Darbo ginčų komisijose, veikiančiose prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių ir nagrinėjančiose individualius ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų, daugiau nei penktadaliu išaugo darbo ginčų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių.

Terminuota darbo sutartis – tai viena iš darbo sutarties rūšių, kai darbo sutartis sudaroma konkrečiam laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Nustatytas šios darbo sutarties galiojimo terminas yra pagrindinis požymis, kai darbo santykių šalys sudarydamos darbo sutartį iš anksto numato pasibaigimo terminą.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžius reglamentuoja Darbo kodekso 119 str.

2023-ieji metai, ypač jų pirmasis pusmetis, Lietuvos pramonei buvo nesėkmingi ir kupini iššūkių. Per pirmus devynis metų mėnesius, lyginant su 2022 m. sausiu – rugsėju, gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje, atmetus naftą, nukrito 5,6 proc. Tačiau pastaruoju metu statistika atskleidžia vis daugiau pozityvių signalų – pramonės recesija Vakarų rinkose ir Lietuvoje artėja link atsigavimo.

Įmonėje atėjo laikas pokyčiams, truputį keičiate darbo organizavimo tvarką, todėl atsiranda perteklinių funkcijų ir, panašu, kad teks atsisveikinti su kai kuriais darbuotojais. O galbūt kai kuriuos įmonės skyrius tenka perkelti į kitą miestą ir ne visi darbuotojai su tuo sutinka? Vienintelis kelias čia, deja, irgi atleidimas. Ar bus piktų ir nepatenkintų? Žinoma. Daugiausia, ką galite padaryti – pasistengti, kad atleidimo procesas darbuotojams būtų kiek įmanoma mažiau skausmingas. Taigi, kada galima atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės? Kokios kompensacijos turėtų būti išmokamos? Apie tai pranešime spaudai plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ teisininkė Viktorija Dubovskienė.

„Cobalt“ partneris, advokatas Mindaugas Bliuvas

„Cobalt“ asocijuotas teisininkas, advokato padėjėjas Arnas Trukšnys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK) baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Tačiau juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pavyzdžiui, sukčiavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, papirkimas, apgaulingas ar aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas bei daugelis kitų.

Remigijus Mockevičius, advokatų profesinė bendrija „Constat“ (pranešimo spaudai inf.)

Civilinėje teisėje galiojantis visiško žalos atlyginimo principas suprantamas kaip žalą padariusio ar už ją atsakingo asmens pareiga sukurti situaciją, kiek įmanoma prilygstančią tai, kurią nukentėjęs asmuo būtų turėjęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta.

Kasmetinių atostogų metu, darbuotoją ištikus svarbioms priežastims, kai yra būtina pertraukti kasmetines atostogas, darbdavys turi pareigą kasmetines atostogas perkelti į kitą laiką arba jas pratęsti. Atvejai, kai darbuotojas suplanuotu laiku negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis: darbuotojas tampa laikinai nedarbingas; darbuotojui įgijus teisę į tikslines atostogas; darbuotojui dėl svarbių priežasčių, kurios yra nustatytos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, yra suteikiamos nemokamos atostogos.

Keičiantis darbo ar gyvenimo sąlygoms, neretai gali keistis ir pačių darbuotojų poreikiai – kai kurie keičia darbą, o kai kurie gali norėti sumažinti arba padidinti savo darbo laiką. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, taip ir keičiant darbo laiką tiek darbdaviui, tiek darbuotojui galioja Darbo kodekse (DK) nustatytos taisyklės, kurių abi pusės turėtų laikytis. Plačiau apie tai rašoma žemiau pateiktame pranešime spaudai. 

Dr. Edgaras Dereškevičius, advokatų profesinė bendrija „Constat“

Akistata – viena iš apklausos formų, kuomet gaunami ir procesine tvarka užfiksuojami liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir kaltinamųjų̨ parodymai apie jiems žinomus faktus (duomenis), turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Trumpai tariant, tai baudžiamojo proceso dalyvių – liudytojų ar nukentėjusiojo ir įtariamojo – suvedimas šių parodymų teisingumo patikrinimui. Šis tyrimo veiksmas atliekamas tuomet, kai suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymuose yra esminių prieštaravimų. Ką apie šį procesą svarbu žinoti akistatoje dalyvaujantiems asmenims ir kaip jis vyksta?