Kryžių kalne vyksta plataus masto archeologiniai tyrinėjimai, jau pateikę nemažai staigmenų. Archeologai sako aptikę kelis šimtus įvairiausių radinių.

Tarp jų – keramikinės šukės, segės, sidabriniai žiedai ir net, manoma, XIV amžiuje pagamintas kaulinis žaislas. Tačiau darbai dar net neįpusėjo, tad vertingų eksponatų tikimasi rasti gerokai daugiau, praneša LTV „Šiandien“.

Labanore šventinama atstatyta Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. Prieš pusantrų metų bažnyčia sudegė.

Prasidėjo tradicinis dvi dienas truksiantis piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą. Jame dalyvauja daugiau kaip 700 maldininkų.

Paskutinį vasaros sekmadienį Šiluvoje aukotos Šv. Mišios už Lietuvos laisvę. Ši šventė prasidėjo dar sovietmečiu ir nors buvo persekiota, tapo tradicine.
Kasmet rengiama piligrimų eisena, kurioje dalyvauja šimtai maldininkų.
Padėkos už laisvę šventė kasmet rengiama Šiluvos atlaidų išvakarėse, kurie vyks rugsėjo 7–15 dienomis. Ankstų sekmadienio rytą į Šiluvą pajudėjo dvi maldininkų eisenos – iš Tytuvėnų ir iš Raseinių pusės nuo Katauskių gyvenvietės. Šie maldininkų žygiai atsirado dar sovietmečiu ir, anot dvasininkų, valdžios buvo persekiojami, nes piligrimai, anuomet iš Tytuvėnų keliavę į Šiluvą, kalbėjo apie laisvę nuo okupacinės priespaudos, todėl ne vienas jų buvo nuteistas ir įkalintas.

2011 m. rugpjūčio 15 d. Turgelių seniūnijos gyventojams ypatinga diena. Šią dieną tradiciškai švenčiama Žolinė – Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės, vainikavo Turgelių parapijos 500 metų minėjimo ciklą.

Dar 1511 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia telkė gyventojus melsti Mergelės Marijos malonės, gausaus derliaus ir Dievo palaimos.

Liepos 30 d. 14 val. Magūnų seniūnijos Bareišūnų kaime įvyko atnaujinto kryžiaus įšventinimas. Į renginį susirinko viso kaimo gyventojai, svečiai ir poilsiaujantys kaime bei gretimų kaimų žmonės.

Seniūnijos darbuotojai kartu su kaimo žmonėmis ir rėmėjais atliko visus kryžiaus atnaujinimo ir perkėlimo darbus. Rėmėjai: Magūnų medienos apdirbimo cechas „ZBIGA“, ūkininkas, tarybos narys Antonij Jundo, Pabradės UAB „FIRMITAS“).

Prieš pusantrų metų sudegusią, atstatomą Labanoro Švč. Mergelės Marijos bažnyčią šventinti planuojama rugsėjo antrąjį šeštadienį.

Svarbiausiais akcentais – bokštais – šventovė jau paženklinta: statybininkai baigė montavimo darbus ir užkėlė tautodailininkų pagamintus autentiškus kryžius, praneša LTV „Panorama“.
„Namų, pirčių gali pristatyti kiek nori, o bažnyčią, kaip sakoma, per gyvenimą gali tekti statyti tik vieną kartą. Čia dabar bus ir priešgaisrinė signalizacija, ir apsaugos signalizacija. O medis, kaip ir visur, septikuotas, impregnuotas“, – pasakojo statybos darbų vadovas Romas Maišėnas.

Dvasininkų norai šalia Kryžių kalno pastatyti bažnyčią, greičiausiai priklausys nuo visuomenės nuomonės.

Šiaulių rajono politikai, nesiryžę tvirtinti Kryžių kalno detaliojo plano, kuriame numatyta vieta naujos bažnyčios statybai, rengia žmonių apklausą – reikia ar nereikia šventovės prie šio unikalaus paminklo, praneša LTV „Panorama“. Tik prasidėjusi apklausa apaugo skandalais. Žiniasklaida paviešino, kad prie Kryžių kalno esančio Turizmo informacijos centro darbuotojai apklausą atlieka tendencingai, nes žmonėms suteikta galimybė pasisakyti tik prieš bažnyčios statybą.

Š.m. birželio 7 d. mirė visų gerbiamas, seniausias Lietuvos kunigas, 105 m. sulaukęs, Vilniaus krašto patriarchas, Vilniaus rajono garbės pilietis – Juzef Obrembski. Sužinoję apie kunigo J. Obremskio mirtį, kaip ir dauguma kitų, nuvykome į Maišiagalos bažnyčią atsisveikinti su gerbiamu Vilniaus krašto gyventoju.

Vakar užgeso Vilnijos krašto patriarcho, seniausio Lietuvos ir Europos kunigo, Juzefo Obrembskio gyvybė.