Nuomonės – komentarai

Nuomonės – komentarai

Krizių laikais išryškėja žmonių pozicijos. Tai pasakytina visų pirma apie politikus, kurie juk yra atsakingi ne tik už savo ir savo šeimos likimus, bet dažnai ir už visos valstybės likimą.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, nauja informacijos banga į viešosios erdvės paribius nuplovė žinias apie aplinkos taršos skandalus Lietuvoje. Tačiau kas gali žinoti, kad mums besidžiaugiant sumažėjusia oro tarša kur nors į upę nesilieja nevalytos nuotekos ar į miškus neišvežamos pavojingos gamybinės atliekos? Ir kas tokiu atveju visgi atsakingas už aplinkos taršą ar kitą žalą – beasmenis verslo subjektas ar konkretus jo vadovas? Lietuvos teismų praktika rodo, kad vadovo ir įmonės atsakomybės savaime tapatinti negalime, nes įmonė baudžiama už faktinius veiksmus, o vadovas – už neveikimą, t. y. už tai, kad nesiėmė tinkamų priemonių žalai išvengti.

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta erzeliavimų, kad dabartinis nuotolinio mokymo(si) modelis virsta savarankišku mokymusi. Neva mokytojai tik skiria mokiniams užduotis, ir viskas!

Dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino verslo įmonėms kilo daug įvairių sunkumų sprendžiant veiklos organizavimo klausimus. Todėl siekiant išgyventi krizinį laikotarpį ir planuoti ateitį dabar ypač svarbu pasirinkti efektyvias rinkodaros ir komunikacijos priemones bei išvengti klaidų bendraujant su klientais.

Pastarojo laiko realijos daugeliui iš mūsų primena „šoko terapiją“. Nori nenori tenka keisti įprastą gyvenimo ritmą, sustoti ir kuriam laikui kažko atsisakyti. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera – asmeninių finansų valdymo prasme tai unikali proga išgryninti ir permąstyti ne tik savo veiklą, bet ir strateginius bei taktinius finansinius tikslus, atsirenkant kas svarbu ir kas ne.

Šią savaitę prasidėjęs nuotolinis ugdymas mokyklose įnešė nemažai sumaišties – mokyklai teko ne tik pergalvoti ugdymo turinį, susitarti su mokytojais, kaip jie turi dirbti, tačiau atrasti ir tinkamiausius technologinius sprendimus. Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė pastebi, kad daugelio šių iššūkių galima išvengti, jei būtų susistemintas valstybinis skaitmeninio ugdymo turinio paketas ir mokyklos būtų galėję pasirengti ir gal net turėtų licenciją organizuoti ugdymą nuotoliniu būdu. Apie technologijų taikymą švietime, svarbiausius iššūkius ir jų sprendimus pasakoja daugiau nei dešimtmetį Lietuvos ir užsienio ugdymo įstaigas konsultuojanti buvusi Europos nuotolinio ir e. mokymosi tinklo (EDEN) prezidentė.

Koronavirusas galėjo būti kur kas baisesnis. Galėjo greičiau išplisti, būti kur kas didesnio mirtingumo, pavojingiausias jauniems žmonėms, sukelti sunkesnius sveikatos negalavimus ir pasekmes po ligos. Bet taip neatsitiko.

Likti namuose turėtų būti paprasta, tačiau įgyvendinant tai praktikoje visgi kyla netikėtų problemų. Kaip dirbti, kaip tęsti mokslus, kaip nusipirkti maisto, ką daryti susirgus? Į daugelį tokių klausimų atsako skaitmeninės technologijos, be kurių gyvenimas karantino metu būtų žymiai sudėtingesnis. Skubus poreikis daugelį gyvenimo sričių perkelti į virtualią erdvę parodė, kad skirtingų įmonių ir organizacijų pasirengimas dirbti tokiomis sąlygomis labai nevienodas. Kokių pamokų gavome ateičiai?

Koronaviruso plitimo padarinius iš karto pajuto darbuotojai ir darbdaviai. Todėl labai svarbu, kad sprendimus dėl darbo organizavimo keitimų tiek valdžios institucijos, tiek darbdaviai priimtų labai greitai. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, Darbo kodekso rengimo grupės vadovas ir Darbo kodekso komentaro autorius prof. Tomas Davulis trumpai aptaria, kokie yra karantino padariniai darbuotojo ir darbdavio santykiui, kaip darbo teisė šiuo metu reguliuoja tokias situacijas. Teisininkas dalijasi įžvalgomis apie darbo teisės nuostatų taikymą šiomis ypatingomis sąlygomis.

Brangūs broliai ir seserys, esame Gavėnios laike. Šiais metais jis labai skirtingas nuo to, ką esame patyrę anksčiau. Koronaviruso plitimas pasaulyje stabdo visų mūsų nuolatinį skubėjimą ir primygtinai skatina mus pažvelgti į save ir pasaulį naujomis akimis. Tad ypač šiuo laiku, kai esame ypatingos situacijos pasaulyje akivaizdoje, turime galimybę šią Gavėnią naujai išgirsti Bažnyčios kvietimą atsiversti ir tikėti Evangelija. O tai reiškia daugiau laiko skirti maldai, atsigręžti į Viešpatį, skvarbesniu žvilgsniu pažvelgti į savo gyvenimo prasmę, į mūsų artimuosius, mūsų bendruomenes, mūsų vargšus. Kas galėjo pagalvoti, kad šiais metais Gavėnios laikas mus kvies šių tikslų siekti aplinkoje, kuri mus vienija šiomis dienomis?! Stabdomas judėjimas, įvairūs renginiai, pagaliau, stabdomas triukšmas.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24