Sveikata http://l24.lt Thu, 28 May 2020 04:17:27 +0300 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt Lietuvoje patvirtinti 8 nauji koronaviruso infekcijos atvejai http://l24.lt/lt/sveikata/item/342744-lietuvoje-patvirtinti-8-nauji-koronaviruso-infekcijos-atvejai http://l24.lt/lt/sveikata/item/342744-lietuvoje-patvirtinti-8-nauji-koronaviruso-infekcijos-atvejai Lietuvoje patvirtinti 8 nauji koronaviruso infekcijos atvejai

Lietuvoje praėjusią parą, antradienį, dėl įtariamo koronaviruso ištyrus 6174 ėminius, nustatyti 8 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinti 1647 ligos atvejai.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSC) trečiadienio duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 389 žmonės. Nuo jos mirė 66 žmonės, o pasveiko – 1184. Izoliacijoje šiuo metu yra 550 asmenų.

Aštuoni žmonės, užsikrėtusieji koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia NVSC.

Iki šiol bendras ištirtų ėminių skaičius siekia 281 232.

Žmogus laikomas pasveikusiu, kai du iš eilės atlikti pakartotiniai testai dėl koronaviruso infekcijos, esant ne mažesniam nei paros intervalui, bus neigiami. Arba praėjus 37 dienoms nuo diagnozuoto užsikrėtimo, jei dėl tam tikrų priežasčių vėlesni tepinėliai dėl viruso nebus ištirti. Jei atlikus pakartotinį tyrimą bus gautas teigiamas atsakymas, šeimos gydytojas tęs paciento stebėseną bei gydymą ir siųs pakartoti tyrimą ne anksčiau kaip po 14 dienų.

Karantinas mūsų šalyje paskelbtas kovo 16-ąją ir galioja iki gegužės 31 dienos.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Sveikata Wed, 27 May 2020 11:04:39 +0300
Jaunus žmones užklumpanti klastinga liga: simptomus priskiria pervargimui http://l24.lt/lt/sveikata/item/342720-jaunus-zmones-uzklumpanti-klastinga-liga-simptomus-priskiria-pervargimui http://l24.lt/lt/sveikata/item/342720-jaunus-zmones-uzklumpanti-klastinga-liga-simptomus-priskiria-pervargimui Jaunus žmones užklumpanti klastinga liga: simptomus priskiria pervargimui

Kasmet paskutinę gegužės savaitę minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną visų dėmesys krypsta į jaunus, darbingus žmones, kovojančius su šia klastinga ir visiškai netikėtai užklumpančia lėtine liga. Nors iš pradžių ligos simptomus daugelis priskiria pervargimui darbe, kadangi liga gali smogti pačiame darbingiausiame amžiuje, šiandien jos diagnozavimas yra pakankamai greitas, o nuolat vykstantys tyrimai atveria vis naujesnes gydymo galimybes.

Išsėtinė sklerozė neretai yra vadinama jaunų žmonių liga, kadangi dažniausiai jos diagnozę išgirsta 20–40 amžiaus žmonės, rašoma pranešime spaudai. Ši lėtinė centrinės nervų sistemos liga paprastai pasireiškia nuovargiu ar net visišku jėgų nebuvimu, nepriklausomai nuo atliekamo darbo, taip pat sutrinka pusiausvyra, pradeda tirpti veidas, rankos ar kojos, sutrinka rega.

Šiandien Lietuvoje pacientams yra suteikiamos galimybės gauti inovatyvų išsėtinės sklerozės gydymą. Šalyje kompensuojami net keli gydymo metodai, kurie skiriasi vartojimo būdu – nuo injekcinio iki tabletinio ar infūzinio. Tuo pačiu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ir toliau nuolat ieškoma būdų, galinčių dar labiau pagerinti šios lėtinės ligos gydymo ir diagnostikos galimybes.

„Visą gyvenimą trunkančios lėtinės ligos yra ta sritis, kurioje inovacijos turi ypač didelę reikšmę. Mokslo pažanga padėjo pasiekti ne tik tai, kad tokia liga, kaip išsėtinė sklerozė, būtų valdoma, o jos progresavimas nutolinamas, bet ir užtikrintų pacientams geresnę gyvenimo kokybę. Labai svarbu, kad Lietuvoje ne tik turime galimybes paskirti mūsų pacientams efektyvius ir patogius gydymo būdus, kurie leistų gyventi pilnavertį gyvenimą, bet ir prisidedame prie mokslo pažangos – dalyvaujame klinikiniuose tyrimuose ir kartu siekiame pagerinti ligos diagnostiką ir gydymą“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Rasos gyvenimas su liga: diagnozė neišgąsdino

Prieš daugiau nei dešimtmetį Rasa pradėjo varstyti gydytojų duris kamuojama simptomų, kuriuos pati priskyrė persidirbimui. Didžiulis nuovargis, pusiausvyros sutrikimai, rankų ir kojų tirpimas tuo metu 31 metų moteriai atrodė lyg signalas, kad organizmas reikalauja poilsio, tačiau iš tikrųjų bylojo apie klastingą jaunų žmonių ligą.

„Atrodė, kad tai yra pats gyvenimo pikas – mažamečiai vaikai, karjera, mokslai – ėmiau iš gyvenimo viską. O tada teko sustoti ir išsiaiškinti, kas su manimi vyksta. Ligos paieškos truko pusę metų, kol išgirdau diagnozę – išsėtinė sklerozė. Nepanirau į depresiją, priešingai, pajutau palengvėjimą, nes išsiaiškinau, kas man yra, o kai žinai visų simptomų priežastį, gali pereiti prie gydymo“, – pasakoja Rasa.

