Pastaruoju metu spaudoje vis eskaluojama jau gan įkyrėjusi tendencija – šalies vadovė daug ir dažnai kalba apie jaunimo nedarbą. Aš, kaip jaunas žmogus, gyvenantis Lietuvoje, galiu pasakyti tik tiek – darbo yra, tačiau jis labai menkai apmokamas ir visiškai nemotyvuojantis.

Tęsiasi karštligė prieš vieną didžiausių pasaulio teniso turnyrų – „US Open". Pirmaujantys viso pasaulio žaidėjai svajoja pakovoti dėl pergalės, šlovės, ir – ką čia daug kalbėti – dėl didelių pinigų. Tačiau dėl pinigų ne visos žaidėjos ketina kovoti tik teniso korte. Kai kurios sportininkės dolerius ir šlovę norėtų įgyti, švelniai tariant, ne sportu.

Kiekviena kvailystė, kokia ir kieno padaryta ji bebūtų, – kažkam reikalinga. Juolab jei ji buvo išmaniai suregzta tam, kad vėliau it sniego lavina apaugtų nuomonėmis ir interpretacijomis. Nors vienas tikslas bus pasiektas: liaudis užkibs ant masalo ir kuriam laikui nusigręš nuo supančios realybės ir aibės problemų. Tačiau kilusiame sąmyšyje ne visada siekiama vien to.

Daugiau kaip 80 asmenų susipažino internetu, po to susitiko realybėje tam, kad pasiūtų žaislus ir spalvotas dekoracijas, skirtas vaikams iš slaugos ligoninių. Tai buvo prieš mėnesį Gdynėje (Lenkija).

Poznanės Lecho chuliganai, IQ trogloditai, o ne sirgaliai, per rungtines su „Žalgiriu" iškabino tribūnose transparantą tokio kvailo ir idiotiško, apspjaunančio lietuvius turinio, kad neverta jo net cituoti. Tačiau šis stadiono incidentas netikėtai išaugo į diplomatinę problemą, sukeliančią audrą žiniasklaidos vandens stiklinėje. Galvoju, ar tai teisinga?

Artėjant rudeniui, ima atrodyti, kad nostalgiška nuotaika ir liūdesys užtvindė bendravimo svetaines, socialinius tinklus. Jaunimas ima nerimauti dėl netrukus prasidėsiančių mokslo metų, kitiems tuo tarpu ruduo kelia slogias asociacijas dėl šildymo sezono pradžios.

Jei tai buvo provokacija, kaip mano Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje (LLRA) pirmininkas Valdemar Tomaševski, man linksta kojos prieš jos nedorumą ir, deja, veiksmingumą. Jei, kaip rašo „Gazeta Wyborcza", tai „kraštutinio idiotizmo" ir „Poznanės Lecho" futbolo aistruolių „blogos valios" apraiška, aš turiu pripažinti, kad pamačiusi šį žiaurų transparantą kapituliavau. Apleido jėgos ir, galima sakyti, dėl to suklupau. Na kaip čia, žmogau, nesuklupsi, kai tave slegia tokia daugybė bukumo, pykčio ir cinizmo.

Italijos bendrovė Vini Lunardelli, ieškodama konkurencingumo kėlimo būdų, sumanė įvesti į rinką istorines vyno rūšis. Išradimas būtų pakankamai fest (geras), kaip pasakytų Lvove prieš karą, jei ne faktas, kad kolekcijoje kartais pasirodydavo nacių, fašistų, komunistų linijų.

Europos Sąjungoje raganų medžioklė vis dar tęsiasi. Ant nuosekliai kuriamo naujosios Europos tapatybės laužo bus sudegintas Viktoras Orbánas, o jo darbas kuriant suverenią Vengriją, kaip ir jis pats, Didžiojo Briuselio Brolio įsakymu turi nueiti užmarštin. Kodėl? Nepaklusnumas eurokratams ir jų Europos vizijai. Nuosprendis? Kaltas. Bausmė? Pasmerkimas ir sankcijos.