Sveikata http://l24.lt Tue, 26 Oct 2021 02:30:14 +0300 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt Fitoterapeutas atskleidžia, kaip vaisiai ir daržovės veikia mūsų organizmą http://l24.lt/lt/sveikata/item/366013-fitoterapeutas-atskleidzia-kaip-vaisiai-ir-darzoves-veikia-musu-organizma http://l24.lt/lt/sveikata/item/366013-fitoterapeutas-atskleidzia-kaip-vaisiai-ir-darzoves-veikia-musu-organizma Fitoterapeutas atskleidžia, kaip vaisiai ir daržovės veikia mūsų organizmą

Vis pasigirsta raginimų vartoti mažiau vaisių, nes šie turi nemažai cukraus ir angliavandenių, tačiau žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pabrėžia, kad žmonės be reikalo atsisako gamtos dovanų – daržovių, vaisių ir uogų vartojimas yra itin aktualus artėjant šaltajam metų sezonui.

„Augdami vaisiai ir daržovės sukaupia žmogaus organizmui reikalingą šilumą angliavandenių, pektinų ir polisacharidų pavidalu. Rudenį, kai orai atšąla ir aplinkoje atsiranda daug drėgmės, organizmui reikia tos šilumos – daržovės ir vaisiai ne tik pasotina ir suteikia naudingų mineralinių medžiagų, bet ir sušildo. Pati gamta mums padeda pasiruošti žiemai ir ją išgyventi“, – pasakoja V. Skirkevičius.

Itin svarbus vaisių ir uogų komponentas – jų sudėtyje esantis vanduo, drėkinantis žmogaus organizmą. Ši augalinė drėgmė ypač reikalinga inkstų sistemai, tinkamai širdies ir žarnyno veiklai. Tačiau norint gauti kuo daugiau naudos iš vaisių ir uogų, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip juos vartojate.

„Geriausia vaisius ir uogas vartoti su luobelėmis ar žievele – tai natūralus apsaugos šaltinis, sukurtas gamtos apsaugoti vaisius nuo rūgimo ar pelijimo. Ne veltui sakoma, kad žievelėje esantys antioksidantai ir flavanoidai stabdo senėjimo procesą“, – pastebi fitoterapeutas.

Citrusiniai vaisiai – pirmas pasirinkimas

Artėjant žiemai Lietuvos gyventojai yra labiau linkę savo racioną praturtinti citrusiniais vaisiais ar jų sultimis – tai skatina ir parduotuvių lentynose pasirodęs šviežias apelsinų bei mandarinų derlius, kurio sezonas sutampa su žiemos pradžia.

„Valgydami citrusinius ir egzotinius vaisius didesniais kiekiais turėtume nepamiršti, kad žemdirbystė jau yra pramonės šaka – dauguma šių vaisių yra apdoroti cheminėmis medžiagomis, kad vežami į tolimas šalis kuo ilgiau išsilaikytų švieži. Tad kartu su apelsinais ir mandarinais galime suvartoti nemažai cheminių medžiagų“, – komentuoja V. Skirkevičius.

Bendrovės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas atkreipia dėmesį, kad kur kas mažiau chemikalų patenka ant egzotinių vaisių, iš kurių spaudžiamos sultys, mat tokie vaisiai apdirbami jų augimvietėje. Lietuvoje populiariausios išlieka apelsinų ir įvairių vaisių sultys.

„Pirkėjai jas renkasi ne tik dėl malonaus skonio, bet ir natūralių vitaminų bei organizmui naudingų mikroelementų – vien išgėrus stiklinę 100 proc. apelsinų sulčių patenkinama virš 50 proc. rekomenduojamo per dieną suvartoti vitamino C kiekio. Vartotojų itin gerai vertinamos sultys, pagamintos iš tvariuose ūkiuose užaugintų apelsinų“, – sako M. Gudauskas.

Pasak fitoterapeuto, nereikia pamiršti, kad sveikas, gerai besijaučiantis žmogus gali valgyti viską, labiau savo mityba turėtų rūpintis sergantys įvairiomis ligomis. Tačiau ir jiems reikėtų nors retsykiais pasidaryti šventę ir suvalgyti norimo saldumyno – nuolatinis galvojimas apie galimą maisto žalą organizmui taip pat neprideda sveikatos.

Svarbu sezoniškumas

Anot fitoterapeuto, vaisiai ir daržovės daro didelę įtaką žmogaus žarnyno mikrobiotai ir imuniteto pagrindu laikomoms gerosioms bakterijoms.

„Klaidinga manyti, kad žmogui nereikia vaisių ir daržovių, kad galime visas naudingas medžiagas gauti vartojant sintetinius papildus. Net iš organizmo pašalinamos nesuvirškintos medžiagos yra savaip reikalingos. Daržovėse ir vaisiuose esantis vanduo valo organizmą – inkstus, šlapimo sistemą. O kai tinkamai virškiname, tada ir lengvai kvėpuojame, geriau jaučiamės, nes geras virškinimas turi įtakos ir nervų sistemai“, – aiškina V. Skirkevičius.