Rasai ši liga nebuvo svetima, kadaise ja sirgo ir jos močiutė, tačiau moteris tikina, kad šiandieninė gydymo situacija žymiai skiriasi nuo tos, apie kurią jai pasakodavo artimieji.

„Senais laikais, kai liga buvo diagnozuota mano močiutei, gydymo apskritai nebuvo. Arba jis buvo simptominis – ligą gydė B grupės vitaminais ir epizodiškai hormoniniais preparatais. Todėl mano močiutės sveikata pašlijo labai anksti. Priešingai nei ji, aš jau esu išbandžiusi keletą gydymo metodų, nes jei netinka vienas gydymas, tau gali paskirti kitą, efektyvesnį, kuris dar labiau sumažina simptomus ir palengvina gyvenimo kokybę“, – tikina moteris.

Šiandien Rasa gyvena aktyvų gyvenimą, jai taikomi šiuolaikiniai gydymo metodai, dėl kurių moteris ir toliau gali užsiimti savo mėgstama veikla. Rasa kiekvieną rytą valandą laiko skiria mankštai, leidžia laisvalaikį gamtoje su šeima, kartais sulėtina tempą, pailsi, tačiau tikina, kad svarbiausia tokioje situacijoje – gera nuotaika ir suvokimas, kad ne tu gyveni su liga, o ji gyvena su tavimi.

Diagnostika nebepalieka vietos spėlionėms

Rasą gydančios neurologės dr. Linos Malcienės teigimu, išsėtinės sklerozės gydymo progresui didžiulę įtaką padarė ištobulėję diagnostiniai tyrimai. Per paskutinį dvidešimtmetį atsiradus magnetinio rezonanso tomografijai, kartu atsirado ir galimybė laiku paskirti tinkamą gydymą.

„Iki tol mes galėdavome tik spėlioti apie išsėtinės sklerozės diagnozę, turėdavome hipotezę, bet neturėjome galimybių ją patvirtinti arba paneigti. Magnetinio rezonanso era suteikė mums galimybę ne tik išsiaiškinti, ar pacientas tikrai serga išsėtine skleroze, bet ir nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, taip užkertant kelią jos progresavimui“, – sako gydytoja dr. L. Malcienė.

Pasak medikės, galimybės padėti išsėtine skleroze sergantiems pacientams padidėjo ne tik dėl ištobulėjusios diagnostikos, bet ir platesnio gydymo pasirinkimo. Kadaise atsiradusius injekcinius vaistus ilgainiui pakeitė šiuolaikiniai gydymo metodai – tebletinės formos preparatai, o jeigu ir jie nepadeda, pacientams gali būti paskirtas gydymas, kuomet vaistai lašinami į veną.

„Dabar ir patiems pacientams yra lengviau susigyventi su ligos diagnoze. Mes galime jiems paskirti tinkamą gydymo režimą, detaliai išaiškinti gydymo planą – kaip jie bus gydomi, stebimi ir kokių gydymo rezultatų sieksime. Gydymas nuolatos tobulėja ir darosi ne tik efektyvesnis, bet ir patogesnis pačiam pacientui. Anksčiau pacientai tik išgirsdavo, kad išsėtinė sklerozė yra nepagydoma ir jokia pagalba jiems negali būti suteikta, tačiau šiandien situacija yra nepalyginamai geresnė“, – tikina neurologė.

Pagrindinis tikslas, gydant išsėtinę sklerozę, yra atitolinti ligos progresavimą, taip nukeliant žmogaus neįgalumo vystymąsi tolyn arba apskritai užkertant kelią jo atsiradimui. Medikės teigimu, svarbiausia šiandien yra kuo ilgiau išlaikyti pacientą geros sveikatos būklės ir užtikrinti geresnę jo gyvenimo kokybę.

Nauji tyrimai atveria dar platesnes galimybes

Net ir esant plačioms diagnostikos ir gydymo galimybėms, medicina nestovi vietoje. Šiuo metu pasaulyje vyksta naujos krypties klinikiniai tyrimai „rusenančios“ arba slaptos eigos išsėtinės sklerozės srityje. Pasak dr. L. Malcienės, tai yra lėtinės išsėtinės sklerozės pažeidimai, kurie susiję su greitesniu ligos progresavimu, tačiau anksčiau buvo vertinami kaip neaktyvūs.

„Pastaruoju metu daugėja duomenų, kad lėtiniai pakitimai, kurie magnetinio rezonanso metu buvo nustatomi kaip neaktyvūs, vis dėlto aktyvuoja paciento tam tikras nugaros ar galvos smegenų ląsteles, kurios skatina mielino dangalo ardymą. Jeigu magnetinis rezonansas parodo, kad pacientas turi „rusenančių“ plokštelių ar židinių, tai gali nulemti greitesnį ligos progresavimą“, – sako gydytoja.

Dr. L. Malcienės teigimu, vadovaujantis ankstesniais tyrimais buvo žinoma, kad tokie „rusenimai“ gali būti nustatyti vyresnio amžiaus pacientams, tačiau naujausi duomenys rodo, kad pablogėjimai gali grėsti ir jaunesniems. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad slaptos eigos išsėtinė sklerozė nėra reta, todėl jos aktualumas sparčiai auga.

„Yra klinikinių tyrimų studijų, kurios nurodo, jog iš 2,3 tūkst. tirtų pacientų net pusei buvo nustatyti „rusenantys“ židiniai. Tai yra pakankamai didelis skaičius, todėl šiuo metu tam yra skiriama ypač daug dėmesio“, – teigia neurologė.

