IstorijaGeriausios knygos apie Lietuvos istoriją: nuo neandertaliečių iki modernios valstybės2022-03-11, 14:17Lietuva neseniai atšventė tūkstantąjį vardo paminėjimo gimtadienį. Po to sekė dar vienas jubiliejus – valstybės atkūrimo šimtmetis. Atrodo, Lietuvos istorija jau visapusiškai išnagrinėta, aprašyta bei aptarta. Šių metų kovo 9 d. Eišiškių laisvalaikio ir verslo centre įvyko parodos „Sumner Welles deklaracijai – 80“ atidarymas. Paroda skirta paminėti JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių šimtąsias metines. Ji atskleidžia JAV politinę ir diplomatinę paramą, kurią Lietuva ir jos šiauriniai kaimynai jautė sovietinės okupacijos metu. Lietuvoje saugomos teritorijos traukia keliautojus savo gamtinėmis, ekologiškomis ir kultūrinėmis vertybėmis, tačiau geriems kelionės įspūdžiams lygiai tiek pat svarbi kokybiška bei autentiška produktų ir paslaugų pasiūla: apgyvendinimas, maitinimas, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t. Lietuvoje iš viso yra penki nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, kurie patenka į saugomų teritorijų sąrašą. Tarp jų – Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Prieš šimtą metų, 1922 metų vasario 16-ąją, Kaune buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas. Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse istorikas Antanas Kulakauskas šį sutapimą vadina neatsitiktiniu atsitiktinumu ir teigia, kad Lietuvos universiteto reikšmė šiuolaikinei Lietuvai ir lietuvių tautai yra prilygintina valstybės reikšmei, rašoma pranešime spaudai. Kaniūkų kaimo tragedija – tai daugiau negu istorija. Kryžiuje skaitome žuvusiųjų pavardes ir suprantame, kad daugeliui jos girdėtos. Čia žmonės neteko brolių, seserų, tėvų, senelių, tetų ir pusbrolių, draugų ir pažįstamų. Lietuvos paštas įgyvendino unikalią laiškų grąžinimo iniciatyvą – adresatams sugrąžino rekonstruojamo pastato šachtoje atrastus apie 50-ies metų senumo laiškus, rašoma pranešime spaudai. Tarp jų – iškilaus Lietuvos kariuomenės ir ugniagesių sąjungos veikėjo, apdovanoto visuomenininko Motiejaus Karašos laiškas giminaitei. Sujaudinti laiškus gavę žmonės dalijosi susirašinėjimų istorijomis. Sausio 14 d. Lietuvos paštas išleido menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus „LDK simboliai. Lietuvos valdovai“. Tai tęstinė serija, kurią papildė dar du pašto ženklai – 0,10 Eur, kurio tiražas 200 tūkst. vnt. ir 0,55 Eur, kurio tiražas 600 tūkst. vnt. Viename pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius – Jogaila, kitame – Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, praneša Lietuvos paštas. Per pirmuosius 20 gyvavimo metų euras tapo antrąja pagal svarbą pasaulio valiuta, o euro zonos narės naudojasi palankesnėmis finansavimo sąlygomis, tačiau lūkesčiai euro vaidmeniui buvo keliami kur kas didesni, reziumuoja pasaulinė prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“. Teigiamų rezultatų atnešė pastangos išlaikyti euro zonos stabilumą, bet siekiamo ES šalių ūkių supanašėjimo dar teks palaukti. Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų staigmenų ne tik VU bendruomenei, bet ir šalies mokslininkams bei istorikams. Darbų metu ant pastatų fasadų buvo atrasti renesanso laikotarpio sieninės tapybos fragmentai, saulės laikrodžiai, kurie yra ir svarbūs mokslo artefaktai, o archeologinių tyrimų metu – statinių liekanos ir žmonių palaikai. Jeigu Kūčių stalo patiekalai – pagarba tradicijoms, tai Kalėdų valgiai – noras nustebinti, pradžiuginti, dalintis gėrybėmis. Lietuviškos kulinarijos tyrinėtoja Jolita Bernotienė sako, kad dalis Kūčių patiekalų nesikeitė dešimtmečiais ir išliko kone tokie patys, užtat noras per Kalėdas ragauti vis kitokių gėrybių į lietuvišką virtuvę atnešė daug naujovių. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |