Kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas padėtų jau dabar apie 1500 litų uždirbantiems kvalifikuotiems viešojo sektoriaus specialistams – bibliotekininkams, slaugytojams, mokytojams? Ar jų finansinė padėtis pagerėtų? O galbūt jie jaustųsi geriau, kad pagaliau uždirba tiek pat, kiek ir jokio išsilavinimo ir patirties neturintys asmenys?

Ar nebūtų keista, kad padidinus MMA iki 1500 litų, maždaug trečdalis viešojo sektoriaus darbuotojų uždirbtų minimalų atlyginimą? O iš kur biudžete atsirastų papildomi keli milijardai litų, reikalingi didesniam MMA mokėti? Ar dėl to pensininkai kompensacijų turėtų laukti kelis metus ilgiau?

O kuo naudingas MMA padidinimas 193 tūkst. darbo biržoje registruotiems bedarbiams? Ar bus kuriama daugiau naujų darbo vietų ir jiems bus lengviau įsidarbinti? Ar bus laimingesnis patirties neturintis jaunuolis, sutinkantis dirbti už 1000 litų per mėnesį, bet negalėsiantis to daryti, nes įstatymai tai draus, o darbdavys už 1500 litų verčiau ieškos patirties turinčio darbuotojo?

Ar visos įmonės galėtų mokėti per du metus padvigubėjusį minimalų atlyginimą? O kaip pasielgtų įmonės, negalinčios mokėti didesnių atlyginimų – ar jos sumažintų darbuotojų skaičių, ar kurtų naujas darbo vietas? O galbūt dėl to padidėtų atlyginimai „vokeliuose“? O kaip tai paveiktų biudžeto pajamas ir dirbančiųjų senatvės pensijas ateityje?

Ar apskritai žmogus gali būti laimingas žinodamas, kad uždirba mažiausiai, kiek galima uždirbti šioje šalyje? Galbūt geriau siekti, kad augtų vidutinis darbo užmokestis, o vis mažiau žmonių žinotų kas ir koks yra tas MMA? Ar ne išmintingiau ir atsakingiau būtų ieškoti galimybių sumažinti vidutinį ir mažesnį atlyginimą gaunančių dirbančiųjų mokestinę naštą? Ar ne problema yra tai, kad dabar beveik 40 proc. jų darbo užmokesčio fondo atitenka ne dirbančiajam, o valstybei?

Galiausiai, kokiais skaičiavimais yra pagrįstas skaičius 1500? Ar ne geriau būtų MMA didinti iki 5000 litų ir daugelio Lietuvos gyventojų pajamas bent patrigubinti? Jei daugelį mažas pajamas gaunančių dirbančiųjų problemų galima išspręsti tiesiog padidinant MMA, kodėl to nepadarėme anksčiau? Kodėl tokio minimalaus atlyginimo nenustato neturtingiausios Afrikos valstybės ir nenutraukia nuolatinio skurdo ir bado? Ar vis tik posakis „kvailų klausimų nebūna“ čia nėra tinkamas ir atsakymai į visus šiuos klausimus yra akivaizdūs?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis