Temidė su raiščiu ant akių turi simbolizuoti objektyvumą ir nešališkumą, nepriklausomai nuo asmens, kai svarstomi su jo veikla susiję klausimai.

Kažkaip šališkai pasijutau parašęs paskutinį komentarą, kuriame papunkčiui (pakankamai savavališkai) nurodžiau politikams keletą dalykų, su kuriais jie nesusitvarkė praėjusiais metais. Bandydamas pasitaisyti šiandien priminsiu keletą kitų klausimų, kuriuos mūsų politikams pavyko išspręsti. Natūralu, kad ir šį kartą komentuosiu visiškai pasirinktinai.

„Vaikai gąsdinami velniu, suaugusieji – žmonėmis“, – sako sena žydų patarlė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė suaugusiuosius tradiciškai gąsdina mažumomis.

Metų pabaiga – balansų metas. Apskritai šiuo metu mėgstame pasigirti, ką mums pavyko padaryti  per pastaruosius metus. Į pasisekimų katalogą noriai įrašome sėkmes, o nesėkmes arba pamirštame, arba pateikiame jas kaip... ne visiškai realizuotus pasisekimus. Tačiau aš truputį neįprastai pabandysiu subalansuoti metus prisimindamas, kas mums nepavyko. Žinoma, tai padarysiu pakankamai selektyviai.

Mūsų provaikaičiai gali nesužinoti daugumos rūšių žuvų skonio, jei artimiausiu metu nebus taikomas racionalus, o ne politinis žvejybos reguliavimas. Kaip naujausioje ataskaitoje skelbia Europos Sąjungos Audito Teisingumo Teismas, pereikvojimas siekia net 90 proc. Bendrijos jūrų žuvų rūšių.

Jis - teisus. Jis - pagamintas SSSR. Jis - didžiuojasi. Jis perpildytas sovietiniu patosu. Aš taip pat pagamintas SSSR, todėl puikiai jį suprantu. Nes putiniškoji Rusija, antraip nei mano demokratinė, nepriklausoma, į Vakarų kultūrą grįžtanti Lietuva, nesuteikė nė vienam padoriam rusui jokios galimybės didžiuotis SSSR pakaitalu.

Ar kam nors gali kilti abejonių, jog didesni dirbančiųjų atlyginimai padidintų jų ir visuomenės gerovę? Bet ar iš tiesų siūlymas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1500 litų turėtų tik teigiamas pasekmes ir yra savalaikis ? Ar gali būti, kad jis pagrįstas tik gerais ketinimais, o ne realiomis valstybės ir įmonių galimybėmis?

Nespėjome gerai apsižiūrėti, kaip eilinės šventės jau čia pat. Ir kaip visi žinome, magijos galia šiuo laikotarpiu sukelia tai, kad visi gyvūnai ir paukščiai pradeda kalbėti žmogaus balsu. Todėl persikelkime į pasakiškos Lituanijos žemės tuokvietę, kur vėl susiburia vis daugiau puikių paukščių, kad perskaitytume ir įvertintume laišką nuo berkuto, kaimyno iš Chochliandijos.

Prieš devynerius metus „Ukrainos karštinė“ apėmė ne vieną Europos politiką, visų pirma, įskaitant ir Europos Parlamento politikus. Daugelis jų dėl šios priežasties vyniojosi apie kaklą oranžinius šalikus. Laimei, susižavėjimas oranžine revoliucija praėjo greitai, kaip ir paukščių gripas, kuriuo  tada buvo gąsdinami europiečiai. Po metų, kaip paaiškėjo, grįžo simptomai – šį kartą tai yra „Ukrainos panika“. Ir čia reikalinga šalta galva, dalykiška diagnozė, pelno ir nuostolių apskaičiavimas, nes tai yra tarptautinė politika.

Sąvoka „emigracija“ mūsų spaudoje narstoma jau metų metus. Kas, kaip, kodėl, kur – daugeliu klausimų jau pasisakyta. Tačiau, man regis, nuomonės šiuo klausimu yra pernelyg vienpusiškos ir ribotos.