Šiandien kasdienėje praktikoje siekiant nustatyti „rusenančius“ išsėtinės sklerozės židinius, būtinos didelės pajėgos reikalaujančios ne tik papildomų laiko sąnaudų, bet ir įvairių medicinos specialistų įsitraukimo bei darbo su atskiromis magnetinio rezonanso programomis. Kadangi Lietuvoje taip pat vykdomi slaptos eigos išsėtinės sklerozės tyrimai, tai suteikia galimybę nuodugniau ištirti mūsų šalies pacientus. Dr. L. Malcienės teigimu, suprasdami klinikinių tyrimų reikšmę, Lietuvos pacientai noriai juose dalyvauja ir prisideda prie mokslo pažangos, taip gaudami abipusę naudą.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Sveikata Wed, 27 May 2020 07:28:46 +0300
R. Lingienė: maždaug 35 proc. įvežtinių koronaviruso atvejų – iš Didžiosios Britanijos http://l24.lt/lt/sveikata/item/342711-r-lingiene-mazdaug-35-proc-iveztini-koronaviruso-atvej-is-didziosios-britanijos http://l24.lt/lt/sveikata/item/342711-r-lingiene-mazdaug-35-proc-iveztini-koronaviruso-atvej-is-didziosios-britanijos R. Lingienė: maždaug 35 proc. įvežtinių koronaviruso atvejų – iš Didžiosios Britanijos

Daugiausiai koronavirusu užsikrėtusių asmenų į Lietuvą atvyko iš Didžiosios Britanijos – užfiksuoti 105 atvejai. Iš viso šalyje registruota per 300 įvežtinių atvejų.

„Situacijai Lietuvoje stabilizuojantis ir keičiantis karantino sąlygoms, vis aktualesnis tampa įvežtinių atvejų valdymas. Norėčiau informuoti, kad iki gegužės 10 dienos daugiausiai, apie 35 procentus, patvirtintų COVID-19 atvejų atvyko iš Didžiosios Britanijos, tai yra 105 atvejai“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

„Tuo metu daug kur skelbiama, kad daugiausiai atvejų atvyko iš Šiaurės Italijos. Vis tik Lietuvos atveju tai nepasitvirtino galbūt todėl, kad daug tautiečių gyvena Didžiojoje Britanijoje“, – pridūrė ji.

R. Lingienės teigimu, 31 asmuo koronavirusu susirgo po kelionės Austrijoje, 15 asmenų susirgo grįžę iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Iki šios dienos Lietuvoje registruota per 300 įvežtinių atvejų, daugiausia atvykusių asmenų susirgo Vilniaus ir Kauno srityse.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Sveikata Tue, 26 May 2020 15:55:30 +0300
Apsauga nuo kenksmingo saulės poveikio reikalinga visiems – svarbu nepamiršti 5 taisyklių http://l24.lt/lt/sveikata/item/342553-apsauga-nuo-kenksmingo-saules-poveikio-reikalinga-visiems-svarbu-nepamirsti-5-taisykli http://l24.lt/lt/sveikata/item/342553-apsauga-nuo-kenksmingo-saules-poveikio-reikalinga-visiems-svarbu-nepamirsti-5-taisykli Apsauga nuo kenksmingo saulės poveikio reikalinga visiems – svarbu nepamiršti 5 taisyklių

Pasiilgę saulės, dažnai vos atšilus orams imame svajoti apie įdegį. Tiesa, svarbu nepamiršti, kad pirmiausiai turėtume saugoti sveikatą, o tik po to galvoti apie bronzinę odą. „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė Aušra Vareikienė sako, kad apsaugos nuo saulės priemones dažnai naudojame nepakankamai.

Nors dalis žmonių vis dar vadovaujasi tuo, kad papildoma apsauga nuo saulės reikalinga tik vykstant į šiltuosius kraštus, A. Vareikienė ragina pamiršti tokias mintis ir apsaugos nuo saulės priemones naudoti visada leidžiant laiką gryname ore.

Šiandien galima rasti daugybę priemonių, kurios saugo nuo kenksmingo saulės poveikio, tačiau „Eurovaistinės“ grožio vaistinių vadovė sako, kad populiariausios išlieka purškiamos apsaugos nuo saulės priemonės. „Taip pat labai mėgstamos yra purškiamos dulksnos, nes jos pasižymi aukšta apsauga ir visiškai nesijaučia ant kūno, akimirksniu dingsta, bet apsaugo odą“, – sako specialistė. Svarbu purškiamų priemonių nenaudoti esant dideliam vėjui, nes priemonę gali išsklaidyti ir jos nepavyks tolygiai padengti.

Apsauga reikalinga visiems

Vis dar neįprantantiems naudoti apsaugos nuo saulės priemonių, grožio vaistinių vadovė, sako, kad svarbu prisiminti, jog kartą nudegusi oda to niekada nepamirš, todėl net ir vienas kartas palieka įspaudus.

Grožio specialistė taip pat pastebi, kad vyrai rečiau naudoja apsaugos nuo saulės priemones, tačiau ji pabrėžia, kad jiems jos taip pat labai reikalingos, nes vyrų oda dar greičiau reaguoja į saulės spindulius.

Taip pat vykstant į gamtą rekomenduojama pasirūpinti ne tik apsauginėmis priemonėmis nuo saulės, bet ir galvos apdangalais, pavyzdžiui, skrybelėmis, kurios apsaugos ne tik veidą, bet ir plaukus.

A. Vareikienė rekomenduoja apsaugą nuo saulės naudoti tik vaikams nuo 3 metų, tačiau būtina atkreipti dėmesį, ar jūsų naudojama priemonė yra tinkanti jiems, apie tai informuoja šeimos ženkliukas. Pasak specialistės, nors galima rasti priemonių ir jaunesniems vaikams, tačiau vietoje jų geriau vaikus apskritai saugoti nuo saulės.

„Jaunesnius vaikus verčiau pridenkite rūbeliais arba su jais būkite šešėlyje, o odą saugokite tik emolientais“, – sako A. Vareikienė.

