Nuomonės – komentarai

Nuomonės – komentarai

Nepasitikėjimas turimomis finansinėmis žiniomis nemažą dalį mūsų šalies gyventojų nevalingai skatina svarbius sprendimus nusižiūrėti net ir nuo kaimynų. Paradoksalu, tačiau jei kiekvienas savo finansų planavimui skirtume bent tiek laiko ir pastangų, kiek naujo automobilio pirkimui, ateityje savo gyvenime galėtume tikėtis kur kas daugiau stabilumo.

Verkiantys vaikai

2019-02-18, 20:46

Mūsų visuomenėje vaikystę įprasta perdėtai idealizuoti. Gimei, kiek paaugai, ir štai, stebuklas prasideda: lakstai sau krykštaudamas, žaidi, valgai ledus, išdykauji su draugais, mėgaujiesi artimųjų apkabinimais, augini šunis, žuvytes, žiurkėną, su tėčiu eini žvejoti, su mama kepi pyragus, žiūri filmukus.

Pagal dabartinius tempus, per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuva gali tapti greičiausiai senstančia šalimi visoje Europoje. Emigracija, žemas gimstamumas ir kitos demografinės raidos problemos paskatino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkus ieškoti sprendimų, bendradarbiaujant su ekspertais iš kaimyninių šalių, kovojančių su tais pačiais iššūkiais – tik visai kitokiame politiniame ir socialiniame kontekste.

Kokia turėtų būti šiandieninė Lietuvos mokykla? Šis klausimas tampa ypač aktualus šiomis dienomis, kada bandoma diskutuoti dėl bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio atnaujinimo. Švietimo politikos formuotojai teigia, kad mūsų valstybės moksleiviai prastai atrodo tarptautiniuose testuose, todėl reikia tobulinti sritis, kurios tais testais matuojamos. Moksleiviai tuo tarpu sako, kad norėtų mokytis to, kas aktualu kasdieniniame gyvenime ir pravers ateities darbe. Aukštosios ir profesinės mokyklos gi aiškina, kad didelė dalis moksleivių ateina nepasirengę studijoms. Visiems šiems mąstymams bendras siekis sudėtingą ugdymo turinio problemą susiaurinti iki utilitaristinio supratimo.

Gniuždančiai slogi nuotaika apima apžiūrinėjant spaudos lentynas parduotuvėje. Tie patys žurnalai juose dulksta po 2, net 3 mėnesius! Čia toks naujų laikų sumanymas – kai anksčiau spauda buvo priemonė, iš kurios pirmiausia sužinodavome visas naujienas, dabar ji velkasi atsilikusi, užsnūdusi, leisgyvė, mirštanti.

Šiemet Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) mini atkūrimo 30-metį: 1989 m. balandį priimta deklaracija, kurioje įvardyta, jog universitetas turi vadovautis institucinės autonomijos, akademinės laisvės, bendruomeniškumo ir kitais principais, užtikrinančiais profesoriams ir studentams „sąžinės ir pasaulėžiūros laisvę“. Deja, šiandien šiuos principus Lietuvos valdžia yra pamiršusi – stumiamos reformos, kurios konjunktūriškai vadinamos universitetų tinklo optimizavimu, tačiau iš tiesų yra strategiškai neapmąstytos.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų ne tik susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, bet šią problemą mato ir kaip rimtą grėsmę verslui. Kaip rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“, sudėtingiausia situacija fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos regionuose.

Niekada nemaniau, kad, gyvenant Vilniuje, sunkiausia man čia bus ne dirbti, studijuoti ar įsitvirtinti, o tiesiog...išgyventi žiemą. Rimtai.

Kaistant darbo rinkai ir esant darbuotojų stokai daugelyje Lietuvos ūkio šakų, ypatingai jaučiamas jų trūkumas transporto sektoriuje. Dėl šios priežasties labai dažnai vairuotojais įdarbinami užsieniečiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog nėra didelio skirtumo, kas transporto paslaugas teikiančioje įmonė vairuos vilkiką – Lietuvos ar Baltarusijos, Ukrainos ar kitų kaimyninių šalių, pilietis. Pasirodo, skirtumas yra, nes įdarbinant užsienietį, reikia papildomų dokumentų – vizų, taip pat skiriasi ir tokių darbo užmokesčio pajamų apmokestinimas. Beje darbdaviai dažnokai patiria sunkumų ir dėl tokių darbuotojų neatsakingumo – pasirodo, skirtingų šalių piliečių mentaliteto skirtumų vis dar yra, nesvarbu, kad šalys įsikūrę kaimynystėje.

Teigiama, kad visos informacinių technologijų naujovės ir tendencijos skirtos vienam tikslui – greitinti ir efektyvinti darbą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika atkreipia dėmesį, kad neretai sulaukia klausimo: kodėl Lietuvoje žmonės vis dar neuždirba tiek, kiek, pavyzdžiui, uždirba vokiečiai? „Atsakymas paprastas – mes dar nepasiekėme jų darbo našumo lygio. Kaip jį pasiekti? Naudoti daugiau IT technologijų ir automatizuotų sistemų“, – sako jis.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24