Paskutiniu metu viešojoje erdvėje nenutyla diskusijos apie garsių asmenų skyrybas, konfliktus, smurtą artimoje aplinkoje, fizinio skausmo sukėlimą ir t.t. Tokiais atvejais galima išgirsti nemažai teorijų ir spekuliacijų. Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Egidijus Kieras pranešime spaudai pasakoja apie tai, kokiais atvejais už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą gali kilti baudžiamoji atsakomybė.

Bene dažniausiai jau daugybę metų moksleiviams kartojama frazė, kuri neva turėtų motyvuoti daugiau laiko rymoti prie vadovėlių: „Stenkis, antraip eisi gatvių šluoti“. Be abejonės, yra ir kitų, naujesnių šios formos variantų: „Jeigu gerai mokysies, užaugęs gausi gerą darbą“, „Su blogais pažymiais neįstosi į universitetą, o be diplomo neturėsi ateities“.

VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. Darbo kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, darbdavio turi būti apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu.

Komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Strateginės partnerystės centro direktorė dr. Milena Seržantė

Šiuolaikinė jaunuolių karta tiesia kelią ne tik nuomonių formuotojų erai, bet ir formuoja naujas darbo rinkos tendencijas, kurios akivaizdžiai skiriasi nuo tų laikų, kai didžiosios tarptautinės organizacijos buvo lyg aukšto kalno viršūnė, kurią pasiekti pavykdavo ne visiems. Šiais laikais tos viršūnės prieinamos kiekvienam jaunam talentui, turinčiam bent minimalų supratimą apie technologijas ir inžineriją. Tačiau čia su problemomis susiduria verslo atstovai – vis sunkiau tampa rasti specialistų, turinčių žinių ir įgūdžių tam tikroje srityje.

Nors Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, ekonominė situacija vis dar gana įtempta, palūkanų normos vis dar po truputį auga, prekių ir paslaugų kainos taip pat neskuba kristi, dalis vartotojų vis dar planuojasi didesnius ar mažesnius pirkinius ir domisi vartojimo ar būsto paskolų galimybėmis.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Almina Ivanauskaitė ir teisininkė, advokato padėjėja Akvilė Jurkaitytė

Kriptovaliutų industrija tiek Europoje, tiek JAV jau kurį laiką susiduria su sunkumais siekdama įtikinti reguliuojančias institucijas tokios investicijos legitimumu ir saugumu, kita vertus, prekyba kriptovaliutomis išlieka aktyvi. Per pastarąjį pusmetį nuskambėjusios istorijos – kriptovaliutų keityklos FTX griūtis, steiblkoino „Terra LUNA“ žlugimas, kriptovaliutoms draugiškų JAV bankų „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ ir „Signature“ griūtis ar prekybos platformos „EminiFX“ sukčiavimo skandalas – skatina institucijas greičiau imtis griežtesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo ir joje vykdomų sandorių skaidrumo užtikrinimo. Žingsnis šia kryptimi turėtų svarbų poveikį kriptovaliutų rinkai ir galėtų padėti apsaugoti investuotojus.

Šiandien gana įprasta, kad dirbantys asmenys nuolat migruoja iš vienos bendrovės į kitą. Socialinio tinklo „LinkedIn“ tyrimai rodo, kad net 72 proc. Z kartos darbuotojų per artimiausius metus planuoja pakeisti darbą. Dėl šios priežasties įmonės neriasi iš kailio siekdamos pervilioti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, siūlydamos ne tik didesnį atlygį, bet ir papildomas naudas (galimybes dirbti iš namų, darbostogas (angl. workation), vaisius biure, papildomą sveikatos draudimą ir t.t.).

Daugelis mūsų, sulaukę net ir brandaus amžiaus, prisimena savo vaikystės žaislus – rubuilę lėlę mirksinčiomis akimis, skardinį sunkvežimį su virvele ar pūkinį meškiuką, ištikimai išsaugojusį visas jam patikėtas paslaptis.

Šiandien, socialinių medijų ir internetinės žiniasklaidos laikais, kai didelė dalis komunikacijos persikelia į virtualią erdvę, neretai nuomonę apie žmogų susidarome tik iš jo viešų pasisakymų ar žiniasklaidos. Vis dėlto, net kai norime išlikti objektyvūs, retkarčiais vieną ar kitą viešą asmens pasisakymą ar mums kažkur nugirstą poelgį pradedame vertinti ir per emocijų prizmę (ypač tais atvejais, kai to asmens nuomonė, įsitikinimai ar vertybės ne iki galo sutampa su mūsų). Taigi, išlikti visiškai objektyviam, susidarinėjant nuomonę apie asmenį, kartais gali būti sudėtinga. Išsakyti savo nuomonę viešai (socialinėse medijose ar žiniasklaidoje) tikrai galite, bet visada reiktų įvertinti ar savo nuomonės išsakymu viešai nesiekiama kito asmens sumenkinti ir įžeisti, ir ar Jūsų nuomonė atspindi realią faktinę tikrovę.

Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja

Dažnai kiekvienas iš mūsų diskutuojame apie sąlyginai aukštas maisto produktų kainas, didėjantį EURIBOR ir kitas temas, kurios tiesiogiai yra susijusios su mūsų perkamąja galia. Visgi, infliacija mažėja jau šeštą mėnesį iš eilės. Apžvelkime esamą situaciją ir galimus ateities scenarijus.