Religija http://l24.lt Thu, 23 May 2019 00:38:20 +0300 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt Lietuvos vyskupai ragina dalyvauti rinkimuose ir balsuoti atsakingai http://l24.lt/lt/religija/item/300382-lietuvos-vyskupai-ragina-dalyvauti-rinkimuose-ir-balsuoti-atsakingai http://l24.lt/lt/religija/item/300382-lietuvos-vyskupai-ragina-dalyvauti-rinkimuose-ir-balsuoti-atsakingai Renkantis, už ką balsuoti, vyskupai pataria atkreipti dėmesį į nuveiktus kandidatų darbus

Lietuvos vyskupai išplatintame laiške visuomenei ragina tikinčiuosius ir visus geros valios žmones atlikti savo pareigą ir balsuoti Prezidento bei Europos Parlamente rinkimuose.

Vyskupai pabrėžia, kad nuo to, kokius atstovus išrinksime, priklausys, kaip Lietuva ir Europos Sąjunga gyvens artimiausioje ateityje. Todėl balsuojant, pasak vyskupų, būtina siekti bendrojo gėrio, kuris ne skaldo, bet vienija, ir yra neatsiejamas nuo krikščioniškųjų vertybių.

„Kviečiame Jus rinktis atsakingai ir nesusivilioti gražiais, prieš kiekvienus rinkimus gausiai žarstomais pažadais. Prieš atiduodant savo balsą už kurį nors kandidatą, vertėtų atkreipti dėmesį, ar jis gerbia žmogaus kilnumą, sąžinės ir religijos laisvę, brangina gyvybę nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties, ar jam rūpi šeima, ar kandidatas pasisako už laisvą tėvų pasirinkimą auklėti vaikus pagal savo moralinius ir religinius įsitikinimus“, - rašoma vyskupų laiške visuomenei.

Renkantis, už ką balsuoti, vyskupai pataria atkreipti dėmesį į nuveiktus kandidatų darbus.

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kuriuo būdu norintieji mums atstovauti yra prisidėję ar prisideda prie socialinio stabilumo, geresnės sveikatos apsaugos, paramos auginantiems vaikus stiprinimo, rūpesčio vargstančiais - seneliais, bedarbiais, ligoniais, našlaičiais - skatinimo. Ar programiniai pažadai kyla ir iš jų vertybinės pozicijos?“, - rašoma vyskupų laiške.

Vyskupai taip pat pataria atkreipti dėmesį į kandidato asmenines žmogiškąsias savybes.

„Asmuo, trokštantis prisiimti atsakomybę atstovauti Lietuvai, teišsiskiria padorumu ir sąžiningumu, kompetencija ir išmanymu, pastovumu ir ištikimybe saviems įsitikinimams, nesavanaudišku noru tarnauti žmogui ir visuomenei, pagarba piliečių religiniams įsitikinimams“, - rašoma laiške.

Lietuvos vyskupai taip pat ragina tikinčiuosius melstis už Lietuvą ir Europą.

„Kviečiame Jus ne vien balsuoti - ne mažiau reikia ir Jūsų maldos. Maldos už mūsų šalį ir Europą, kad Dievas padėtų mums visiems drauge kurti sąžiningesnę ir teisingesnę visuomenę, bendrus namus, kuriuose būtų gerbiamos krikščioniškosios vertybės, kur niekam nestigtų dvasinės ramybės ir materialinės gerovės.

Istorija liudija, kad krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujančioje Europoje susiformavo pagarba žmogaus teisėms, socialinis teisingumas ir solidarumas, sąžinės laisvė, visų lygybė prieš įstatymą, valdžios tarnavimas savo žmonėms. Europos šalys susivienijo į bendriją tam, kad šie idealai būtų geriau ginami, kad jų nenustelbtų nesutarimai ir kitokie interesai“, - rašoma laiške.

Lietuvos vyskupų konferencijai šiuo metu priklauso devyni vyskupai. Šalyje taip pat yra aštuoni vyskupai emeritai (pensininkai). Jie konferencijoje turi patariamojo balso teisę.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Religija Thu, 09 May 2019 13:17:06 +0300
Popiežius atvyko į Bulgariją http://l24.lt/lt/religija/item/299755-popiezius-atvyko-i-bulgarija http://l24.lt/lt/religija/item/299755-popiezius-atvyko-i-bulgarija Popiežius atvyko į Bulgariją

Popiežius Pranciškus sekmadienį atvyko į Bulgariją, kur susitiks su mažytės katalikų bendruomenės nariais, bet pagrindinė šalies Ortodoksų Bažnyčia atmetė idėją surengti bendras pamaldas su pontifiku.

Premjeras Boiko Borisovas (Boikas Borisovas) pasitiko Pranciškų oro uoste. Bulgarijos vyriausybė sveikina tai, kad šis vizitas atkreipė tarptautinį dėmesį į buvusią komunistinę šalį, nuo 2007 metų priklausančią Europos Sąjungai, ir į Balkanus.

Per trijų dienų kelionę, kurios metu taip pat nuvyks į Šiaurės Makedoniją, popiežius apsilankys pabėgėlių stovykloje Bulgarijos sostinės Sofijos pakraštyje, ir pagerbs Motiną Teresę, gimusią Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje.

B. Borisovas sakė, kad Pranciškaus vizitas „atspindi jo suinteresuotumą taikia ekonomine Balkanų plėtra“.

Tai taip pat bus sveikintina permaina B. Borisovo administracijai, kurios keli aukšto rango nariai pastarosiomis savaitėmis įklimpo į nekilnojamojo turto skandalus.

Pranciškus, kurio popiežiavimą temdo kaltinimų dvasininkams vaikų lytiniu išnaudojimu banga, vienu iš savo prioritetų laiko tarpkonfesinio dialogo skatinimą.

Tačiau praėjusį mėnesį Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios sinodas atmetė idėją ortodoksų dvasininkams dalyvauti pirmadieniui planuotoje bendroje su popiežiumi „maldoje už taiką“ Sofijos aikštėje.

Vietoje to Ortodoksų Bažnyčia siunčia vaikų chorą į šį susitikimą, kuriame dalyvaus mažiausiai vienas Sofijos musulmonų lyderių, sakė šaltinis Vatikane.

„Vienas Dievas“

„Aš krikščionė ortodoksė, bet žaviuosi popiežiaus atvirumu ir jautrumu. Kam įsikibti viduramžiškų dogmų? Yra tik vienas Dievas“, – prieš popiežiaus atvykimą sakė 48 metų Dora Kraičeva.

Nors vizito metu dėmesio centre bus mažytės katalikų bendruomenės abiejose šalyse – 44 tūkst. tikinčiųjų Bulgarijoje ir 20 tūkst. Šiaurės Makedonijoje – atidžiausiai bus stebimas bendravimas su šių dviejų šalių Ortodoksų Bažnyčiomis.

Bulgarijos Bažnyčia taip pat deklaravo savo nepritarimą bet kokioms religinėms apeigoms per popiežiaus sekmadienio apsilankymą Sofijos Šv. Aleksandro Neviškio katedroje, po susitikimų su B. Borisovu ir prezidentu Rumenu Radevu.

Bulgarijos Bažnyčia yra vienintelė Ortodoksų Bažnyčia, nedalyvaujanti dialogo su Katalikų Bažnyčia skatinimo komisijoje.

Romos ir kitų Ortodoksų Bažnyčių santykiai šiltėja. 2016 metų vasarį Kuboje įvyko istorinis Pranciškaus ir Rusijos ortodoksų patriarcho Kirilo susitikimas – pirmasis toks po beveik prieš tūkstantį metų įvykusios schizmos.

Tą susitikimą griežtai kritikavo konservatyvūs rusų nacionalistai. Ta pati tendencija stabdė bet kokius Bulgarijos patriarcho Neofito žingsnius didesnio atvirumo link.

Neapykantos kalba

Argentiniečių pontifiko vizitas į Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją surengtas abiejų šalių lyderiams pakvietus jį po tradicinio metinio apsilankymo prie Šv. Kirilo kapo Romoje.

B. Borisovas nuo 2017 metų valdo nacionalistų grupių paramos dėka. Šių grupių nariai „griebiasi neapykantos kalbos ir agresyvaus elgesio pažeidžiamiausių visuomenės grupių atžvilgiu, kad pasinaudotų žmonių baimėmis“, nurodo Helsinkio žmogaus teisių komiteto Bulgarijos skyrius.

2018 metų balandį Europos Taryba išreiškė susirūpinimą dėl Bulgarijos pastangų integruoti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir „bendrai neigiamos viešosios nuomonės“ dėl pabėgėlių.

Kelios dienos prieš kelionę į Sofiją popiežius užsipuolė „konfliktišką nacionalizmą“, kuris „stato sienas, net – rasizmą“.

„Tai, kaip šalis priima migrantus, atskleidžia jos viziją dėl žmogaus orumo“, – ketvirtadienį sakė Pranciškus.

Šiuo metu Bulgarijos migrantų priėmimo centruose užimta tik 10 proc. vietų, o palei visą 274 km Bulgarijos ir Turkijos sieną stovi spygliuotos vielos tvora.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Religija Sun, 05 May 2019 14:48:37 +0300
Vilniuje švenčiamas Dievo Gailestingumo sekmadienis http://l24.lt/lt/religija/item/298574-vilniuje-svenciamas-dievo-gailestingumo-sekmadienis http://l24.lt/lt/religija/item/298574-vilniuje-svenciamas-dievo-gailestingumo-sekmadienis Vilniuje švenčiamas Dievo Gailestingumo sekmadienis

Balandžio 28 d. Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje, švenčiamas Dievo Gailestingumo sekmadienis. Jo išvakarėse – balandžio 27 d. 21 val. Vilniuje einamas „Šviesos kelias“: tikinčiųjų procesija nusidrieks nuo Aušros Vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės, esančios Dominikonų gatvėje.

Šeštadienio vakarą į Šviesos kelio procesiją, kurioje apmąstomi įvykiai po Jėzaus prisikėlimo, žmonės kviečiami atsinešti po žvakutę.