Daugiau nei kartą

Nors pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, odą saugančių priemonių pirmiausiai ieškoma namie, pasak A. Vareikienės, visų nuo praėjusios vasaros atostogų likusių priemonių vieta yra šiukšliadėžėje. „Svarbu naudoti šiais metais įsigytą priemonę, nes įsivaizduokite, jas turėjote paplūdimyje, karštyje, galbūt pateko ir jūros vandens, todėl priemonės netinkamos naudoti“, – sako ji.

A. Vareikienė sako pastebinti, kad dažnai daroma apsaugos priemonių nuo saulės naudojimo klaida yra ta, kad jos naudojamos per retai. „Žmonės dažnai išsitepa ir mano, kad to pakanka visai dienai. Svarbu prisiminti, kad net ir vandeniui atsparias priemones po maudynių geriausia patepti iš naujo, nes vanduo, prakaitas mažina apsaugą. Joks kremas nėra efektyvus ilgiau nei dvi valandas“, – pabrėžia „Eurovaistinės“ specialistė.

Dar viena daroma klaida – priemonės naudojama per mažai. Pasak A. Vareikienės, visam kūnui reikia maždaug šešių arbatinių šaukštelių kremo.

5 taisyklės, saugantis nuo kenksmingo saulės poveikio:

– Apsaugos priemones naudoti visada leidžiant laiką gamtoje;

– Priemone pasitepti iš naudojo maždaug kas dvi valandas;

– Svarbu naudoti pakankamą priemonės kiekį;

– Nenaudoti praėjusių metų priemonių;

– Dėvėti galvos apdangalus.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Sveikata Mon, 25 May 2020 06:58:44 +0300
Į Lietuvą grįžusiems emigrantams nesudėtinga pasirūpinti sveikatos draudimu http://l24.lt/lt/sveikata/item/342612-i-lietuva-grizusiems-emigrantams-nesudetinga-pasirupinti-sveikatos-draudimu http://l24.lt/lt/sveikata/item/342612-i-lietuva-grizusiems-emigrantams-nesudetinga-pasirupinti-sveikatos-draudimu Į Lietuvą grįžusiems emigrantams nesudėtinga pasirūpinti sveikatos draudimu

Šiaulių teritorinė ligonių kasa (TLK) sulaukia į gimtinę grįžusių emigrantų klausimų, kaip vėl tapti pilnateisiais Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos dalyviais ir pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Primename, kad tai padaryti nesudėtinga: tereikia deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, įsidarbinti arba savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir pasirinkus pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą joje prisirašyti.

Pirmiausia deklaruokite gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jei išvykdami iš gimtinės deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę vėl deklaruokite savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tai padaryti galima „Elektroninių valdžios vartų“ interneto svetainėje www.epaslaugos.lt arba artimiausioje seniūnijoje. Lietuvoje, kartu su vienu iš tėvų, deklaruokite ir savo vaikų gyvenamąją vietą, nes tik tapę nuolatiniais mūsų šalies gyventojais grįžusių emigrantų vaikai įgis teisę gauti nemokamas, tai yra iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvoje deklaravus gyvenamąją vietą, atsiranda pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Apdraustuoju PSD laikomas tas gyventojas, už kurį mokamos arba kuris pats moka įstatymo nustatyto dydžio PSD įmokas ir neturi PSD įmokų skolos. Tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio PSD įmokas, garantuojama teisė gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas gydymo paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kitas paslaugas. Lietuvoje dirbantys ir atlyginimą gaunantys asmenys laikomi apdraustaisiais nuo įsidarbinimo dienos. Tad į Lietuvą grįžęs ir pradėjęs dirbti emigrantas jau nuo pirmos įdarbinimo dienos tampa draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir prireikus jam teikiamos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Kai kurie į Lietuvą gyventi grįžtantys asmenys PSD gali būti draudžiami valstybės lėšomis. Tai – nepilnamečiai, Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, pensijos išmokų ir socialinių pašalpų gavėjai, neįgalieji, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų ar du vaikus, ir kiti asmenys, priklausantys Sveikatos draudimo įstatyme nurodytoms gyventojų grupėms. Valstybės lėšomis draudžiami gyventojai laikomi apdraustaisiais nuo šio statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos. Tad grįžęs iš užsienio ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje asmuo gali būti draustas valstybės lėšomis, jei jis patenka į tas gyventojų grupes, kurias draudžia valstybė.

Dalis žmonių PSD įmokas privalo mokėti savarankiškai, pavyzdžiui, asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą bei pagal verslo liudijimą, ūkininkai, namų šeimininkės. Savarankiškai PSD įmokas mokantys gyventojai nustatyto dydžio PSD įmoką (nuo 2020 m. sausio 1 d. – 42,37 euro) turi sumokėti kas mėnesį, o įmokų kodų teirautis „Sodroje".

Primename, kad Šiaulių TLK interneto svetainės www.siauliutlk.lt skyrelyje „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu" galima sužinoti, ar žmogus yra draustas. Tai galima padaryti ir naudojantis elektroninių valdžios vartų interneto svetaine www.epaslaugos.lt. Pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisirašykite. Grįžęs iš užsienio žmogus turėtų pasirinkti polikliniką, šeimos centrą ar kitą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisiregistruoti, pasirinkti šeimos gydytoją. Gydymo paslaugos, apmokamos PSDF lėšomis, teikiamos tose įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su TLK. Informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas galima rasti Šiaulių TLK interneto svetainės skyreliuose „Mano įstaiga" ir „Paslaugų paieška".

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Sveikata Sun, 24 May 2020 13:40:46 +0300
Lietuvoje patvirtinti 7 nauji koronaviruso infekcijos atvejai http://l24.lt/lt/sveikata/item/342608-lietuvoje-patvirtinti-7-nauji-koronaviruso-infekcijos-atvejai http://l24.lt/lt/sveikata/item/342608-lietuvoje-patvirtinti-7-nauji-koronaviruso-infekcijos-atvejai Lietuvoje patvirtinti 7 nauji koronaviruso infekcijos atvejai

Praėjusią parą, gegužės 23-iąją, šeštadienį, nustatyti 7 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Tad šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinti 1 623 ligos atvejai.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSC) sekmadienio duomenimis, per praėjusią parą dėl įtariamo koronaviruso ištirti 2 837 ėminiai, o iki šiol jų jau iš viso ištirta 267 719.

Koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 414 žmonių. Nuo jos mirė 63 žmonės, o pasveiko – 1 138. Izoliacijoje šiuo metu yra 493 asmenys.

Aštuoni žmonės, užsikrėtusieji koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia NVSC.

Žmogus laikomas pasveikusiu, kai du iš eilės atlikti pakartotiniai testai dėl koronaviruso infekcijos, esant ne mažesniam nei paros intervalui, bus neigiami. Arba praėjus 37 dienoms nuo diagnozuoto užsikrėtimo, jei dėl tam tikrų priežasčių vėlesni tepinėliai dėl viruso nebus ištirti. Jei atlikus pakartotinį tyrimą bus gautas teigiamas atsakymas, šeimos gydytojas tęs paciento stebėseną bei gydymą ir siųs pakartoti tyrimą ne anksčiau kaip po 14 dienų.

Karantinas mūsų šalyje paskelbtas kovo 16-ąją ir galioja iki gegužės 31 dienos.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Sveikata Sun, 24 May 2020 12:00:29 +0300
Vilniaus rajono centrinė poliklinika įgyvendina tarptautinį projektą. Greitesnė ir kokybiškėsnė medicinininė pagalba http://l24.lt/lt/sveikata/item/342575-vilniaus-rajono-centrine-poliklinika-igyvendina-tarptautini-projekta-greitesne-ir-kokybiskesne-medicininine-pagalba http://l24.lt/lt/sveikata/item/342575-vilniaus-rajono-centrine-poliklinika-igyvendina-tarptautini-projekta-greitesne-ir-kokybiskesne-medicininine-pagalba Projektas padės spręsti greitosios medicinos pagalbos prieinamumo problemą

VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika pradėjo įgyvendinti tarptautinį projektą „Greitosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumo gerinimas Vilniaus ir Ašmenos rajonų pažeidžiamoms gyventojų grupėms“.

Rajono poliklinikos partneris įgyvendinant šį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą yra Ašmenos centrinė rajono ligoninė (Baltarusija).

„Svarbiausias šio dvišalio projekto tikslas – gerinti medicininės pagalbos prieinamumą vyresnio amžiaus žmonėms, gyvenantiems Vilniaus rajono Bezdonių, Buivydžių, Mickūnų, Lavoriškių, Kalvelių, Nemėžio, Rudaminos, Marijampolės, Rukainių ir Medininkų seniūnijose ir visame Ašmenos rajone. Geresnis medicininių paslaugų prieinamumas padės sumažinti mirtingumą nuo miokardo infarkto ir insulto. Taigi turės teigiamos įtakos gyventojų gyvenimo kokybei ir trukmei“, – sako projektą kuruojantis Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Mark Barkovski.

Šalys skirtingos – problemos vienodos
Šiuo metu abu rajonai susiduria su panašiomis problemomis: visuomenės senėjimas, nepakankamas greitosios medicinos pagalbos prieinamumas pažeidžiamiausioms grupėms, o ypač – pasienio zonoje gyvenantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantiems pagyvenusiems žmonėms. Vilniaus rajono centrinės poliklinikos duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius viena aktualiausių problemų išlieka didelis gyventojų mirtingumas (didesnis nei šalies vidurkis) nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o ypač – nuo miokardo infarkto ir insulto.

Augant pagyvenusių žmonių skaičiui, auga ir sveikatos priežiūros bei greitosios medicinos pagalbos paslaugų poreikis. Ar bus išsaugota paciento gyvybė ir koks bus jo neįgalumo laipsnis, neretai priklauso būtent nuo to, kaip greitai bus suteikta reikalinga pagalba.

Greitosios medicinos pagalbos prieinamumas minėtose vietovėse nėra pakankamas: greitosios medicinos pagalbos automobilio atvykimas pas pacientą ir jo transportavimas į ligoninę trunka per ilgai. Taip nutinka dėl per didelių atstumų iki aptarnaujamų kaimų, neišvystytos kelių infrastruktūros. Laiku suteikti skubią medicininę pagalbą trukdo ir nereikalingi iškvietimai bei tai, jog kaimo gyventojai nemoka laiku atpažinti gyvybei pavojingų ligų simptomų ir per vėlai kreipiasi pagalbos.

Be to, nemoka suteikti veiksmingos pirmos pagalbos kitam žmogui. Visa tai turi įtakos dideliam mirtingumui. Todėl abi projekte dalyvaujančios sveikatos priežiūros įstaigos sieks spręsti šias su projekto tikslinėmis grupėmis susijusias problemas: laiku atvykti pas sunkiai pasiekiamoje kaimo teritorijoje gyvenančius ligonius, mažinti nereikalingus iškvietimus, užtikrinti veiksmingą pagalbą, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos medikai, ir siekti, kad greitoji medicinos pagalba būtų iškviečiama laiku.

Edukacinės veiklos ir patirties mainai
Siekdamos įgyvendinti šiuos uždavinius abi projekte dalyvaujančios sveikatos priežiūros įstaigos rengs mokymus, padėsiančius identifikuoti sveikatai pavojingas būkles.

Anot Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjo, pagal projektą numatytas bendradarbiavimas plačiu mastu su Vilniaus rajono mokyklomis organizuojant mokymus paaugliams. Pagrindinis tokių mokymų tikslas – perduoti jauniems žmonėms žinias apie pagyvenusių žmonių sveikatą, kad krizinėse situacijose jie mokėtų tinkamai sureaguoti ir suteikti blogai pasijutusiems savo artimiems žmonėms ir net nepažįstamiems praeiviams gatvėje pirmąją pagalbą.

„Rengsime ir trumpus pirmos pagalbos kursus, kad jauni žmonės mokėtų atpažinti ligos simptomus ir nepanikuotų, o mokėtų tinkamai pasielgti: gaivinti žmogų įvykus klinikinei mirčiai, sustabdyti kraujavimą, sutvirtinti lūžusią galūnę“, – sako M. Barkovski. „Svarbus uždavinys – specialistų tobulinimas ir dalijimasis sukaupta gerąja abiejų šalių profesine patirtimi. Šiuo metu mūsų poliklinikos greitosios medicinos pagalbos tarnyba geriau aprūpinta nei mūsų partnerių iš Baltarusijos. Ašmenos centrinė rajono ligoninė, kurios žinioje yra ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba, neturi tokių galimybių, kokias turime mes. Tačiau šis projektas bus naudingas tiek jiems, tiek ir mums“, – pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ pažymi projekto vadovas. Projektą koordinuoja VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos GMP skyriaus vyresnysis bendruomenės slaugytojas Mindaugas Maslauskas.

Reikalinga įranga ir priemonės
Įgyvendinandamos projektą, kurio bendra vertė yra 348 026,80 euro, abi įstaigos galės įsigyti reikalingų priemonių ir įrangos teoriniams ir praktiniams užsiėmimas įvairioms amžiaus grupėms rengti. Projektas „Skubios medicininės pagalbos prieinamumo pažeidžiamoms grupėms Vilniaus ir Ašmenos rajonuose gerinimas“ numatytas dvejiems metams su galimybe jį pratęsti.

- Dar iki karantino planavome susitikimus su pagyvenusiais žmonėms, jų metu ketinome apmokyti juos atpažinti miokardo infarktą ir insultą, ką daryti, kaip elgtis pajutus šių ligų simptomus. Deja, nenumatyta pandemija kiek pakoregavo mūsų planus, kuriuos tikimės įgyvendinti, kai tik tai bus įmanoma, – apgailestauja M. Barkovski.

Kol galioja draudimas rengti masinius renginius, sunku prognozuoti, kada pavyks suorganizuoti numatytus susitikimus, tačiau Lietuvos-Baltarusijos projekto vadovas tiki, kad pandemijai pasibaigus projektas pasieks savo adresatą. Anot jo, intensyvūs susitikimai su numatytomis grupėmis – mažesnėmis nei planuota – turėtų vykti rudenį, o šiuo metu vyksta įvairūs derinimai, reikalingos įrangos pirkimai.

Pagal projektą Vilniaus rajono greitosios medicinos pagalbos tarnyba įsigys dar vieną greitosios medicinos pagalbos automobilį su būtina medicinine įranga, Riešės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje bus įrengta salė, kurioje vyks mokymai greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Baltarusijos pusė savo projektinių lėšų dalį skirs savo reikmėms.

Veiksminga pagalba pasienyje
Vienas projekto uždavinių – sukurti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo ir bendradarbiavimo algoritmą tarp dviejų įstaigų pasienio teritorijose. Abiejų šalių gyventojai dažnai keliauja per Lietuvos-Baltarusijos sieną. Būna atvejų, kai į pasienio zoną yra iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Dažnai dėl to kyla neaiškumų – kurios šalies greitąją medicinos pagalbą kviesti, kaip perduoti pacientą, kuris dar neperėjo pasienio kontrolės procedūros. Operatyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės atžvilgiu kai kurie skubios pagalbos atvejai neatitinka Europos Sąjungos standartų.

Kaip pasakė M. Barkovski, projekto dėka Lietuvos-Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose atsiras stendai, informuojantys abiejų šalių piliečius, ką reikia daryti sušlubavus sveikatai sienos kirtimo metu. Iki šiol šie klausimai nebuvo konkrečiai sureguliuoti ir laukiama žmonėms patogesnių sprendimų. Gerinant skubios medicininės pagalbos prieinamumą bus tariamasi su pasienio tarnybomis.

„Tikimės didelio mūsų rajono gyventojų susidomėjimo šiuo projektu, nes juk jis skirtas jų labui. Planuojame, be kita ko, išleisti informacinius lankstinukus su elementariais nurodymais, ką žmogus turėtų daryti pajutęs spaudimą ar skausmą širdies srityje, kokiu telefono numeriu skambinti norint iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Reikėtų atsiminti, kad miokardo infarkto ar insulto atvejais kuo greičiau bus iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuo greičiau pacientas bus nugabentas į ligoninę ir gaus specialią pagalbą, tuo didesnė bus galimybė, kad jis pasveiks“, – argumentuoja gydytojas M. Barkovski ir priduria, kad minėtu projektu siekiama ne tik efektyviau paskirstyti lėšas, koordinuoti sveikatos priežiūrą, atsiliepti į pagyvenusių žmonių poreikius, bet ir stiprinti paties paciento vaidmenį.

Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Sveikata Sat, 23 May 2020 15:36:33 +0300
Koronaviruso infekcijos statistika pasipildė 12 naujų atvejų http://l24.lt/lt/sveikata/item/342566-koronaviruso-infekcijos-statistika-pasipilde-12-nauj-atvej http://l24.lt/lt/sveikata/item/342566-koronaviruso-infekcijos-statistika-pasipilde-12-nauj-atvej Koronaviruso infekcijos statistika pasipildė 12 naujų atvejų

Praėjusią parą, gegužės 22-ąją, nustatyta dar 12 naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų. Tad šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinti 1616 infekcijos atvejų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSC) šeštadienio ryto duomenimis, per pastarąją parą dėl įtariamo koronaviruso ištirta 5839 ėminiai. Iki šiol jų iš viso ištirta 264883, iš šio skaičiaus 87434 ėminiai iš mobiliųjų punktų.

Koronaviruso infekcijos sukelta liga Lietuvoje šiuo metu serga 410 žmonių.

Iki šiol mirė 63 žmogus. Pasveikusiųjų - 1135. Izoliacijoje šiuo metu yra 453 asmenys.

Aštuoni žmonės, užsikrėtę koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia NVSC.

Žmogus laikomas pasveikusiu, kai du iš eilės atlikti pakartotiniai testai dėl koronaviruso infekcijos, esant ne mažesniam nei paros intervalui, bus neigiami. Arba praėjus 37 dienoms nuo diagnozuoto užsikrėtimo, jei dėl tam tikrų priežasčių vėlesni tepinėliai dėl viruso nebus ištirti. Jei atlikus pakartotinį tyrimą bus gautas teigiamas atsakymas, šeimos gydytojas tęs paciento stebėseną bei gydymą ir siųs pakartoti tyrimą ne anksčiau kaip po 14 dienų.

Lietuvoje karantinas paskelbtas kovo 16-ąją ir galioja iki gegužės 31 dienos. Kaip yra sakęs premjeras Saulius Skvernelis, tikėtina, kad karantinas gali būti tęsiamas toliau.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Sveikata Sat, 23 May 2020 11:08:52 +0300
Lietuvoje praėjusią parą patvirtinta 11 naujų koronaviruso infekcijos atvejų http://l24.lt/lt/sveikata/item/342501-lietuvoje-praejusia-para-patvirtinta-11-nauj-koronaviruso-infekcijos-atvej http://l24.lt/lt/sveikata/item/342501-lietuvoje-praejusia-para-patvirtinta-11-nauj-koronaviruso-infekcijos-atvej Lietuvoje praėjusią parą patvirtinta 11 naujų koronaviruso infekcijos atvejų

Praėjusią parą, gegužės 21-ąją, ketvirtadienį, nustatyta 11 naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų. Šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinti 1 604 ligos atvejai.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSC) penktadienio duomenimis, per praėjusią parą dėl įtariamo koronaviruso ištirti 6 039 ėminiai, o iki šiol jų jau iš viso ištirta 259 043.

Koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 424 žmonės. Nuo jos mirė 61 žmogus, o pasveiko – 1 111. Izoliacijoje šiuo metu yra 398 asmenys.

Aštuoni žmonės, užsikrėtusieji koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia NVSC.

Žmogus laikomas pasveikusiu, kai du iš eilės atlikti pakartotiniai testai dėl koronaviruso infekcijos, esant ne mažesniam nei paros intervalui, bus neigiami. Arba praėjus 37 dienoms nuo diagnozuoto užsikrėtimo, jei dėl tam tikrų priežasčių vėlesni tepinėliai dėl viruso nebus ištirti. Jei atlikus pakartotinį tyrimą bus gautas teigiamas atsakymas, šeimos gydytojas tęs paciento stebėseną bei gydymą ir siųs pakartoti tyrimą ne anksčiau kaip po 14 dienų.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Sveikata Fri, 22 May 2020 11:03:06 +0300
Vaistininkai: kaip išsirinkti, kokių daržovių ir vaisių reikia organizmui? http://l24.lt/lt/sveikata/item/342478-vaistininkai-kaip-issirinkti-koki-darzovi-ir-vaisi-reikia-organizmui http://l24.lt/lt/sveikata/item/342478-vaistininkai-kaip-issirinkti-koki-darzovi-ir-vaisi-reikia-organizmui Vaistininkai: kaip išsirinkti, kokių daržovių ir vaisių reikia organizmui?

Pavasarį visuomenė gauna daug informacijos apie šviežių daržovių ir vaisių nenuginčijamą naudą sveikatai, nors metų laikų kaitos pagal jų asortimentą prekybos centruose nebeįmanoma pastebėti. Visus metus – vasara. Dėl šios priežasties ir mūsų pasirinkimai jau seniai nebepriklauso nuo sezono. Renkantis daržoves ir vaisius, vaistininkas pataria pasirūpinti jų įvairove bei kuo ryškesnėmis spalvomis, o jei įmanoma – užsiauginti ir patiems.

„Pirmenybė turi būti teikiama šviežioms ir kuo arčiau mūsų stalo augančioms gėrybėms, bet tinka ir konservuotos. Labiausiai vertinami daržovių ir vaisių konservavimo būdai yra šaldymas, rauginimas, sūdymas ir džiovinimas. Be to, valgyti visą ar susmulkintą daržovę yra kur kas geriau nei iš jos spausti sultis, mat tai padarius, iš daržovės išskiriame grynąją medžiagą, kuri veikia stipriau, grubiau, o su lydinčiomis medžiagomis jos poveikis būtų platesnis ir stabilesnis. Pavyzdžiui, suvalgyta morka mažiau kilstels gliukozės kiekį kraujyje nei išgertos morkų sultys“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis.

Jis priduria, kad pernelyg sudėtinga išskirti, kas sveikatai yra vertingiau – vaisiai ar daržovės. Todėl būtų idealu kasdien suvartoti po 400 g daržovių ir 200–300 g vaisių bei uogų, kad žmogus gautų kuo įvairesnių medžiagų.

Kopūstų dieta – ne išmintingas pasirinkimas

Vaistininko teigimu, reikalinga įvairovė ir saikas, todėl nereikia prisirišti prie kažkokios vienos daržovės ar vaisiaus.

„Buvo atvejis, kai vienam sveikuoliu prisistačiusiam vaistinės klientui trūko magnio. Jis aiškino, kad jam nereikia jokių papildų, mat valgo daug kopūstų. Bet man pavyko jį perkalbėti ir įtikinti, kad tai prastas pasirinkimas jo sveikatai, nes magnio dienos poreikis yra 375 mg, o šio makroelemento kiekis kopūstuose – 12 mg/100 g. Vadinasi, kad patenkintume vienos dienos magnio poreikį, mums per dieną reikės suvalgyti daugiau nei 3 kg kopūstų. Daugoka. Toks suvalgytas kopūstų kiekis dėl juose esančių aktyvių medžiagų gali slopinti jodo patekimą į skydliaukę ir sukelti hipotireozę“, – pasakoja K. Beržinis.

Rinktis reikėtų spalvingiausias daržoves ir vaisius

Pasaulyje atsiranda ne tik naujų rūšių ir veislių daržovių bei vaisių, bet natūraliai išvedamos ir vis spalvingesnės jų padermės. Augaliniai pigmentai suteikia ypatingos naudos sveikatai. Vaisiuose ir daržovėse randami šie pagrindiniai spalviniai junginiai: chlorofilai, karotenoidai, flavonoidai ir betalainai.

„Jei lentynoje vienas šalia kito guli baltas ir raudonas kopūstas ar kalafioras, geltonas ar violetinis svogūnas, oranžinė ar violetinė morka – organizmas intuityviai pasirinktų spalvingesnį variantą. Ryškesnių spalvų daržovėse ir vaisiuose daugiau flavonoidų antocianinų, svarbių kiekvienam iš mūsų. Sunku būtų pervertinti polifenolinių junginių svarbą, mat jie turi priešuždegiminį, priešmikrobinį, antioksidacinį poveikį, jie moduliuoja imunitetą ir didina mikroorganizmų jautrumą antibiotikams. Nepamirškime ir naudos kepenų bei inkstų veiklai“, – teigia vaistininkas.

Medžiagos daržovėse priklauso nuo dirvožemio

Dažnai daržovių ir vaisių nauda yra vertinama pagal juose randamų vitaminų, mikroelementų ir makroelementų gausą bei kiekį.

„Dažnai tikimės augaluose rasti to, ko ten nėra. Tenka ir nusivilti. Nei vaisiai, nei daržovės nėra termobranduoliniai reaktoriai, tad mineralinių medžiagų jie neprigamins. Jei dirvožemyje nėra seleno, germanio, aukso, tai jų nebus ir augaluose. Sakoma, kad saulėgrąžose, kukurūzuose ir česnakuose gausu seleno. Tačiau jei Lietuvos dirvožemyje jo nėra, tai daržovėse šios medžiagos neieškokime“, – tikina K. Beržinis.

Vaistininkas pasakoja su šeima užsiauginantis daugumą jų poreikiams reikalingų daržovių ir vaisių.

„Mūsų dirvožemis yra rūgštus, todėl labai sėkmingai naudojame medžio pelenus, taip netiesiogiai investuodami į sveikatą – pašarmindami dirvos paviršių jį praturtiname neorganinėmis medžiagomis. Juk gal medis, prieš pelenu tapdamas, galingomis šaknimis buvo suradęs ir retųjų elementų, kurių kadaise neišnešė slenkantys ledynai. Mane asmeniškai vaisiuose ir daržovėse labiausiai žavi antioksidantai, kuriais pats augalas saugosi nuo neigiamo aplinkos poveikio“, – savo patirtimi dalijasi specialistas.

Vaistininkas taip pat prisipažįsta, kad jo silpnybė – česnakai. Vyras augina vasarinius ir kelias veisles žieminių česnakų. Jau trečią sezoną mėgaujasi gausiažiedžių porų („dramblinių“ česnakų) derliumi. Pasak jo, mokslininkai domisi teigiamu šio česnako poveikiu kai kurioms osteosarkomos formoms, artritui, trombocitų agregacijai.

„Gamta tiesia ranką kiekvienam. Stverkime ją ir džiaukimės. Po truputį dalinuosi sodinukais ir auginimo patirtimi su bičiuliais bei vaistinės klientais. Tikiuosi, kad ši vertinga daržovė greitai bus auginama pas kiekvieną šalies daržininką“, – sako Kęstutis.

Daržovių gydomosios galios

Vaistininkui kasdieniame darbe tenka dažnai pacientams priminti, kad sąnarių skausmą, traumą ar patinimą įmanoma sėkmingai gydyti ir natūraliais metodais, pavyzdžiui, sumaigyto kopūsto lapo ar su visomis lupenomis sutarkuotos bulvės kompresu nakčiai.

„Geras liaudiškas patarimas yra skalauti gerklę su parūgštintomis burokėlio sultimis. Taip dar seniai savo būsimąją žmoną gydžiau. Tai ypatingai aktualu žmonėms, turintiems silpnesnę gerklę, greičiau peršąlantiems, susergantiems angina. Galima spausti burokėlių sultis, tačiau taip pat tinka ir burokėlių sriuba ar virtų burokėlių salotos. Burokėliai padeda pamiršti gerklės skausmą, todėl mano šeimos darže jie užima ilgą vagos dalį, gražiai žaliuoja ir gausų derlių dovanoja“, – pasakoja K. Beržinis.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Sveikata Thu, 21 May 2020 20:12:30 +0300