Nuomonės – komentarai

Nuomonės – komentarai

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė

Pastaruoju metu kylant elektros energijos, kuro ir šildymo kainoms, į tai priversti reaguoti ir įvairias paslaugas teikiantys verslininkai. Norėdami išsilaikyti, jie taip pat priversti didinti kainas net ir ilgalaikes paslaugų sutartis, kuriose fiksuotos mokamos sumos, turintiems klientams. Visgi, kokias teises taip elgtis turi verslas ir ką reikia žinoti jo klientui?

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau.

Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą to pageidaujant darbdaviui, tačiau dažnai darbdaviai mėgina pasinaudoti tuo, jog ne visi darbuotojai žino savo teises sutarčių nutraukimo atvejais ir sutartis siekia nutraukti kuo palankesnėmis būtent sau, o ne darbuotojui sąlygomis.

„Nereikėjo flirtuoti“, „Gavo, ko nusipelnė“, „Man taip nenutiktų“ – tokius ir panašius komentarus girdime nuolat. Psichologai įvardija įvairių tipų klaidas, kurias daro kaltinantieji aukas.

Daugiau nei mėnesį trunkantis Rusijos karas Ukrainoje palietė ir Lietuvos verslą, kuris susiduria su naujais, dar nematytais iššūkiais. Lyderystės mokymuose ne kartą esu girdėjusi, kad krizių metu nėra kada tartis, reikia greitai priiminėti sprendimus ir juos vykdyti. Šiandieninė situacija naikina šį įsitikinimą. Dabar lyderiai labiau nei bet kada turi nebijoti klysti, būti empatiški ir atviri.

Daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčiams, paraštėse dažnai paliekamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Tačiau nors ir mažiau matomoje, šioje srityje verda ne mažiau mokestinių ginčų: dėl teisinio reguliavimo, teisės aktų taikymo ar baudų.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį.

Nors įprasta kilus ginčui kreiptis į teismą, egzistuoja ir kita komercinių ginčų sprendimo galimybė – arbitražas. Jį verslo atstovai renkasi dėl daugybės privalumų, iš kurių pagrindiniai – ginčo sprendimo konfidencialumas ir galimybė pasirinkti ginčo sprendimo taisykles bei specializuotos kompetencijos ginčų sprendėjus – arbitrus. Todėl vis daugiau komercinių ginčų perduodama spręsti arbitražui, ypač kai kalbama apie didžiules sumas siekiančias bylas. Sprendimų tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose arbitražo teismuose kasmet laukia ir daugybė Lietuvos įmonių.

Šiandieninė geopolitinė situacija Europoje ir su tuo susiję ekonominiai, socialiniai ir darbo rinkos pokyčiai ne vienam atnešė daug klausimų, baimių, nerimo ir nežinomybės dėl dabarties ir ateities. Tūkstančiai žmonių šiais metais, vos už kelių mėnesių, baigs savo studijas ir turės įžengti į darbo rinką. Tačiau kaip planuoti karjerą ir savo ateitį, kai nežinai, kas laukia už dviejų dienų? Atsakymas nei šioks, nei anoks – „O gal suplanuoti yra neįmanoma, nes aplinkui – tik chaosas?“. Vis dėlto, chaosas yra mūsų gyvenimo dalis, todėl turime prie jo prisitaikyti.

Nuosavo nekilnojamojo turto nuosavybė paprastai asocijuojasi su sprendimų priėmimo ir saviraiškos laisve. Britų teisininkas ir politikas Edwardas Coke'as savo garsiajame ir dažnai cituojamame sprendime dar 1604 metais įtvirtino mintį, kad kiekvieno žmogaus namai yra jo tvirtovė. O jeigu namai – daugiabutis?

Puslapis 1 iš 88
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24