Nuomonės – komentarai

Nuomonės – komentarai

Šiais metais reformuojama II pakopos pensijų kaupimo sistema paskatino gyventojus iš naujo imti domėtis savo senatvės pajamomis. Pagrindiniai gyventojams rūpintys klausimai yra susiję su kaupiamų lėšų saugumu ir sukauptų lėšų išmokėjimo galimybėmis. Tačiau visgi yra vienas kertinis klausimas, kurį užduoda didžioji dalis kaupimo galimybę svarstančių gyventojų − atsakymas į jį neretai lemia galutinį sprendimą dėl kaupimo.

Labai gerai, kad gyvenimas susideda iš daugybės, daugybės pabaigų. Čia sudėjau esmingiausias, man daugiausiai reiškiančias.

Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ – tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėtina, veikiant pesimistinėms prognozėms rinka mėnesiui smarkiai stabtelėjo. Nežiūrint to, prognozėms nesipildant vėliau rinka atsigavo.

Bioekonomikos ir agroverslų plėtra bei auganti biomasės paklausa – ženklai, kad žemės ūkio krypties universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų poreikis Lietuvos darbo rinkoje ateityje tik augs. Darbdaviai jau muša pavojaus varpą, jog jiems gyvybiškai stinga kvalifikuotų agro profesionalų.

Jau prieš kurį laiką viešojoje erdvėje buvo iškelta idėja, kad galbūt mokyklose reikėtų apsaugos darbuotojų. Man, tuo metu gyvenančiai provincijoje, tai buvo nesuvokiama: kam tie tamsiai apsitaisę vyrai, niūriai stūksantys šešėliuotuose mokyklos koridoriaus kampuose? Vaikai bijos ir nusijuokti, ir judresnius žaidimus pažaisti. Ne, maniau, užteks piktų mokytojų ir jų kontrolės. Juk tai įstaiga, kurioje mokosi vaikai, dievaži, kam juos šitaip bauginti!

Praėjusių metų pabaigoje pasaulio ekonomika sušlubavo. Pasaulio finansų rinkos pasivažinėjo linksmaisiais kalneliais, Italija patyrė recesiją, o Vokietija to išvengė per plauką. Viena vertus, tai vyksta dėl ekonomikos ciklo brandos, ir tokio sulėtėjimo buvo laukiama. Tačiau šiuo metu ekonominiams įvykiams daug įtakos turi baimės ir lūkesčiai dėl kelių ypatingai svarbių politinių įvykių. Jų atomazga turėtų paaiškėti jau kovo mėnesį, ir tai gali nulemti, kokie bus šie ir ateinantys metai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai paskelbė šių metų didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą. Į jį, be klimato kaitos, ŽIV, mikrobų atsparumo antibiotikams, patenka ir priešinimasis skiepams.

Nepasitikėjimas turimomis finansinėmis žiniomis nemažą dalį mūsų šalies gyventojų nevalingai skatina svarbius sprendimus nusižiūrėti net ir nuo kaimynų. Paradoksalu, tačiau jei kiekvienas savo finansų planavimui skirtume bent tiek laiko ir pastangų, kiek naujo automobilio pirkimui, ateityje savo gyvenime galėtume tikėtis kur kas daugiau stabilumo.

Verkiantys vaikai

2019-02-18, 20:46

Mūsų visuomenėje vaikystę įprasta perdėtai idealizuoti. Gimei, kiek paaugai, ir štai, stebuklas prasideda: lakstai sau krykštaudamas, žaidi, valgai ledus, išdykauji su draugais, mėgaujiesi artimųjų apkabinimais, augini šunis, žuvytes, žiurkėną, su tėčiu eini žvejoti, su mama kepi pyragus, žiūri filmukus.

Pagal dabartinius tempus, per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuva gali tapti greičiausiai senstančia šalimi visoje Europoje. Emigracija, žemas gimstamumas ir kitos demografinės raidos problemos paskatino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkus ieškoti sprendimų, bendradarbiaujant su ekspertais iš kaimyninių šalių, kovojančių su tais pačiais iššūkiais – tik visai kitokiame politiniame ir socialiniame kontekste.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24