Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad beveik trečdalis gyventojų nepasirūpina tinkama dantų priežiūra, dantis valo tik kartą per dieną. Todėl natūralu, kad pagal „Eurostat“ pateikiama statistiką, Lietuva yra trečia šalis Europos Sąjungoje, kurios piliečiai dažniausiai lankosi pas odontologą. Vidutiniškai vienas šalies pacientas pas dantų gydytoją apsilanko bent 1,6 karto per metus. Šią statistiką papildo ir šventiniu laikotarpiu namo iš svetur grįžtantys emigrantai, dantų gydymo paslaugas besirenkantys tėvynėje bei užsienio svečiai – medicinos turistai.

Nors apie miegą ir technologijas dažnai kalbame tarsi apie priešus, tačiau kartu technologiniai išradimai gali tapti neatsiejamu mūsų geros savijautos veiksniu. Visi puikiai žinome, jog mėlynoji įrenginių skleidžiama šviesa, naršymas telefone ar kompiuteryje prieš miegą, pašaliniai įrenginių skleidžiami garsai, vibracija bei bangos daro tiesioginę žalą mūsų miego ir poilsio kokybei. Visgi susidūrę su kasdieninėmis miego problemomis ir kartą išbandę miego stebėjimo įrenginius suprasite, kad teisingai naudojamos išmaniosios technologijos gali tapti kokybiško miego garantu.

Pilvo pūtimas – dažnas, tačiau itin nemalonus jausmas, kuris dalį žmonių vargina nuolatos ir tampa gyvenimo kokybę mažinančiu veiksniu. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas tikina, kad pilvo pūtimas nėra vien netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, o jį gali lemti ir įvairūs susirgimai. Tačiau kai kuriais atvejais nustatyti pilvo pūtimo priežastį gali tapti tikru iššūkiu.

Pasaulyje netylant kalboms apie koronaviruso grėsmę Kinijoje Lietuva imasi laikinųjų papildomų atsargos priemonių. Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis. Anot specialistų, Lietuva yra pasiruošusi suvaldyti tokio masto riziką.

Senkant per vasarą sukauptoms vitaminų atsargoms, gynybinė organizmo sistema, užkertanti kelią įvairioms infekcijoms ir virusams, taip pat ima slopti, o susirgus – darosi vis sunkiau išsigydyti. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad stebuklingų vaistų nėra ir nuo peršalimo ligų komplikacijų apsaugoti padės budrumas. Vienas iš dažniausių ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudėtinių dalių yra sloga.

Žiema dažnai asocijuojasi ne tik su šventėmis ir geromis emocijomis, tačiau ir su šaltajam metų periodui būdingomis ligomis. Atvėsus orui žmonėms vis dažniau pasireiškia įvairios peršalimo, kvėpavimo takų, plaučių ligos. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas tikina, kad aktyviausias šių ligų laikotarpis jau netoli – piką jos pasiekia sausio pabaigoje, vasarį. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tokios ligos nėra rimtos ir gali praeiti savaime, į pasireiškusius peršalimo ligų simptomus numoti ranka negalima, nes gydytojas atskleidžia nemalonią statistiką – komplikacijos pasireiškia maždaug kas dešimtam sergančiajam ir gali baigtis net mirtimi.Taigi, kaip išvengti šių ligų ir ką daryti susirgus?

Graikiškas jogurtas, avokado skrebutis, kale kopūstai ar įspūdingai dekoruoti keksiukai – tai tik keletas šiandien visiškai įprastais tapusių patiekalų ir produktų, kurie pastarąjį dešimtmetį vienu ar kitu laikotarpiu išgyveno savo populiarumo aukso amžių. Ir nors vartojimo įpročiai, išryškėjantys analizuojant pardavimų duomenis, išlydint senuosius ir pasitinkant naujus metus staiga nepakinta, visgi, metams bėgant, vienos mitybos tendencijos pamažu pakeičia kitas. Apie tai, kokie patiekalai ir produktai, tikėtina, sulauks dar didesnio vartotojų dėmesio 2020-siais, pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ ekspertai.

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.

Supermeno kostiumą vilkintis Matas po daugiau nei pusę metų trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose ir tik trumpų vizitų namuose ruošiasi vykti namo. Berniukas kartu su sese dvyne Urte pasaulį išvydo vos 23 nėštumo savaitę. „Viskas prasidėjo balandžio 25 dieną, kai atsibudusi pamačiau šiek tiek kraujo. Pasitarusios su mama nusprendėme palaukti, pažiūrėti, kas bus toliau, – prisiminė Mato mama Akvilė. – Vėliau prasidėjo tokie skausmai, kurių nebegalėjau kentėti. Atvykus į ligoninę, išgirdau, kad gresia persileidimas, todėl nieko nelaukiant išskubėjome į Kauno klinikas“.

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra. Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė.