Kai neseniai Vokietijos televizija ZDF parodė serialą „Mūsų motinos, mūsų tėvai“, kuriame primityviai pateikiamas skaudus ir netikras Lenkijos istorijos ir AK karių paveikslas, Lenkijos televizija nusprendė parodyti šį serialą savo žiūrovams. Kai kurių kritikuotas sprendimas buvo motyvuojamas taip: „...Lenkijos viešoji nuomonė vertinant Vokietijos serialą buvo tik žurnalistų ir politikų postringavimai nesuteikiant galimybės suformuluoti visuomenės nuomonę šiuo klausimu. Todėl TVP nusprendė šį mini serialą parodyti visiems Lenkijos žiūrovams – tegul patys įvertina“. Kiek tame pagarbos savo piliečiams ir pasitikėjimo jais?

Lietuva turi naują Seimo pirmininkę. Kaip reaguoti į šį įvykį? Laukti pokyčių,  džiaugtis lydere,  o gal sunerimti,  nes L.Graužinienei trūksta politinių kompetencijų?

Nutildyti lietuviškai
Informuojame, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pateiktą skundą dėl publikacijos „Lietuvoje vykdomos represijos papiktino Briuselį“, paskelbtos septynioliktame „Vilniaus krašto savaitraščio“ („Tygodnik Wileńszczyzny“) numeryje. Šios publikacijos autorius – Dr. Bogusław Rogalski.

Irmantas Melianas, socialdemokratų tautinių mažumų ekspertas, kaip „diversiją“ apibūdino, jo nuomone, premjero dezorientaciją dėl dvigubų užrašų. Jis mano, kad vyriausybės šefas pasisakė prieš dvigubus užrašus, nes kažkas iš aplinkos „pakišo jam ne tą tekstą“ šiuo strategiškai svarbiu valstybei klausimu.

Jei kas nors žino, kur yra apkasai, kuriuose dabar sėdi humanitarinių mokslų daktaras Alvydas Butkus, į tuos apeliuoju: išlaisvinkite iš jų šį vargšą! Ir pabandykite jam paaiškinti, kad tyko įsivaizduojamo priešo. Tuo tarpu tikras priešas jau atėjo, tik iš priešingos pusės. Dr. A. Butkus leido jam priartėti kaip vaikas, apkurtintas savo paties siaubingo riksmo. O rėkia jis apie tai, kad „Seimo pritarimas dabartinei Tautinių mažumų įstatymo redakcijai būtų diversija!“ Diversija, nukreipta prieš Lietuvos valstybę, kaip gi dar kitaip.

Kaip manote, kas sieja medikus, farmacininkus, privatininkus, įrangos gamintojus ir pardavėjus? Taip, mąstote teisingai: ir mes pastebime, kad pasitaiko jų tarpe ypatingo noro „bendradarbiauti“.

Mergina, sudeginta dar būdama gyva, dvidešimčia dūrių subadytas taksi vairuotojas – tokiais kraupiais įvykiais šiuo metu gyvena Lietuva. Atrodo, mūsų šalis maža, tačiau nusikaltimai – tokie amoralūs, brutalūs ir netgi iškrypę, kad galėtų sukrėsti ir visą pasaulį.

Mūsų opozicijos konservatoriai yra beveik tokie patys kaip, sakant kasdiene kalba, išdykę paaugliai iš populiaraus hito, atliekamo Lenkijoje žinomo kabareto „Kabaret Starszych Panów“ („Pagyvenusių ponų kabaretas“). Ar prisimenate? „Lyjant vaikai nuobodžiauja – tai visiems žinomas dalykas...“ – kažkaip taip skambėjo.

Jau kelias savaites kariaujame muitinės karą su Rusija, kuri supyko ant Lietuvos už tai, kad Vilniuje netrukus bus pasirašytas Ukrainos susitarimas su Europos Sąjunga. „Tačiau šis karelis – tik spuogas palyginus su ideologiniu karu, kurį dviem frontais su Lietuva kariauja Kremlius ir Lukašenka“, – sužinome iš Nemiros Pumprickaitės interviu su Lietuvos Jono Žemaičio vardo karo akademijos prorektoriumi  generolu profesoriumi Valdu Rakučiu.

Jau senokai Lietuvoje kalbama,  kad būtina gerinti Seimo įvaizdį. Tačiau, deja,  jokių matomų poslinkių šioje srityje nevyksta. Gal greičiau netgi atvirkščiai – nepasitikėjimas Seimu kasmet tik didėja.