Vaisiuose esantis cukrus – taip pat reikalingas ne tik fizinį, bet ir protinį darbą dirbantiems žmonėms. Pašnekovas pataria kasdienėje mityboje vadovautis sezoniškumo principu.

„Vaisių ir daržovių pasiūla, kurią dabar turime, gerokai iškreipė sezoninių produktų sampratą. Vienokį efektą gauname, kai valgome šviežią, vasarą ant šakelės sunokusį pomidorą ir visai kitą – kai tą pomidorą nokiname nuskintą dėžutėje ir jis įgauna papildomų medžiagų“, – pastebi fitoterapeutas.

Jam pritaria M. Gudauskas – daugiausiai naudingų medžiagų žmogaus organizmui turi natūraliomis sąlygomis sunokę vaisiai, todėl „Elmenhorster“ sultys gaminamos tik iš vaisių augimo šalyje gaminamų koncentruotų sulčių. Pavyzdžiui, užuot gabenus apelsinus per pusę pasaulio, jie Brazilijos plantacijose yra nuskinami, nuplaunami ir išspaudžiami. Pašalinus iš sulčių vandenį gaunamos koncentruotos sultys, kurios keliauja į Lietuvą ir čia ruošiamos sultys.

„Vartodami vaisius ir daržoves ar jų sultis turėtume nepamiršti ir emocinio pasitenkinimo – ne tik gauname reikalingų skaidulų ir vitaminų, bet ir patenkiname poreikį mėgautis natūraliu maistu. Tai skatina geresnę savijautą ir nuotaiką, ypač šaltuoju metų laiku, kai ilgimės saulės, šilumos“, – teigia M. Gudauskas.

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Mon, 25 Oct 2021 19:06:30 +0300
Kokiais produktais paįvairinti racioną, kad padėtume nuo ekranų pavargusioms akims? http://l24.lt/lt/sveikata/item/365917-kokiais-produktais-paivairinti-raciona-kad-padetume-nuo-ekranu-pavargusioms-akims http://l24.lt/lt/sveikata/item/365917-kokiais-produktais-paivairinti-raciona-kad-padetume-nuo-ekranu-pavargusioms-akims Kokiais produktais paįvairinti racioną, kad padėtume nuo ekranų pavargusioms akims?

Gerai savijautai svarbu aprūpinti organizmą tinkamomis medžiagomis – iš jų gauname eneregijos. Tačiau taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokį poveikį daro skirtingi produktai. Pasaulinę regėjimo dieną vertėtų pagalvoti, kaip praturtinti savo racioną, kad galėtume padėti dažnai ekranų varginamoms savo akims.

„Pirkėjai domisi sveikatingesnio maisto tendencijomis, stengiasi į kasdienį valgiaraštį įtraukti sezoninių daržovių ir vaisių. Vienas šaltojo sezono hitų – mandarinai, kurių šviežias iš saulėtosios Kroatijos atgabentas derlius jau pasiekė ir parduotuvių lentynas. Mandarinai – itin mėgstamas rudens ir žiemos vaisius. Tai atsispindi ir pardavimuose: daugiausiai mandarinų nuperkama nuo pat rudens vidurio iki ankstyvo pavasario“, – teigia Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad citrusiniai vaisiai, tokie kaip mandarinai, ne tik pasižymi išraiškingu, saldžiarūgščiu skoniu, yra universaliai panaudojami kulinarijoje, bet ir naudingi sveikatai. Pasak jos, prieš renkantis ką valgysime – reikėtų pasidomėti, kuo kiekvienas produktas naudingas organizmui ir kodėl jį reikėtų įtraukti į racioną arba jo atsisakyti.

„Tinkama savijauta priklauso ir nuo lėkštėje esančio maisto. Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra itin svarbu, norint gerai jaustis. Tinkamai maistinantis organizmas aprūpinamas įvairiomis maistingomis medžiagomis, todėl vartoti pakankamą kiekį grūdinių kultūrų, daržovių, vaisių. Rinkdamiesi sveikatai palankesnius produktus, galime padėti sau pasirūpinti sklandžiu organizmo veikimu“, – sako maisto ekspertė.

Tam tikri produktai turi ir įvairių regėjimui palankių medžiagų. Pateikiame pagrindinių iš jų sąrašą.

Citrusiniai vaisiai. Apelsinai, mandarinai, greipfrutai, citrinos turi daugybę vitamino C, kuris labai svarbus ne tik imuninei sistemai, bet ir akių sveikatai. Vitaminas C padeda formuoti ir palaikyti jungiamąjį audinį, įskaitant kolageną, esantį akies ragenoje. Be to, mandarinuose ir kituose citrusiniuose vaisiuose dar ir apstu kalio, kuris itin reikalingas mūsų širdies ir kraujagyslių veiklai bei vitamino A – pastarasis taip pat dalyvauja tiek odos atsinaujinimo procesuose, tiek stiprina imuninę sistemą.

Morkos. Ši daržovė dar nuo senovės laikų buvo naudojama, kaip vaistas regėjimui gerinti. Morkose gausu liuteino ir likopeno bei vitamino A, kuris padeda palaikyti gerą regėjimą. Įdomu tai, kad apdorotos morkos organizmui yra naudingesnės nei žalios. Pašildytos morkos išskiria net 40 procentų daugiau karotino nei žalios. Taigi, jos puikiai tinka naudoti sriuboms, jas galima troškinti svieste, kepti orkaitėje ar dėti į įvairiausius troškinius ir kitus patiekalus.

Žalumynai. Kale kopūstai arba špinatai – irgi siejami su akių sveikata. Juose gausų vitamino C, B1, B2. Taip pat ir folio rūgšties, karotino, jodo, geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio, kalcio. Įvairiausių žalumynų vartojimas sumažina cukraus kiekį kraujyje, gerina regėjimą, turi priešuždegiminių savybių, palaiko gerą nuotaiką bei padeda nervų sistemai. Be to, tai yra puikus maistas tiems, kurie meta svorį.

Žuvis. Žuvis taip pat reikalinga akių sveikatai. Ji yra turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, kurios gali pasitarnauti žmogaus atminčiai, taip pat gali padėti atsipalaiduoti, pristabdyti su senėjimu susijusius procesus, pagerinti akių sveikatą ir apsaugoti nuo regos suprastėjimo. Žuvyje esančios gerosios medžiagos gali pagerinti nuotaiką, padėti kovoti ir su nerimu.

Ankštinės daržovės. Pupelėse ir kitose ankštinėse daržovėse yra gausu augalinių baltymų, ląstelienos, B grupės vitaminų, geležies, folio rūgšties, kalcio, kalio, fosforo ir cinko. Pastasis atlieka didelį vaidmenį apsaugant akių tinklainę, mažinant kataraktos ir kitų ligų riziką. Be to, cinkas taip pat padeda apsaugoti akis nuo šviesos daromos žalos.

Riešutai. Migdolai, kaip ir visi kiti riešutai bei sėklos yra naudingi akių sveikatai. Juose yra gausu vitamino E, kuris gerai akių sveikatai – būtinas. Be to, riešutai pasižymi augalinės kilmės baltymais, B grupės vitaminais ir antioksidantais, kurie taip pat labai naudingi sveikatai.

Austrės. Jūros gėrybės, tokios kaip austrės yra vienas geriausių cinko šaltinių, kuris apsaugo akis nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Cinkas taip pat sulėtina ir įvairiausių akių ligų progresavimą. Austrės taip pat yra turtingos vitaminu D, manganu ir variu. Austrėse yra labai mažai kalorijų ir itin didelis baltymų skaičius. Sakoma, kad austrių valgymas – netgi gali pakelti nuotaiką.
Daugiau informacijos:

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
Mob. tel. +370 686 56010
El. p. vaida.budriene@iki.lt

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Sat, 23 Oct 2021 06:18:04 +0300
Teikiama pagalba depresijai įveikti http://l24.lt/lt/sveikata/item/365909-teikiama-pagalba-depresijai-iveikti http://l24.lt/lt/sveikata/item/365909-teikiama-pagalba-depresijai-iveikti Teikiama pagalba depresijai įveikti

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ ir „Depresijos įveikimo centras“ steigia paramos fondą depresijai įveikti #(nebe)NORIUGYVENTI.

Depresijos įveikimo centras siūlo specialią dešimties savaičių savipagalbos programą internetu „BE DEPRESIJOS“, kurios tikslas padėti žmonėms gyvenantiems su depresija išvysti šviesesnį rytojų. Projekto paskaitų metu dalyviai 10 savaičių mažais žingsneliais mokysis iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą kasdienėse veiklose.

„Skirtingos Spalvos“ – iniciatyva, kuri siekia pokyčių visuomenėje bei pateikia motyvuojančias žmonių istorijas tų, kurie susidūrę su sunkia diagnoze nepasiduoda, bet priešingai, daro kilnius darbus ir siekia savo svajonių.

Numatomo labdaros fondo periodas: nuo 11 22 d. iki 12 22 d.

Šio projekto įgyvendinimui nepaprastai svarbi visuomenės parama. Ją žmonės galės skirti surenkant trumpąjį telefono numerį 1404, ir taip paaukojant 3 Eur paramą žmonėms, kurie nori pasveikti, bet finansiškai negali sau to leisti.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą: https://linktr.ee/SkirtingosSpalvos

Iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ informacija

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Fri, 22 Oct 2021 11:00:36 +0300
Koronaviruso statistika: 3058 nauji susirgimai, mirė 28 žmonių http://l24.lt/lt/sveikata/item/365862-koronaviruso-statistika-3058-nauji-susirgimai-mire-28-zmoniu http://l24.lt/lt/sveikata/item/365862-koronaviruso-statistika-3058-nauji-susirgimai-mire-28-zmoniu Koronaviruso statistika: 3058 nauji susirgimai, mirė 28 žmonių

Lietuvoje praėjusią parą, spalio 20-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 3058 žmonėms, mirė 28 žmonių, paskiepyta bet kuria skiepo doze 6936 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.

Šiuo metu serga 28 672. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 379 438.

Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 28 žmonių. 21 iš jų buvo neskiepyti arba paskiepyti ne visiškai.

Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 5544.

Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyta 172 pacientų.

Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 2364 žmonės, antra - 1435. Trečiąją, sustiprinančią dozę, gavo 3137 asmenys.

Iš viso vakcinuota 1 645 131 gyventojų.

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Thu, 21 Oct 2021 12:27:25 +0300
Ministerija kviečia skiepytis SMS pranešimais http://l24.lt/lt/sveikata/item/365855-ministerija-kviecia-skiepytis-sms-pranesimais http://l24.lt/lt/sveikata/item/365855-ministerija-kviecia-skiepytis-sms-pranesimais Ministerija kviečia skiepytis SMS pranešimais

Siekiant išvengti epidemiologinės COVID-19 ligos situacijos blogėjimo Lietuvoje, šiandien Sveikatos apsaugos ministerijos vardu 16 metų amžiaus ir vyresniems šalies gyventojams, nepaskiepytiems vakcina nuo COVID-19 ligos ir nepersirgusiems koronaviruso infekcija, kuri būtų patvirtinta PGR tyrimu, bus siunčiami vienkartinio pobūdžio SMS pranešimai, informuojant juos apie galimybes pasiskiepyti.

Pranešimai siunčiami į esveikatos sistemos (ESPBI IS) paciento paskyroje nurodytą mobilaus ryšio numerį. Siunčiamų žinučių turinys skirsis pagal asmens priklausymą konkrečiai amžiaus grupei.

Patirtos siuntimo išlaidos bus kompensuotos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų COVID-19 ligos pandemijos padariniams šalinti.

Ministerija iš anksto atsiprašo, jei gautas SMS pranešimas kai kuriems gyventojams būtų nebeaktualus, t. y. jeigu pranešimą gavę asmenys jau yra pasiskiepiję ar persirgę COVID-19 liga.

SAM Spaudos tarnyba

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Thu, 21 Oct 2021 11:19:17 +0300
Kardiologė apie kovą su cholesteroliu: blogąjį būtina „numušti“, gerąjį – išsaugoti http://l24.lt/lt/sveikata/item/365805-kardiologe-apie-kova-su-cholesteroliu-blogaji-butina-numusti-geraji-issaugoti http://l24.lt/lt/sveikata/item/365805-kardiologe-apie-kova-su-cholesteroliu-blogaji-butina-numusti-geraji-issaugoti Kardiologė apie kovą su cholesteroliu: blogąjį būtina „numušti“, gerąjį – išsaugoti

Padidėjusi cholesterolio koncentracija yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Siekiant sumažinti galimas aterosklerozės sukeliamas komplikacijas, išeminius įvykius, viena iš patikimiausių priemonių mažinti cholesterolį yra vaistai, tačiau dalis gyventojų susigundo pasitikėti liaudiškomis priemonėmis. Gydytojai sako, kad jos gali sustiprinti organizmą, bet stipriai sumažinti blogojo cholesterolio koncentracijos nepadės.

Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, cholesterolis – tai į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Svarbu, kad jo koncentracija kraujyje neviršytų nustatytų normų, nes vyraujant padidėjusiems cholesterolio rodikliams, prasideda aterosklerozė.

„Pagrindinis tikslas, nustačius padidintą cholesterolio koncentraciją, – sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), arba taip vadinamo blogojo cholesterolio, kiekį kraujyje. Kartais tai pavyksta padaryti nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, koregavus mitybą ar pasirinkus sveikesnį gyvenimo būdą, tačiau dažniausiai neišsiverčiama be vaistų“, – sako J. Jurgaitytė ir primena, kad cholesterolio koncentracijos padidėjimas gali lemti sunkias širdies ir kraujagyslių ligas ar net ūminius išeminius įvykius.

Ne visas cholesterolis kenkia

Cholesterolis yra naudingas lytinių ir antinksčių žievės hormonų gamybai, ląstelių statybai, vitamino D apykaitai, dalyvauja virškinimo procese, jo reikia tinkamai smegenų veiklai. Apie 75 proc. kraujyje esančio cholesterolio pagamina pats organizmas, jo gamyba vyksta kepenyse. Likusią dalį gauname su maistu, dažniausiai – gyvūninės kilmės, taip pat pasitaiko genetinės kilmės cholesterolio padidėjimas, o kartais jį lemia ir riebalų apykaitos sutrikimai.

Pasak gydytojos kardiologės, žmonės dažnai cholesterolį apibūdina kaip gerąjį arba blogąjį. „Blogasis, arba MTL cholesterolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, sudarydamas aterosklerozines plokšteles ir keldamas insulto, širdies kraujagyslių pakitimų, infarkto riziką. Didelio tankio lipoproteinų, arba DTL, cholesterolis vadinamas geruoju. Jis padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį – surenka jį iš kraujagyslių ir perneša į kepenis, iš kurių vėliau yra pašalinamas per žarnyną. Šio cholesterolio koncentracija kraujyje turėtų būti kuo didesnė, nes jis saugo kraujagysles nuo aterosklerozės išsivystymo“, – aiškina ji.

J. Jurgaitytė pataria neignoruoti profilaktinių kraujo tyrimų, kurie yra vienintelis būdas nustatyti cholesterolio koncentraciją kraujyje, ir kraujo tyrimus vadina investicija į sveikatą – laiku pastebėjus pakitimus, juos lengviau koreguoti.

„Žinant, kad širdies ir kraujagyslių ligos kasmet vis dar nusineša bene daugiausiai gyvybių šalyje, abejoti, ar reikia koreguoti cholesterolio koncentraciją, nėra atsakinga. Juo labiau, yra įrodyta, kad sumažinus cholesterolio koncentraciją bent 1 mmol/l, galima apie 20 proc. sumažinti riziką ateityje susirgti širdies ar kraujagyslių ligomis“, – akcentuoja pašnekovė.

Mitybos korekcija padeda ne visada

Pirmiausia siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį žmonės turėtų keisti gyvenimo būdą, kontroliuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, koreguoti mitybą.

Pasak J. Jurgaitytės, reikėtų stengtis valgyti daugiau baltymų, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, daržovių, vaisių, augalinių skaidulų turinčio maisto, vengti gazuotų gėrimų, taip pat gyvūninės kilmės riebalų, riebių pieno produktų, majonezo, juos keičiant augaliniais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi. Reikia gerti ir daug vandens. Gydytojos teigimu, griežta dieta gali padėti cholesterolio rodiklius sumažinti 5–10 proc., bet to dažniausiai neužtenka.

„Dažnai pacientai, kuriems nustatoma padidėjusi cholesterolio koncentracija, pradeda valgyti daug česnakų, neva jie mažina cholesterolį. Česnakas, be abejo, labai naudingas sveikatai, tačiau pagrįstų mokslinių duomenų apie jo teigiamą poveikį mažinant cholesterolio koncentraciją, deja, nėra“, – kalba J. Jurgaitytė.

Kai kuriais atvejais MTL cholesterolio padidėjimo priežastis gali būti genetinė, kai cholesterolio koncentracija aukšta dėl aktyvios jo sintezės kepenyse, tuomet mitybos korekcija ar nemedikamentinės priemonės gali nepadėti ir neišvengiamai tenka skirti vaistų, parenkant juos ne tik pagal cholesterolio koncentraciją, bet ir atsižvelgiant į kitus paciento turimus rizikos veiksnius.

Rezultatas pastebimas po poros mėnesių

J. Jurgaitytė sako, kad padidėjusią cholesterolio koncentraciją turintiems žmonėms labai dažnai diagnozuojama ir arterinė hipertenzija, tad jiems skiriamos politabletės, kurių sudėtyje yra ne tik cholesterolį mažinančių statinų, bet ir kraujospūdį koreguojančių antihipertenzinių vaistų. Jos pastebėjimu, politabletes pacientai labiau linkę vartoti nei atskiromis tabletėmis esančius vaistus nuo dviejų ligų, nes taip reikia gerti mažiau tablečių, tuo pačiu mažiau baiminamasi ir galimo šalutinio vaistų poveikio.

„Statinai efektyviai mažina MTL cholesterolio sintezę kepenyse, be to, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, truputį padidina gerojo cholesterolio kiekį. Šie medikamentai yra viena iš kompleksinių vaistų grupių, galinti sumažinti riziką susirgti aterosklerozės sukeltais padariniais – insultu, miokardo infarktu. Veiksmingiausias yra rozuvastatinas, kuris įeina ir į politablečių sudėtį – patirtis rodo, kad jį paskyrus rodikliai ženkliai pagerėja, o nepageidaujamų poveikių nepastebima“, – komentuoja gydytoja kardiologė.

Kitas vaistas, kuris slopina cholesterolio, su maistu ar tulžimi patekusio į plonąjį žarnyną, įsiurbimą į kraujotaką, yra ezetimibas. Jis silpniau nei statinai mažina blogąjį cholesterolį, tad jį siūloma vartoti kaip statinų poveikį stiprinantį preparatą arba skirti statinų netoleruojantiems pacientams.

J. Jurgaitytės teigimu, svarbu pacientams paaiškinti apie šių vaistų galimą naudą ir numatomus rezultatus. Kad būtų pastebėtas teigiamas efektas, juos taip, kaip paskirta gydytojo, reikia vartoti bent 2–3 mėnesius. Tai minimalus laikas, po kurio galima daryti išvadas, ar vaistas tinka, ar paskirtą gydymą reikia koreguoti.

Gydytoja sako, kad pacientams gali būti skirtos ir maisto papildų kategorijai priklausančios alternatyvos cholesteroliui mažinti. Viena iš jų – omega-3 riebalų rūgštys, kurios turi būti vartojamos didelėmis terapinėmis dozėmis. Kita grupė yra fibratai – lipidų kiekį mažinančių preparatų grupė. Įrodyta, kad fibratai gali padidinti gerojo cholesterolio kiekį 2–20 proc. Tuo tarpu blogajam cholesteroliui jie gali neturėti jokio poveikio arba sumažinti jo kiekį vos iki 10 proc.

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Thu, 21 Oct 2021 07:05:00 +0300
Santaros žinios: kuriamos naujos COVID-19 pacientams gydyti skirtos vietos http://l24.lt/lt/sveikata/item/365795-santaros-zinios-kuriamos-naujos-covid-19-pacientams-gydyti-skirtos-vietos http://l24.lt/lt/sveikata/item/365795-santaros-zinios-kuriamos-naujos-covid-19-pacientams-gydyti-skirtos-vietos Santaros žinios: kuriamos naujos COVID-19 pacientams gydyti skirtos vietos

2021 metų spalio 20 dienos ryte Vilniaus regione yra gydomi 548 COVID-19 liga sergantieji, iš jų 53 reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose bei 10 vaikų. Yra užimta 86 proc. aktyviam gydymui ir 78 proc. reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugoms teikti skirtų vietų COVID-19 liga sergantiems pacientams.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kur gydomi sunkūs pacientai, iš 111 aktyviam gydymui skirtų vietų užimtos 102, iš 36 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų užimta 31. Taip pat Santaros klinikose gydoma 10 COVID-19 liga sergančių vaikų, vienas iš jų – vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos padalinyje.

Pasak Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos dr. Ingos Ivaškevičienės, visi gydomi vaikai, kurių amžius yra nuo 11 mėnesių iki 17 metų, yra neskiepyti. Vaikai iki 12 metų, kurių skiepyti negalima dėl amžiaus, užsikrečia ir suserga dėl to, kad aplinkoje, kurioje jie būna – namuose ar ugdymo įstaigose, yra užsikrėtusių ar sergančių COVID-19 liga asmenų, Todėl taip svarbu, kad vaikų, ypač sergančių onkohematologinėmis ar kitoms sunkiomis ligomis, aplinkoje esantys žmonės būtų pasiskiepiję.

Pagrindinėje atraminėje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje šiandien yra užpildyta 91 proc. aktyviam gydymui skirtų vietų, todėl šiandien atidaroma dar 30 COVID-19 skirtų vietų. Dėl šios priežasties uždaromas Kraujagyslių chirurgijos skyrius, skubūs šio profilio pacientai bus siunčiami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Iš viso Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau įrengta 180 aktyviam gydymui skirtų vietų bei 6 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietos, iš kurių šiandien užimtos 5.

Nuolat pildosi kitų atraminių ligoninių COVID-19 padaliniai – Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje iš 30 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 23, iš 12 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų – 9, Alytaus S. Kudirkos ligoninėje iš 70 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 59, iš 7 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų – 5, Ukmergės ligoninėje iš 50 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 48, Elektrėnų ligoninėje iš 40 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 33, iš 4 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų – 1 ir Molėtų ligoninėje iš 20 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 18, M. Marcinkevičiaus ligoninės slaugos COVID-19 skyriuje užimtos visos 36 vietos, o Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje psichiatrijos specializuotame COVID-19 skyriuje – iš 16 vietų užimtos 12, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos padalinyje – iš 3 užimtos 2 vietos.

