Penktadienį V. Kudirkos aikštėje vykdytos širdies nepakankamumo savaitės akcijos metu dešimtadaliui pasitikrinti sveikatą išdrįsusių praeivių buvo rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją – jų gliukozės kiekis kraujyje žymiai viršijo leistiną ribą. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje tiesiogiai veikia kraujagysles, tačiau tai – tik vienas rodiklių, kurį turėtų sekti širdies sveikata besirūpinantys žmonės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad ši savaitė yra paskutinė 2021–2022 m. gripo sezono savaitė. Šis gripo sezonas prasidėjo praėjusių metų spalį.

Širdies nepakankamumo (ŠN) diagnozę daugelis pacientų išgirsta tik ne savo noru atsidūrę medikų rankose. Visgi ši mirtinai pavojinga ir neretai lėtai bręstanti liga galėtų ir turėtų būti nustatoma anksčiau – tuo pacientui užtikrinant ilgesnį kokybišką gyvenimą, o gydytojams – galimybę pasiūlyti daugiau gydymo taktikų.

Daugiau nei 50 savivaldybių iš 60 pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomiems pokyčiams ir planuoja steigti savo sveikatos centrus. Tai reiškia, kad vienas pagrindinių sveikatos priežiūros tinklo reformos uždavinių – 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų suteikti žmonėms jų gyvenamoje ar gretimoje savivaldybėje – taps realybe. 

Skausmas krūtinėje – tai kone visiems geriausiai atpažįstamas infarkto simptomas. Tačiau kartais infarktas užklumpa tyliai ir iš lėto, rašoma pranešime spaudai. Jo simptomai gali būti jaučiami ne vieną dieną, o vietoje skausmo krūtinėje pasireiškia skrandžio sutrikimai, pykinimas ir viduriavimas. „Eurovaistinės“ farmacininkė Jelena Deksnienė teigia, kad laiku nesutapatinus šių simptomų su infarktu, pasekmės gali būti itin liūdnos. Todėl ji pataria susipažinti su retesniais infarkto požymiais bei dalijasi patarimais, kaip paprastais būdais stiprinti savo širdį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (18-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumenko nuo 51,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų iki 48,1 atv. 10 tūkst. gyventojų.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų – daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose, kai vėžys yra beveik neišgydomas. Pagrindinė problema yra tai, jog šio tipo vėžio gydymas yra efektyviausias ankstyvose stadijose, tačiau tuo metu jis žmogui nesukelia jokių simptomų ir yra sunkiai aptinkamas. Specialistai tikina, jog svarbiausia priemonė užkirsti vėžiui kelią yra ligos prevencija, kurią itin neigiamai paveikė ekstremalios situacijos.

Šiais metais kauniečių nuoširdžiausia miesto gydytoja išrinkta LSMU Kauno ligoninės otolaringologė Inga Eidietienė mano, kad žmonės greitai pajaučia, kuris žmogus linkęs į nuoširdų bendravimą. „Gal dėl to parduotuvėje dažnai esu užkalbinama močiučių, kurioms reikia patarimo renkantis, pavyzdžiui, pyragą, – šypsosi medikė. – Matyt, žmonės jaučia, kad man patinka bendravimas. Ši savybė ypač praverčia gydant vaikus, kurie tikrai nesidžiaugia vizitu pas gydytoją, ypač jei tenka ateiti, pavyzdžiui, su skaudančia ausimi.“

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė COVID-19 ligos diagnostikos paslaugų perkėlimui į sveikatos priežiūros įstaigas. Šios paslaugos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Ligonių kasos neretai sulaukia gyventojų klausimų, kodėl už ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose suteiktą medicininę pagalbą jų prašoma susimokėti. Medikai ir ligonių kasų specialistai ragina gyventojus po šeimos gydytojo darbo valandų dar prieš vykstant į ligoninę gerai įvertinti, ar pacientui reikalinga skubioji pagalba, ar tikrai neužtektų budinčio gydytojo paslaugų poliklinikoje. Tokiu būdu būtų išvengta ne tik nepageidaujamų mokėjimų už ligoninėje suteiktą nebūtinąją pagalbą, bet ir grūsčių priėmimo skyrių koridoriuose.