IstorijaIstorikai apie Gegužės 3 d. Konstituciją: tai vertybinė sistema, kuria vadovavosi visa Europa2023-05-03, 13:17Kai du istorikai kalbasi apie istorinius įvykius, archyviniuose dokumentuose užfiksuotų įvykių eiliškumas neretai lieka nuošalyje, į pirmą planą iškeldamas kitus netikėtus kontekstus. Lietuvos vyriausiosios archyvarės dr. Ingos Zakšauskienės ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijaus Railos pokalbis, Gegužės 3 d. konstituciją atskleidžiantis naujoje šviesoje, šią tiesą tik patvirtina. Šv. Jonas Nepomukas laikomas tiltų, vandenų, kelionių, šeimos gyvenimo, geros išpažinties, gelbėtojų globėju, saugotoju nuo potvynių, neteisingai kaltinamų 15 asmenų užtarėju. Pagal liaudies tradiciją tai buvo šventasis, kuris gelbėjo laukus ir pasėlius nuo liūties, sausros. Šv. Jono Nepomuko statulėlės statomos prie upių, upelių, šaltinių. Vienoje Strazdų etnokultūrinio kaimo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10332) Utenos rajone pirkioje iki šiol saugoma senoji Šv. Jono Nepomuko medinė skulptūra. Ji kadaise stovėjo dabar jau sunykusiame, kaip spėjama, tarpukariu statytame koplytstulpyje. Ilgą laiką Libertavos dvaras Molėtų rajone stovėjo apverktinos, avarinės būklės. Atrodė, laikas negrįžtamai sunaikins šį medinį kultūros paveldo objektą. Prieš keletą dienų čia apsilankiusius paveldosaugininkus maloniai nustebino įkvepiantys dabartinių valdytojų darbai. MB „Libertavos dvaras“ ryžosi imtis nelengvo rūmų restauravimo, pašalinę avarinę būklę, valdytojai atvėrė išlikusį Libertavos dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 304) fragmentų grožį. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu tvarkomi Telšių Bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių komplekso Šv. Antano Paduviečio katedros Šventosios Šeimos (Šv. Juozapo), Šv. Barboros altoriai ir sakykla. Žymus lietuvių geologas, iš kunigaikščių Giedraičių giminės kilęs Antanas Karolis Giedraitis (1848–1909) gimė Karvio dvare netoli Vilniaus, dabartinėje Maišiagalos seniūnijoje. Tai pirmasis profesionalus lietuvių geologas, kvartero darinių tyrinėjimų ir geologinės kartografijos pradininkas Lietuvoje, sudaręs vertingus didelio regiono geologinius žemėlapius ir aprašęs žinomus geologinius pjūvius. Nors Giedraičių giminė Lietuvoje plačiai žinoma, iki šiol mažai domėtasi šios asmenybės veikla, darbais, publikacijomis, kurios paskelbtos vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis. Jo gimtojo dvarelio liekanos prie Karvio ežero – Karvio dvaro sodybos fragmentai (Karvio kaimas, Dvaro g. 18) į Kultūros vertybių registrą įrašyti 1992 m., kaip vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 898). Nors ir labai pasikeitusi dvaro sodyba, nors ir ne viskas joje išlikę, ji vis tiek leidžia mums prisiliesti prie dvaro istorijos, šį kraštą kūrusių, čia gyvenusių žmonių likimų, suvokti tą laikmetį. Kaimas, kaip ir ežeras – Karvys, įsikūręs 5 km į rytus nuo Maišiagalos, prie kelio Vievis–Maišiagala–Nemenčinė. Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas yra įsikūręs senamiesčio pakraštyje – netoli Nemuno ir Neries santakos, Benediktinių g. 6. Ansamblio, o kartu ir senamiesčio dominantė – viduramžius menantis bažnyčios aštuonkampis bokštas – išsiskiria iš aplinkos. Šiame valstybės saugomame kultūros paveldo objekte neseniai baigti klebonijos stogo ir fasadų tvarkybos darbai (atlikti tyrimai restauruoti). Neobarokinio stiliaus klebonija pastatyta 1924 m., projekto autorius – Aleksandras Gordevičius (1891–1941). Klebonija – vėlyviausias XV a. II pusėje – XX a. I pusėje susiformavusio komplekso statinys. Šiemet vilniečiai ir visi sostinės svečiai švenčia mūsų brangaus Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejų. Nuo vasario 1 d. iki vasario 22 d. Marijampolio bibliotekoje vyksta paroda, skirta vienam žymiausių Vilnijos krašto poetų – Vladislavui Sirokomlei (tikrasis vardas lenk. Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz). 2023 metais švenčiame jo gimimo metinių 200-ąjį jubiliejų. Šalčininkų rajono savivaldybė deda pastangas, kad Kaniūkų ir kitų kaimų gyventojų atminimas nebūtų užmirštas. 2023-ieji Vilniaus rajone paskelbti Sausio sukilimo metais. Minint 160-ąsias, lietuvių ir lenkų tautoms reikšmingo sukilimo metines, sausio 24 d. Vilniaus senajame teatre įvyko iškilmingas renginys, skirtas sukilimo dalyvių ir tremtinių atminčiai pagerbti. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |