietuvių organizacija Pietų Amerikoje.

1941 m. Jurbarke hitlerininkai sušaudė skulptorių Vincą Grybą.

1995 m. Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją.

2001 m. Seimas pritarė socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko kandidatūrai į Vyriausybės vadovo postą.

2003 m. Seimas ratifikavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13-ąjį protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo.

2004 m. inscenizuotu mūšiu Vilniaus senamiestyje buvo atkurtas 1794-aisiais vykęs Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijų organizuotame renginyje dalyvavo Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos karo istorijos klubų nariai.

2007 m. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus drauge su Latvijos ir Estijos vadovais dalyvavo Rygoje surengtame latvių-lietuvių, lietuvių-latvių ir estų-latvių interneto žodynų pristatyme.

2012 m. Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kiemelyje atidengta atminimo lenta šio universiteto auklėtiniui, poetui, dramaturgui, vertėjui Justinui Marcinkevičiui.

2013 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Parlamente pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

2014 m. liepos 3-6 dienomis Vilniuje vyko jubiliejinė dainų šventė "Čia mano namai". Į UNESCO nematerialųjį paveldą įtraukta Dainų šventė pirmą kartą surengta 1924 metais.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Istorija Wed, 03 Jul 2019 06:09:03 +0300
Lietuvos istorijos akcentai http://l24.lt/lt/istorija/item/308408-lietuvos-istorijos-akcentai http://l24.lt/lt/istorija/item/308408-lietuvos-istorijos-akcentai Rolandas Janavičius

Lietuva liepos 1-ąją:

1569 m. Lietuvos ir Lenkijos bajorai Liubline pasirašė Unijos aktą, kuriuo susivienijo į Lietuvos ir Lenkijos valstybę su vienu renkamu valdovu, Seimu, bendra užsienio politika.

1812 m. Napoleonas įsteigė prancūzų kontroliuojamą Lietuvos laikinosios vyriausybės komisiją, kuri atliko Lietuvos administravimo funkcijas.

1940 m. Lietuvoje uždarytos visos politinės, kultūrinės bei visuomeninės organizacijos, veikusios iki sovietinės okupacijos.

1959 m. įkurtas Lietuvos botanikos institutas.

1999 m. Lietuvoje viešėjo Graikijos prezidentas Constantinos Stephanopoulos.

2002 m. įkurta visuomeninė organizacija, pavadinta kunigo, poeto Ričardo Mikutavičiaus eilėraščio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ vardu. Šios organizacijos tikslas - saugoti R. Mikutavičiaus palikimą, skleisti jo idėjas.

2004 m. Lenkijos sostinėje Varšuvoje atidarytas Lietuvos turizmo informacijos centras. Anksčiau tokie centrai įsteigti Helsinkyje, Berlyne ir Maskvoje.

2007 m. sulaukęs 37-erių mirė populiarus dainininkas Rolandas Janavičius.

2009 m. Lenkijos mieste Liubline unijos 440 metinių minėjimo renginiuose dalyvavęs prezidentas Valdas Adamkus priėmė Katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto suteiktą filosofijos garbės daktaro vardą ir šį vardą liudijančias regalijas.

2010 m. eidamas 77-uosius metus po sunkios ligos mirė žinomas lietuvių kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas Rimvydas Žigaitis.

2013 m. Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Vadovauti ES taisyklių kūrimui eilės tvarka kas pusmetį tenka kiekvienai iš 28 ES šalių narių. Lietuva pirmą kartą šio darbo ėmėsi nuo liepos 1-osios iki sausio 1 dienos.

2014 m. Kaune atidarytas Suomijos garbės konsulatas. Tai - antrasis Suomijos garbės konsulatas Lietuvoje. Anksčiau toks konsulatas įsteigtas Neringoje.

2016 m. eidamas 84-uosius metus Vilniuje mirė lietuvių rašytojas, poetas, prozininkas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Henrikas Algis Čigriejus.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Istorija Mon, 01 Jul 2019 06:13:54 +0300
Didikai Radvilos: ko dar apie juos nežinojome? http://l24.lt/lt/istorija/item/308372-didikai-radvilos-ko-dar-apie-juos-nezinojome http://l24.lt/lt/istorija/item/308372-didikai-radvilos-ko-dar-apie-juos-nezinojome Didikai Radvilos: ko dar apie juos nežinojome?

