Kaniūkų kaimo tragedija – tai daugiau negu istorija. Kryžiuje skaitome žuvusiųjų pavardes ir suprantame, kad daugeliui jos girdėtos. Čia žmonės neteko brolių, seserų, tėvų, senelių, tetų ir pusbrolių, draugų ir pažįstamų.

Lietuvos paštas įgyvendino unikalią laiškų grąžinimo iniciatyvą – adresatams sugrąžino rekonstruojamo pastato šachtoje atrastus apie 50-ies metų senumo laiškus, rašoma pranešime spaudai. Tarp jų – iškilaus Lietuvos kariuomenės ir ugniagesių sąjungos veikėjo, apdovanoto visuomenininko Motiejaus Karašos laiškas giminaitei. Sujaudinti laiškus gavę žmonės dalijosi susirašinėjimų istorijomis.

Per pirmuosius 20 gyvavimo metų euras tapo antrąja pagal svarbą pasaulio valiuta, o euro zonos narės naudojasi palankesnėmis finansavimo sąlygomis, tačiau lūkesčiai euro vaidmeniui buvo keliami kur kas didesni, reziumuoja pasaulinė prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“. Teigiamų rezultatų atnešė pastangos išlaikyti euro zonos stabilumą, bet siekiamo ES šalių ūkių supanašėjimo dar teks palaukti.

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų staigmenų ne tik VU bendruomenei, bet ir šalies mokslininkams bei istorikams. Darbų metu ant pastatų fasadų buvo atrasti renesanso laikotarpio sieninės tapybos fragmentai, saulės laikrodžiai, kurie yra ir svarbūs mokslo artefaktai, o archeologinių tyrimų metu – statinių liekanos ir žmonių palaikai.

Jeigu Kūčių stalo patiekalai – pagarba tradicijoms, tai Kalėdų valgiai – noras nustebinti, pradžiuginti, dalintis gėrybėmis. Lietuviškos kulinarijos tyrinėtoja Jolita Bernotienė sako, kad dalis Kūčių patiekalų nesikeitė dešimtmečiais ir išliko kone tokie patys, užtat noras per Kalėdas ragauti vis kitokių gėrybių į lietuvišką virtuvę atnešė daug naujovių.

Šiandien Vilnius smagiai mini jubiliejines 170-ąsias tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines, skelbiama ostinės savivaldybės pranešime. Senamiestyje, prie paminklo Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, tradiciškai nuskambėjo iš Lietuvos Nacionalinės filharmonijos balkono Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitininko Lauryno Lapės atliekama „Lietuva brangi”, su dainomis ir šokiais švęsti gimtadienio atvyko Jono Basanavičiaus vardo progimnazijos ir gimnazijos moksleiviai, kurie turėjo progą pasitikrinti žinias apie Joną Basanavičių viktorinoje.

Paslėptus ir tik po keturių dešimtmečių atsitiktinai rastus tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Pirmą kartą dalis autentiško, gyvenimą tremtyje įamžinusio rankraščio šiuo metu eksponuojama Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Negalėjau neparašyti“: pasakojimas apie tremtį“.