Nors Valinsko chebra – tai buvusieji juokdariai iš derliaus šventės, juokinę žmones virvės traukimo, šuoliavimo ant rodeo simuliatoriaus, grūmimosi su jėgos matuokliu ar nusileidimo pripučiamu kalniuku atrakcionais. Tai, ką liaudžiai siūlo TS-LKD partijos Seimo nariai, labiau primena žinomą garsų vadą, gyvenusį prieš du tūkstantmečius. Jo vardas buvo Neronas. Jis žinojo, kad paprastai liaudžiai nėra įdomesnių žaidimų už kruvinus. Pirma, reikia parodyti išgalvotą priešą, kuris po to išmetamas sudraskyti liūtams ar tigrams. Su liūtais pas mus, tiesa, striuka, bet ponų publicistų Lapinskų ar Butkų veisiamos nacionalinės fobijos laikosi gana gerai.

Nepraėjo nė mėnuo nuo to laiko, kai konservatorių grupelė maitino šias nacionalines fobijas Vilniaus krašto savivaldybių monstrais, kurie čia praktikuoja psichines „nekaltybių žudynes". Taigi pagaliau paaiškėjo, kad baisybės iš to paties pragaro nori pakenkti mūsų Konstitucijai. Šios „nekaltybių žudynės" – tai tariamas „vietos pareigūnų ir tarnautojų" smurtinis lenkų vaikų suvarymas į lenkiškas mokyklas. Inkvizitoriai iš po lakštingalos ženklo jau paruošė botagą šiems žiauruoliams – Baudžiamojo kodekso bausmių pataisas. Jos dar nepriimtos, tačiau apie jas pergalingai ištrimituota.

Ir tuo metu, kai fobijų maistui skirti „pareigūnai ir tarnautojai" bando atsigauti po nuostabos, kita Nerono provaikaičių grupė tempia prieš liaudį kitą grobį". Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Seimo nariai ketina išprievartauti pagrindinį Lietuvos įstatymą!" – skelbia garsiai. Tai negirdėtas nusikaltimas! Paruošė šunsnukiai tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo tose vietovėse, kur mažuma sudaro ne mažiau kaip 25 proc. visų gyventojų, šalia valstybinės kalbos leidžiamas ir kitos kalbos vartojimas. Tačiau „konstitucinis lietuvių kalbos statusas yra privalomas ir nesudaro jokių kitų galimybių dvikalbystei", – nusprendė TS-LKD nariai Valentinas Stundys ir Vytautas Juozapaitis. Jie reikalauja iš Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus blokuoti įstatymo projekto darbus.

Tiesą sakant, aš pirmą kartą susidūriau su situacija, kai pats įtarimas dėl neatitikimo Konstitucijos normoms eliminuoja diskusiją dėl įstatymo projekto. Be to, man atrodė, kad dėl tokio neatitikimo mūsuose sprendžia Konstitucinis Teismas, o ne ponai konservatoriai.

Kadangi Lietuva yra šalis, kurioje Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija yra tam, kad daugumą apsaugotų nuo mažumos, tai manęs beveik (!) niekas nenustebins. Net žinia, kad yra tokie įstatymai, kuriuos turėtume suderinti su Latvija, nes tai mūsų Siamo sesuo. Ta pati kraujotaka. Tai, kas yra mums gerai, seseriai gali pakenkti. Mane stebina naujas konservatorių siekis nuraminti lenkų tautinę mažumą. Tai prevencinė ataka ten, kur įtariama, kad galima gynyba.

Lucyna Schiller