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų giminės istorija viena labiausiai visuomenę dominančių istorinių temų. Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Raimonda Ragauskienė išanalizavo ne tik XV a. pab. – XVII a. gyvavusios Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos politinę padėtį, turtus, dalyvavimą viešajame gyvenime, bet ir šeimos modelį, reprodukcinę elgseną, ligas ir kitus klausimus. Viena tyrimų temų – mišrios didikų santuokos.

Mokslininkė nustatė, kad „dinastinių santuokų tradiciją XII a. pradėjo pirmieji Lietuvos valdovai, o ją pratęsė Gediminaičių ir Jogailaičių dinastija. Iki XV a. pr. žmonas jie dažniau rinkosi iš Rytų kraštų ir daugiau stačiatikes, ypač Jogailaičiai. Nuo XV a. pab. vedybų strategijoje dominavo Pietryčių bei Vidurio Europos kryptys. LDK diduomenė, sekdama valdovų pavyzdžiu, buvo tarp pirmųjų visuomenės sluoksnių nuo XV a. pab. pasirinkusi atviro tipo santuokas su užsienietėmis.“

Radvilos buvo vieni pirmųjų, XV a. pab.–XVI a. pr. pradėję mišrių santuokų tradiciją. „Jau pirmoje XVI a. pusėje Radvilos pagal mišrių santuokų skaičių tapo neabejotinais lyderiais LDK. Iš viso mišrios santuokos XV a. pab.–XVII a. pr. didikų giminėje buvo sudarytos 18 kartų: 11 moterų tapo Radvilienėmis ir 7 didikų dukros buvo išleistos už svetimšalių,“ – skaičiuoja prof. R. Ragauskienė ir priduria, kad tai gana dideli skaičiai. Antai, negalutiniais duomenimis, XVI a. Biržų ir Dubingių Radvilų šakoje septyniose didikų šeimose buvo 21 moteris (13 žmonų ir 8 dukros), iš jų beveik pusė – net 6 Radvilienės – ne vietinės kilmės. Iš į Radvilų giminę atėjusių žmonų didžioji dalis (8) buvo lenkų kilmės. 3 moterys turėjo vokiškas šaknis, buvo kilusios iš kunigaikštiškos Prūsijos ir Livonijos.

„Ilgą laiką LDK didikams nepavyko, nors buvo siekiama, susigiminiuoti su įtakingiausia Lenkijoje Šidloveckių gimine. Nesėkme baigėsi Žemaitijos seniūno S. Kęsgailos ir M. Radvilos Rudojo bandymai <...> Tik M. Radvilai Juodajam pavyko susigiminiuoti su Šidloveckiais – jis vedė jauniausią Krokuvos kašteliono ir Lenkijos kanclerio Kristupo Šidloveckio ir Zofijos Targoviskos dukrą Elžbietą. Dėl šių vedybų Radvila ne tik gavo valdų Lenkijoje, bet per žmonos seseris susigiminiavo su platesniu įtakingų Lenkijos giminių ratu, pavyzdžiui, Tarnovskiais,“ – teigia prof. R. Ragauskienė.

Radvilų dukterų už svetimšalių ištekėjo mažiau nei svetimšalių tapo Radvilienėmis. Istorikė pasakoja, kad vienas tokių atvejų užfiksuotas XV pab., „kai būsimos Lenkijos karalienės Barboros teta ištekėjo už paskutinio Mazovijos Piasto Konrado II Rudojo. Šios vedybos neabejotinai buvo prestižinis dalykas. Tiesa, jos nemažai „kainavo“: mazovietis gavo 10 000 dukatų kraitį, dar tiek pat įsipareigota sumokėti per 6 metus.“

Profesorės teigimu, XVI a. Radvilų vedybinė strategija svetimšalių požiūriu buvo kryptinga. „Dar nepasiekę didžiausios savo galybės, didikai stengėsi susigiminiuoti su įtakingiausiomis, pirmiausia Lenkijos, giminėmis. Taip pat atsižvelgta į ankstesnes LDK didikų santuokas su įtakingiausių Lenkijos giminių atstovais, todėl palyginti nedaug „naujų“, „netradicinių“ giminių. Per mišrias santuokas Radvilos įgijo ryšių su platesne lenkų diduomene, jos buvo naudingos politiškai. Ne mažiau svarbus „dividendas“ buvo gauti geri kraičiai, ypač valdos Lenkijoje. Išleisdami savo dukras už svetimšalių, XVI a. antroje pusėje didikai žiūrėjo jau ne tiek politinės naudos, kiek ekonominių dalykų. Aišku, geriausiai buvo, kai šie abu siekiai sutapdavo,“ – komentuoja prof. R. Ragauskienė.