Šios savaitės penktadienį planuojama atidaryti naują COVID-19 ligos padalinį Trakų ligoninėje.

www.santa.lt

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Wed, 20 Oct 2021 12:30:09 +0300
Skiepytis sustiprinančiąja doze kviečiami visi pilnamečiai gyventojai http://l24.lt/lt/sveikata/item/365740-skiepytis-sustiprinanciaja-doze-kvieciami-visi-pilnameciai-gyventojai http://l24.lt/lt/sveikata/item/365740-skiepytis-sustiprinanciaja-doze-kvieciami-visi-pilnameciai-gyventojai Skiepytis sustiprinančiąja doze kviečiami visi pilnamečiai gyventojai

Nuo antradienio 18 metų ir vyresni gyventojai, kurie buvo paskiepyti nuo COVID-19 ligos anksčiau nei prieš 180 dienų, kviečiami sustiprinti imunitetą dar viena vakcinos doze.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į vakcinų suformuoto imuniteto trukmės tyrimus, Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų rekomendacijas. Skiepijimo tvarkos pakeitimai įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kurį rasite ČIA.

Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima įprastu būdu: internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.

„Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinomis paskiepyti gyventojai revakcinuojami tik „Comirnaty“ vakcina, o „Janssen“ vakcina paskiepyti asmenys sustiprinančiajai dozei gali pasirinkti „Janssen“ arba „Comirnaty“ vakciną.

12 metų ir vyresniems pacientams, kurie serga lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, gydytojo sprendimu sustiprinančioji „Comirnaty“ vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau, t.y. praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo antrosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos.

Šiuo metu laukiama daugiau duomenų dėl „Spikevax“ vakcinos naudojimo revakcinacijai ir išvadų dėl gamintojo siūlymo sustiprinančiajai dozei naudoti tik pusę įprastos vakcinos dozės veikliosios medžiagos.

SAM Spaudos tarnyba

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Tue, 19 Oct 2021 10:03:28 +0300
Koronaviruso statistika: 2736 nauji susirgimai, mirė 15 žmonių http://l24.lt/lt/sveikata/item/365580-koronaviruso-statistika-2736-nauji-susirgimai-mire-15-zmoniu http://l24.lt/lt/sveikata/item/365580-koronaviruso-statistika-2736-nauji-susirgimai-mire-15-zmoniu Koronaviruso statistika: 2736 nauji susirgimai, mirė 15 žmonių

Lietuvoje praėjusią parą, spalio 14-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 2736 žmonėms, mirė 15 žmonių, paskiepyta bet kuria skiepo doze 6306 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.

Šiuo metu serga 25 483. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 363 630.

Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 15 žmonių. 9 iš jų buvo neskiepyti arba paskiepyti ne visiškai.

Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 - 5376.

Per praėjusią parą į stacionarą dėl COVID-19 ligos paguldyta 169 pacientų.

Per praėjusią parą vakcinuota pirma skiepo doze 2619 žmonės, antra -2262. Trečiąją, sustiprinančią dozę, gavo 2189 asmenys.

Iš viso vakcinuota 1 775 640 gyventojų (bent viena skiepo doze).

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Fri, 15 Oct 2021 10:36:41 +0300
Kodėl svarbus miego režimas ir kas padeda geriau išsimiegoti? http://l24.lt/lt/sveikata/item/365535-kodel-svarbus-miego-rezimas-ir-kas-padeda-geriau-issimiegoti http://l24.lt/lt/sveikata/item/365535-kodel-svarbus-miego-rezimas-ir-kas-padeda-geriau-issimiegoti Kodėl svarbus miego režimas ir kas padeda geriau išsimiegoti?

Tikslus miego režimas – raktas į geresnę miego kokybę. Laikantis gero miego rekomendacijų, žmonės gali net tik sugrįžti į norimą miego ritmą, bet ir pagerinti jo kokybę nakties metu. Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė teigia, kad vienodas miego ritmas yra labai svarbus žmonėms, o geras ir kokybiškas poilsis priklauso nuo daug veiksnių, apie kuriuos kartais net nesusimąstome.

Dėl ko sutrinka miego režimas?

Miego režimas gali sutrikti dėl įvairių aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, kintančio darbo grafiko, tolimų kelionių, ar tiesiog nesilaikant vienodo gulimosi ir kėlimosi laiko. Žmogui einant gulti kiekvieną naktį skirtingomis valandomis, miego ir būdravimo ritmą reguliuojantis biologinis arba cirkadinis laikrodis išsireguliuoja ir nežino, kada reikia mus migdyti, o kada – žadinti. Asmenims tampa sunku užmigti, jie dažnai prabunda naktį, o dienos metu jaučiasi mieguisti. Taip pat sutrikęs miego režimas gali įspėti ir apie tam tikras neurologinės kilmės ligas.

Kodėl yra svarbu turėti ir laikytis vienodo miego režimo?

Reguliarus gulimosi ir kėlimosi laikas yra viena pagrindinių miego higienos taisyklių. Jos laikantis, mūsų cirkadinis laikrodis išmokomas tuo pačiu metu įjungti visus užmigimui reikalingus procesus ir pabusti tomis pačiomis valandomis nepaisant to, ar tai darbo, ar poilsio diena. Tokio režimo tvarkingai besilaikantys žmonės dažnai pastebi, kad užmiega nesunkiai. Be to, jie gali gyventi be žadintuvo, nes natūraliai atsibunda patys ir jaučiasi pailsėję.

Kaip sutrikęs nakties miegas gali paveikti savijautą dienos metu?

Dėl įvairių priežasčių trikdomas nakties miegas ar nereguliarus miego ritmas gali nesuteikti poilsio pojūčio ryte bei sukelti mieguistumą, greitesnį fizinį, emocinį bei protinį nuovargį, blogesnę dėmesio koncentraciją ar naujos informacijos įsisavinimą dienos eigoje. Dienos metu jausime stresą, darysime klaidas darbo arba mokslo metu.

Kokie metodai gali padėti grįžti į miego ritmą?

Metodai priklauso nuo priežasties, kodėl miego ritmas yra išsibalansavęs. Pavyzdžiui, miego-būdravimo ritmą reikšmingai trikdo pamaininis darbas. Kalbant apie bendrus principus, prieš naktinę darbo pamainą reikėtų pamiegoti, darbo metu nepiktnaudžiauti kofeino turinčiais gėrimais, nikotinu. Taip pat, grįžtant namo dėvėti nuo saulės akinius, o grįžus – iškart eiti miegoti. Uždelstos miego fazės sindromą patiriantiems žmonėms, kuriems būdingas į socialinio funkcionavimo normas netelpantis ritmas, kai einama gulti labai vėlai, o miegama mažiausiai iki vidurdienio, patariama palaipsniui ankstinti ėjimo miegoti ir atsikėlimo laiką. Kalbant apie ankstyvos miego fazės sindromą, pasireiškiančiam dažniau senyvo amžiaus žmonėms, kai dėl amžinių degeneracinių cirkadinio laikrodžio ir kitų smegenų sričių procesų norisi eiti miegoti anksčiau, patariama vėlinti užmigimo ir pabudimo laiką.

Kiek laiko gali prireikti, norint priprasti prie naujo miego režimo?

Prisitaikymą prie kintančio miego ritmo lemia daug aplinkybių, pavyzdžiui, kaip dažnai kinta šis ritmas, kaip jis skiriasi, kaip tokį pokytį toleruoja individualaus žmogaus organizmas. Jeigu reikia grįžti į darbo ritmą po kelių savaičių atostogų ar vaikams grįžti į mokyklą po vasaros, tuomet adaptacija pradžioje nebus lengva, tačiau neužtruks ilgai. Panašiai nutinka persukant laikrodžius į pavasario ar rudens laikus. Tokius pokyčius sunkiai išgyvenančiam žmogui rekomenduojama ruoštis palaipsniui – likus kelioms savaitėms iki laiko pakeitimo, artinti užmigimo ir kėlimosi laiką prie ateityje būsiančio ritmo.

Kada ir kur reikėtų kreiptis pagalbos, jei susiduriama su miego sutrikimais?

Jei sutrikusio miego ritmo nepavyksta sureguliuoti savarankiškai ir tai kelia reikšmingas pasekmes žmogaus savijautai ir kasdieniam funkcionavimui, vertėtų kreiptis pagalbos į miego srityje besispecializuojantį gydytoją ir atlikti specialius diagnostinius tyrimus miego laboratorijoje. Tokius tyrimus atlieka didžiosiose Lietuvos miestų ligoninėse: Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Kauno klinikose diagnostiniai tyrimai atliekami Neurologijos klinikos miego laboratorijoje.

Kokios yra gero miego taisyklės ir rekomendacijos?

Yra keli pagrindiniai patarimai, kurie padeda žmonėms kokybiškiau išsimiegoti. Pavyzdžiui, kofeino turinčius gėrimus rekomenduojama vartoti pirmoje dienos pusėje, o likus 4 valandomis iki planuojamo miego laiko išvis jų atsisakyti. Vakarienė neturi būti labai vėlyva, patariama nepersivalgyti, vengti greitųjų angliavandenių, druskos. Kalbant apie sportą, fizinė veikla padeda kokybiškiau išsimiegoti, tačiau nereikia persistengti, nes intensyvios ir vėlyvos treniruotės gali padidinti širdies ritmą, adrenalino kiekį kraujyje ir tai trukdys tinkamai išsimiegoti. Miego higienai labai svarbi ir miegamojo aplinka, kuri turi būti išvėdinta, vėsi, pritemdyta, tyli, neperkrauta daiktais. Dar vienas svarbus patarimas – vengti buvimo prieš ekranus likus bent kelioms valandoms iki miego.

Kauno klinikų informacija

]]>
mermarlena@gmail.com (Marlena P.) Sveikata Thu, 14 Oct 2021 19:35:32 +0300