Bendrovė „Nordmed“ pradeda medicininių kaukių, kurios atitinka standarto EN 14683 reikalavimus, gamybą Lietuvoje. Kaukes, kaip medicininę priemonę, jau įregistravo Valstybinė medicinos prietaisų akreditavimo tarnyba, todėl jos galės būti tiekiamos ir medicinos įstaigoms Lietuvoje, ir eksportuojamos į ES šalis. Klaipėdoje įsikūrusi įmonė planuoja per mėnesį pagaminti iki 2 mln. kaukių.

Rugpjūtį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina Baltijos šalyse kilo maždaug 40 proc. ir Lietuvoje išaugo iki 43,32 Eur/MWh, Latvijoje – iki 43,41 Eur/MWh, o Estijoje pakilo iki 40,90 Eur/MWh.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, senatvės bei netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc., pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, daugelis ekonomistų prognozavo, kad pasaulio ekonomika panirs į Didžiosios Depresijos laikus primenančią krizę. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad pasaulio ekonomikos nuosmukis bus mažesnis bei trumpesnis nei baimintasi. Naujausioje „Luminor“ analitikų parengtoje ekonomikos apžvalgoje konstatuojama, kad pasaulio ekonomika iš krizės kapstysis skirtingomis trajektorijomis, todėl, taikant populiarų palyginimą, atsigavimas labiau primins raidę „K“ – kai kurie regionai judės žemyn, kai kurie – aukštyn. Europoje atsigavimas taip pat bus skirtingų greičių: Skandinavijos ir Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus „V“ formos atsigavimas, Vakarų ir Centrinei Europai – kiek lėtesnis „U“ formos atsigavimas, Pietų Europos šalims – ilgas ir lėtas „L“ formos atsigavimas, o Rusijai – pasvirojo kairiojo brūkšnio „\“ formos „atsigavimas“.

Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad, pagal dabartinius duomenis, pensijos kitais metais galėtų augti 8 proc.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymais skirta per 12 mln. ES fondo lėšų Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbams. Šiomis lėšomis bus iš dalies finansuojami keturi projektai, kuriuos įgyvendinus pagerės skrydžių sauga, sutrumpės nutūpusių ar pakilimui riedančių orlaivių riedėjimo laikas, trumpesnį laiką bus skleidžiamas orlaivių variklių triukšmas bei pagerės keleivių patirtis dėl saugesnio ir trumpesnio orlaivio manevravimo kylant arba leidžiantis.

Koronaviruso sukeltos ekonominės pasekmės vienaip ar kitaip palietė daugelį šalies verslų ir gyventojų. Kai kurios įmonės buvo priverstos apkarpyti darbuotojams atlyginimus, kitos – karantino metu patyrė suklestėjimą. Vėlgi, vienus gyventojus karantinas paskatino susiveržti diržus, kiti – didelio poveikio nepajuto. Nepaisant lietuvių finansinės situacijos, tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 83 proc. apklaustųjų poreikis skolintis karantino metu neatsirado.

Lietuvos banko atlikta šalyje veikiančių devynių bankų ir užsienio filialų apklausa rodo, kad COVID-19 pandemijos įkarštyje, 2020 m. antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, t. y. vienu banku mažiau nei 2020 m. pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį. 2020 m. trečiąjį ketvirtį bankai neketino keisti paskolų teikimo namų ūkiams standartų, o skolinimo įmonėms standartus griežtinti žadėjo vienas bankas.

Rugpjūčio 28 d. posėdžiavusi Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė nedidinti verslo liudijimų įkainių 2021 metais. Mažiausias fiksuotų pajamų mokestis vienai dienai vykdant veiklą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ateinančiais metais ir toliau sieks tik 0,25 Eur, o didžiausias mokestis vienai dienai neribojant veiklos teritorijos – 1,87 Eur. Tarybos sprendimu, 2021 metais nesikeis ir lengvatų dydžiai bei jų gaunančių asmenų sąrašas.

Prezidento patarėja Rėda Brandišauskienė sako, kad savivaldybių išlaidos, patirtos pandemijos pradžioje dėl COVID-19 viruso, turi būti kompensuotos.