Koks buvo į Radvilų giminę įsiliejusių kitataučių moterų gyvenimas? „Nepaisant aukštos socialinės kilmės, Radvilienės pagal LDK, o ir Lenkijoje vyraujančią patriarchalinės šeimos sampratą, didžiausią dėmesį privalėjo skirti šeimai, susilaukti ir išauginti vaikus. Labai įvairus buvo porų turėtų vaikų skaičius. Daugiausiai – 9 gimė ir 8 iš jų sulaukė pilnametystės – M. Radvilos Juodojo ir E. Šidloveckos šeimoje, – pasakoja profesorė. – Didikės taip pat turėjo geriausias galimybes tarp moterų dalyvauti viešajame valstybės gyvenime. Kaip gerai žinoma, jų veiklos spektras priklausė pirmiausia nuo vyrų, bet ne mažiau nuo pačios didikės asmenybės, santuokoje praleistų metų.“

Istorikė taip pat nurodo, kad „į giminę atitekėjusios užsienietės persisemdavo Radvilų „namų“ dvasia, aktyviai dalyvaudavo giminės gyvenime, stiprino šeimos ir Radvilų giminės galią. Joms buvo būdingas daugiau „radviliškas“ nei „prolenkiškas“ mentalitetas. Kita vertus, vartojamos kalbos, kultūrinės tradicijos požiūriu Radvilienes galima laikyti savotiškomis savo šalių ambasadorėmis.“

Informacija parengta pagal prof. R. Ragauskienės straipsnį „XVI a. didikų Radvilų lenkų kilmės žmonos“

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Istorija Sun, 30 Jun 2019 18:21:00 +0300
Lietuvos istorinių įvykių kalendorius http://l24.lt/lt/istorija/item/307913-lietuvos-istorini-ivyki-kalendorius http://l24.lt/lt/istorija/item/307913-lietuvos-istorini-ivyki-kalendorius Respublikinė moksleivių dainų šventė. 2016 m.

Lietuva birželio 27-ąją:

1916 m. Šveicarijos mieste Lozanoje prasidėjo Pavergtųjų tautų kongresas, kuriame dalyvavo 28 tautų atstovai. Pirmą kartą iš tarptautinės tribūnos prabilta apie siekį atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

1919 m. Kaune įkurta Lietuvos šaulių sąjunga.

1940 m. Justo Paleckio vadovaujama Vyriausybė paleido IV Lietuvos Seimą.

1964 m. Vilniuje prasidėjo pirmoji Respublikinė moksleivių dainų šventė.

1992 m. įvyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Tarybos baigiamasis posėdis, kuriame nuspręsta nutraukti organizacijos veiklą.

2000 m. Vilniuje viešėjo „Literatūros ekspreso Europa 2000“ dalyviai. Traukiniu per Europą keliavo 107 literatai iš 43 Europos šalių.

2000 m. Seimas Žolinę, švenčiamą rugpjūčio 15 dieną, perkėlė iš atmintinų į šventinių dienų sąrašą.

2003 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu viešėjo Mongolijos prezidentas Natsagas Bagabandis.

2006 m. iš Darbo partijos pirmininko pareigų atsistatydino prieš kelerius metus šią partiją įsteigęs Viktoras Uspaskichas.

2012 m. eidamas 74-uosius metus mirė Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Vincas Ulba.

2013 m. Vilniaus centre atidarytas Vytauto Kasiulio dailės muziejus, pristatantis šio garsiausio lietuvių išeivijos dailininko kūrybą ir gyvenimą.

2016 m. eidama 91-uosius metus mirė ilgametė Lietuvos radijo diktorė, aktorė, skaitovė, renginių vedėja Undinė Nasvytytė.

2017 m. Lietuva tapo asocijuotąja Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) nare. Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji pasiekė narystę šioje organizacijoje.

2017 m. Ekvadoro sostinėje Kite atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.

