Advokatų kontoros „Marger“ teisininkas, advokato padėjėjas Dainius Kononovas

Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant tinkamai nustatyti tiesą – kiek įmanoma tiksliau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas yra nustatęs kiekvieno liudytoju apklausiamo asmens pareigą duoti tik teisingus parodymus ar paaiškinimus apie jam žinomas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad liudytojas, duodamas parodymus teisme, padeda teismui įgyvendinti konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą.

Eugenijus Šegurovas, „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas

Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet realiai niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ir mažiausi verslai turės jaukintis ir spręsti emisijų mažinimo bei energetinio efektyvumo klausimus. Kitu atveju į jų duris pasibels didesnės sąskaitos už suvartotus energetinius išteklius ir paliktą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsaką.

Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims

Po nerimo kupinų 2023-ųjų šie metai Lietuvos gamintojams žada būti pastebimai geresni. Stabilizuojantis euro zonos ekonomikai, sumažėjus infliacijai ir pradėjus mažinti palūkanas, atsigavimą pajus Vokietijos ir kitų stambių euro zonos valstybių pramonės sektoriai. Tai yra svarbi žinia smulkaus ir vidutinio verslo tiekėjams Lietuvoje, dirbantiems su stambiomis euro zonos pramonės įmonėmis – antrąjį 2024 metų ketvirtį Lietuvos gamintojai gali tikėtis naujos užsakymų bangos.

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenkinti labiau, nei kiti europiečiai, o gal kaip tik priešingai? Ar jaunimas labiau patenkintas gyvenimu, nei vyresni žmonės? Standartiškai pasitenkinimas gyvenimu gali būti apibrėžiamas kaip žemas (0–4 balai), vidutinis (5–7 balai) ar aukštas (8–10 balų) vertinimo skalėje nuo 0 iki 10 balų. Remiantis šia „Eurostato“ ir Valstybės duomenų agentūros metodika, pažvelkime į Lietuvos gyventojų pasitenkinimo gyvenimu naujausius statistinius duomenis ir vyraujančias tendencijas.

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę

Lietuvos vidaus vartojimo rinkai 2023 metų pradžia buvo sudėtinga – ypač komplikuota buvo pirmojo praėjusių metų ketvirčio pabaiga, kai mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje krito 6,5 proc., o ženklus nuosmukis buvo fiksuojamas ir maisto, ir kitų prekių segmentuose. Visgi, metų pabaiga atnešė pozityvių signalų, tad stiprėjant gyventojų perkamajai galiai, mažėjant palūkanų naštai ir augant gyventojų optimizmui, 2024 metais Lietuvos vartojimas galimai pereis iš švelnaus atsigavimo į spartesnio augimo fazę.

Europos Sąjunga didžiuojasi esanti viena turtingiausių, reikšmingiausių ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių pasaulio erdvių. Dažnai net puikuojasi savo turtais ir išlaidumu, o labiausiai tuo spinduliuoja belgų ir ES klerkų sostinė Briuselis.

Komentuoja viešųjų ryšių agentūros „INK agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas bei teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Lina Aleknaitė-van der Molen

Lietuvoje mažai kalbama apie vieną ryšių su visuomene atšaką – finansų komunikaciją, nors kapitalo teikėjai (akcininkai, bankai) yra labai svarbi interesų grupė verslui. Ir ji darosi vis svarbesnė. Kodėl?

Sugadintas darbinis kompiuteris, įmonės konfidencialios informacijos pasisavinimas ar atskleidimas, autoavarija darbiniu automobiliu ar dėl palikto krauti elektroninio prietaiso darbdavio patalpose kilęs gaisras – visa tai galėtų būti laikoma darbuotojo padaryta žala įmonei.

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas

Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo turto perleidimo galima sudaryti tik esant šimtaprocentiniam statinio ar jo dalies baigtumui.

Vis daugiau mokytojų ugdymo įstaigose susiduria su kultūrų, religijų bei kalbų įvairove, o tai savaime tampa iššūkiu, kaip tinkamai užtikrinti kokybišką ugdymą. Akivaizdu, jog Lietuvoje vis dar nėra skiriamas didžiulis dėmesys mokytojų parengimui dirbant su skirtingų kultūrų, religijų ar kalbų vaikais bei šeimomis: mokytojai yra paliekami vieni dirbti su pabėgėliais vaikais bei ieškoti būdų ar informacijos, kaip tinkamai juos ugdyti neturint jokio išankstinio profesinio pasirengimo.