Nuomonės – komentarai

Nuomonės – komentarai

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.

Ar perkamą būstą lengvai parduosiu po dešimties metų? Toks klausimas vis dažniau nuskamba nekilnojamojo turto ekspertų susitikimuose su klientais ir leidžia daryti išvadą: laikai, kuomet butą ar namą pirkdavome visam gyvenimui, jau praeityje. Gyventojai būstą įsigyja remdamiesi konkrečiais poreikiais, o jiems pasikeitus drąsiai leidžiasi į naujų namų paieškas.

Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš šalies. Dėl to pasigirdo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes. Ar tikrai turime ko bijoti?

Racionaliai mąstant, manau, kiekvienas žmogus suvokia, kad jis yra gamtos, tam tikros ekosistemos dalis. Tačiau ėmus kalbėti apie žmogaus ir aplinkos (žodžius „aplinka“ ir „gamta“ vartosiu kaip sinonimus) santykį, mane visiškai pritrenkia šiandieniniame pasaulyje daugeliui visuomenės narių būdingas suvokimas.

Opozicijos siūlymu Nacionalinio saugumo komitetas pristabdė Irinos Rozovos klausimo tyrimą ir kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją bei Seimo teisės departamentą, siekiant  išsiaiškinti, ar galima pristabdyti tyrimą ir per tą laiką pasiruošti apkaltos procedūrai bei sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo šiuo klausimu. Panašu, kad tame tyrime kažkas pasisuko ne pagal konservatorių scenarijų ir jie ėmė ieškoti išeities iš aklavietės.  Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas D. Gaižauskas šį opozicijos demaršą pavadino konservatorių, kurie manipuliacijų srityje yra profesionalai, politiniu žaidimu. Su tuo sunku nesutikti. Užtenka prisiminti, kaip savo laiku konservatoriai atsisakė pasirašyti Seimo komisijos, tyrusios „Snoro“ banko bankrutavimo aplinkybes, išvadas.  Taip visą komisijos darbą paversdami niekiniu.  I. Rozovos atveju konservatoriai taip pat  nusprendė eiti „va bank“.

Pastarieji dveji metai tarptautinei prekybai ir pasaulio ekonomikai buvo nekokie. Nepaisant to, ką sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, prekybos karus nelengva laimėti ir ekonomikai jie nenaudingi. Viskas prasidėjo gana nekaltai – kiniškų saulės kolektorių apmokestinimu, vėliau sekė plienas, aliuminis, 5G technologijos ir taip toliau. Pagrindinis JAV muitų taikinys pastaruosius dvejus metus buvo Kinija, tačiau muitų bazukos neišvengė ir JAV sąjungininkės.

Statistikos tinklalapio „Statista.com“ duomenimis, šiemet vien Lietuvoje e. prekybos pardavimo pajamos sieks apie 679 mln. Eur, o iki 2024-ųjų, skaičiuojama, augs iki 865 mln. Eur. Vis dėlto, mano asmeninė patirtis parodė, kad šalies e. prekybininkai toli gražu neišnaudoja esančio potencialo. Pasižiūrėjus į e. prekybininkų komunikaciją iš profesinės prizmės, norėtųsi pasidalyti keliomis įžvalgomis, kurios, tikiuosi, padės šiemet man parduoti daugiau.

Vaidas Paukštys, „Swedbank investicijų valdymo“ portfelių valdytojas
Praėję 2019-ieji – vienas geriausių laikotarpių didžiausiose pasaulio finansų rinkose per pastaruosius 20 metų. Tai geriausiai iliustruoja pasaulio akcijų kainų pokyčius matuojantis indeksas MSCI, kuris per praėjusius metus išaugo apie 30 proc. Bendrame kontekste labiausiai žibėjo informacinių technologijų sektorius, kurio akcijos minimu laikotarpiu brango apie 50 proc.

Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Dėl prekybos karų stringanti užsienio prekyba, nesugebanti atsigauti ES pramonė ir šalies vidaus iššūkiai kol kas reikšmingai nesulėtino Lietuvos ekonomikos apsukų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ji augo panašiu tempu kaip per pastaruosius trejus metus. Tačiau minėtų veiksnių poveikio visiškai išvengti nepavyks. Lietuvos ekonomika jų poveikį turėtų pajusti šiais metais. Numatoma, kad 2020 m. ekonomika augs lėčiau, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų.

Jaunas, modernus, pasaulietiškas žmogus iš Lietuvos, gyvenantis užsienyje. Įdomu, ko jis nori? Kur įsivaizduoja savo ateitį? Kokią Lietuvą nori matyti? Turbūt labai europietišką, naujovišką, labiau pilietišką ir demokratišką.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24