2017 m. sulaukusi 94-erių savo namuose Vilniuje tyliai užgeso Aliodija Ruzgaitė - žmogus, kelioms kartoms įkūnijęs gyvą Lietuvos baleto istoriją.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Istorija Thu, 27 Jun 2019 06:07:24 +0300
Lietuvos istorija mena http://l24.lt/lt/istorija/item/307547-lietuvos-istorija-mena http://l24.lt/lt/istorija/item/307547-lietuvos-istorija-mena Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras

Lietuva birželio 25-ąją:

1447 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras vainikuotas Lenkijos karaliumi.

1840 m. panaikintas Lietuvos Statutas. Įvesta Rusijos teisė, Lietuvos vardas išbrauktas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų.

1886 m. Pikžirniuose, Šakių rajone, gimė Vasario 16-osios Akto signataras, pramonininkas Jonas Vailokaitis. Mirė 1944 m. Blankenburge, Vokietijoje.

1936 m. įsteigta Lietuvos veterinarijos akademija.

1941 m. Rainių miškelyje, netoli Telšių, besitraukiantys Raudonosios Armijos daliniai kartu su vietiniais kolaborantais nužudė 75 kalinius.

1991 m. įkurta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1994 metais tapusi politine organizacija.

1993 m. Lietuvoje įvestas litas.

1997 m. Vilniaus L. Sapiegos ligoninės teritorijoje, kur gydomi vyrai, likvidavę Černobylio avarijos padarinius, atidengtas paminklas Černobylio aukoms.

1999 m. Vilniuje atidarytas Lietuvos banko muziejus.

2003 m. Lietuvos bankas išleido 200 litų nominalo proginę monetą, skirtą Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms. Moneta, kainavusi 600 litų, išleista dviejų tūkstančių vienetų tiražu.

2007 m. prezidentas Valdas Adamkus priėmė Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) prezidentą Michelį Platini.

2009 m. prezidentui Valdui Adamkui už nuopelnus Lietuvos diplomatijai įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas "Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė".

2014 m. eidamas 103-iuosius metus mirė teatrologas, vertėjas, literatūrologas Antanas Vengris.

2017 m. Vilniaus Katedros aikštėje vykusių iškilmingų šv. Mišių metu popiežiaus Pranciškaus atsiųstas Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo'as Amato'as palaimintuoju paskelbė Kaišiadorių vyskupą sovietinio režimo kankinį Teofilių Matulionį (1873-1962). Arkivyskupo T. Matuliono beatifikacija - pirmoji beatifikacija Lietuvoje.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Istorija Tue, 25 Jun 2019 06:00:08 +0300
Lietuvos istorijos akcentai http://l24.lt/lt/istorija/item/307115-lietuvos-istorijos-akcentai http://l24.lt/lt/istorija/item/307115-lietuvos-istorijos-akcentai Juozas Tiškus

Lietuva birželio 21-ąją:

1997 m. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyskupu konsekruotas Jėzaus draugijos provincijolas Lietuvai ir Latvijai kunigas Jonas Boruta.

1999 m. Vilniuje įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos prezidentų globojamas Taraso Ševčenkos fondas, skatinantis abiejų šalių menininkų, rašytojų bei jaunimo ryšius.

2000 m. Meksikos pakrantėje uragano metu paslaptingai dingo Lietuvos motorlaivis „Linkuva“ su 18 narių įgula.

2001 m. Klaipėdos skulptūrų parke atidengtas paminklas Ramiajame vandenyne žuvusiai transportinio refrižeratoriaus „Linkuva“ įgulai.

2003 m. pirmą kartą Lietuvos Bažnyčios istorijoje dvi moterys - klaipėdietė Sigita Švambarienė ir biržietė Gitana Gasiūnaitė - Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje ordinuotos į diakones. Jos įgaliotos lygiomis teisėmis su vyrais dvasininkais skelbti Dievo žodį.

2006 m. eidamas 77-uosius metus mirė vienas iš Lietuvos džiazo ir estradinės muzikos pradininkų, kompozitorius, pedagogas Juozas Tiškus.

2009 m. Jonavoje, Santarvės aikštėje, atidengta vieno reikšmingiausių lietuvių raštijos pradininkų Abraomo Kulviečio bronzinė skulptūra.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Istorija Fri, 21 Jun 2019 06:08:45 +0300