„Versli Lietuva“ analitikų sukurta Savivaldybių duomenų bazė, kurioje pateikiama detali informacija apie ekonominį Lietuvos regionų vystymąsi, buvo atnaujinta ją papildžius 2020 m. duomenimis apie vidutinį neto ir bruto darbo užmokesčius. Ši informacija atskleidžia, jog praėjusiais metais visose Lietuvos apskrityse vidutinis darbo užmokestis augo.

Įsigyti nuosavą būstą – apie tai svajoja kone kiekvienas, tačiau neretai prireikia pagalbos ir finansavimo iš banko. Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, kuris gali turėti įtakos ateities gyvenimui ir finansinei gerovei, todėl prieš žengiant šį žingsnį reikia gerai pasiruošti. Itin svarbu visus pasiruošimo žingsnius vykdyti nuosekliai.

Keičiantis galimybių paso politikai šalyje, šiuo metu jaučiamas žymus galimybių paso kontrolierių poreikio padidėjimas. „Ekskomisarų biuras“, siekdamas atliepti augantį poreikį, šiuo metu ieško naujų darbuotojų. Papildomas pasiruošimas būsimiems darbuotojams – nereikalingas.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 10 proc. ir siekė 95,67 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina kilo po 11 proc. ir buvo tokia pati kaip Lietuvoje – 95,67 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai.

Besikeičiant gyvenimo būdo tendencijoms Lietuvoje, daugėja norinčiųjų investuoti į butą, skirtą ilgalaikei nuomai. Ką reikėtų įvertinti ruošiantis įsigyti tokį būstą, pasakoja Edita Gudauskienė, gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.

Vasarą, kuomet daugelio mintys sukasi apie atostogas ir poilsį, apkrauti savo galvos rūpesčiais dėl sąskaitų už elektrą tikrai nesinori – juolab, kad rečiau būnant namuose ir komunaliniai mokesčiai turėtų būti mažesni. Visgi elektros skaitiklis namuose dažnai sukasi net ir būsto šeimininkams atostogaujant. Dėl to kalti vadinamieji „energijos vampyrai“ – prietaisai, kurie ir nenaudojami gali sueikvoti nemažai elektros, rašoma pranešime spaudai. Eksperto teigimu, pažabojus juos, per metus galima sutaupyti reikšmingas pinigų sumas, o taip pat sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai.

Pandemija gana netikėtai Lietuvos gyventojams tapo postūmiu įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT). Paklausa tokia didelė, kad kainos sparčiai auga, o pasiūla nespėja malšinti pirkimo įkarščio, todėl Lietuvos gyventojai vis dažniau žvalgosi kitų šalių nekilnojamojo turto skelbimų portaluose. Latvija, turinti gerokai ilgesnį pajūrį, dar sovietmečiu buvo tapusi lietuvių investicijų į NT taikiniu, o pajūrio ruože nuo Lietuvos-Latvijos pasienio iki Liepojos nemažai sodybų ir namų iki šiol valdo Lietuvos piliečiai. Ar ši trauka išliko ir ar lietuviai gali gauti paskolą būstui Latvijoje įsigyti, pasakoja „Luminor“ banko specialistas.

Dalis žmonių baiminasi pradėti kaupti pensijai papildomai, nes nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietos ir pajamų stabilumo – kam kaupti ateičiai, jeigu nėra aiški dabartis? Tokios baimės ir abejonės neturėtų tapti kliūtimi papildomam kaupimui, suteikiančiam galimybę turėti didesnes pajamas sulaukus pensinio amžiaus, sako UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Ji paaiškina, kas atsitinka su įmokomis į pensijų fondus netekus darbo arba sumažėjus pajamoms.

Pandemijos metu daugiau laiko praleidome namuose, todėl normalu, kad juose ir dirbant, ir mokantis, ir poilsiaujant dažniau atkreipėme dėmesį, jog esamas būstas nebeatitinka šeimos poreikių. „Luminor“ banko duomenimis vidutinė Lietuvoje per mėnesį išduotų būsto paskolų suma 2020 m. sudarė daugiau nei 250 mln. EUR. Finansų ekspertai teigia, kad nors gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka ir suaktyvėjo, toli gražu ne kiekviena būsto paskolos paraiška sulaukia teigiamo sprendimo.

Lietuvoje elektros energijos kaina liepą siekė 88,32 Eur/MWh – palyginti su birželio mėnesiu, ji pakilo 14 proc. Latvijoje elektros energijos kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ūgtelėjo 17 proc. – iki 83,78 Eur/MWh.