Po procesijos Dievo Gailestingumo šventovėje įvairiomis kalbomis bus sugiedota visa Apreiškimo apaštalui Jonui knyga.

Dievo Gailestingumo šventovė yra atidaryta visą parą, rašoma pranešime spaudai.

Atvelykio sekmadienį Šventasis popiežius Jonas Paulius II yra paskelbęs Dievo Gailestingumo švente. Šv. Sesers Faustinos dienoraštyje rašoma: „Trokštu – sakė Jėzus, – kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis ir užuovėja visoms sieloms, o ypač vargšams nusidėjėliams.“

Atlaidų programa: http://www.gailestingumas.lt/assets/Uploads/Dievo-gailestingumo-savaite-2019/DIEVO-GAILESTINGUMO-SAVAITE-2019.pdf

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Religija Sat, 27 Apr 2019 11:35:49 +0300
Didysis ketvirtadienis - kunigų profesinė diena: šventinami aliejai, plaunamos kojos http://l24.lt/lt/religija/item/297146-didysis-ketvirtadienis-kunig-profesine-diena-sventinami-aliejai-plaunamos-kojos http://l24.lt/lt/religija/item/297146-didysis-ketvirtadienis-kunig-profesine-diena-sventinami-aliejai-plaunamos-kojos Kojų plovimas yra ženklas kaip Dievas patarnauja žmogui nuplaudamas jo nuodėmes. Kartu Bažnyčia tai interpretuoja kaip artimo meilės gestą

Visas krikščioniškasis pasaulis šiuo metu išgyvena Didžiąją savaitę, per kurią prisimenami Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo įvykiai.

Didysis ketvirtadienis vyskupijų katedrose prasideda Krizmos Mišiomis, per kurias šventinami aliejai, skirti teikti Krikšto, Sutvirtinimo, Kunigystės ir Ligonių patepimo sakramentus. Per Krizmos Mišias kunigai atnaujina savo kunigystės įžadus, todėl Didysis ketvirtadienis neoficialiai laikomas kunigų profesine švente.

Tačiau svarbiausias Didžiojo ketvirtadienio įvykis - vakare vykstančios Paskutinės vakarienės minėjimo Šv. Mišios. Per jas prisimenami Kristaus veiksmai įsteigiant Švenčiausiąjį Sakramentą, aprašyti Naujajame Testamente.

„Tai yra diena, kuri tikintiesiems primena nepaprastai svarbius įvykius. Paminima Paskutinė vakarienė kai Kristus surinko mokinius (ne tik apaštalus, bet ir daugiau mokinių, kalbama, kad ir Marija dalyvavo) į vakarienę ir ten įsteigė Švenčiausiąjį Sakramentą - paėmė duoną ir vyną, laimino, dalino mokiniams ir sakė: „Imkite ir valgykite, tai yra mano kūnas ir mano kraujas, kuris atiduodamas jums išgelbėti“. Kūnas ir kraujas pagal tų laikų supratimą reiškė žmogiškąją gyvybę. Kitaip tariant, Kristus subūrė mokinius ir atidavė jiems save. Tai yra Bažnyčios įkūrimo šventė. Bažnyčia - tai vieta kur žmonės ir Dievas susirenka kartu ir atsisėda prie vieno stalo“, - istorinių įvykių prasmę ir simboliką aiškina kanonų teisės daktaras kunigas Vytautas Brilius.

Pasak kunigo V. Briliaus, Paskutinės vakarienės įvykiai yra sudabartinami kiekvienose Šv. Mišiose - Kristaus kūnas ir kraujas virsta duona ir vynu, kaip tiki Bažnyčia. Tai esą padeda suprasti Kristaus kančios prasmę ir patirti Jo buvimą dabartyje.

„Mes kartais vienas kitam sakome „tu mano gyvenimą suėdei“, o Kristus mums atidavė savo gyvenimą, kad išgelbėtų. (...) Žvelgdami į šitą pavyzdį, mes turime ir savo gyvenimą atiduoti dėl kitų Kristaus atminimui“, - pridūrė kunigas V. Brilius.

Naujajame Testamente minimi du skirtingi Didžiojo ketvirtadienio įvykiai: trijose Evangelijose pasakojama apie Eucharistijos įsteigimą per Paskutiniąją vakarienę, o Jono Evangelijoje - kaip Jėzus plovė savo mokiniams kojas. Šis veiksmas taip pat atkartojamas Didžiojo ketvirtadienio vakare švenčiamose Šv. Mišiose. Vyskupas arba kunigas paprastai plauna kojas dvylikai asmenų.

„Kojų plovimas yra ženklas kaip Dievas patarnauja žmogui nuplaudamas jo nuodėmes. Kartu Bažnyčia tai interpretuoja kaip artimo meilės gestą“, - aiškina kunigas Kęstutis Palikša.

Paskutinės vakarienės Šv. Mišiomis prasideda Didysis tridienis.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Religija Thu, 18 Apr 2019 09:11:25 +0300
G. Grušas: gaisras Paryžiuje – ir tragedija, ir priminimas Europai http://l24.lt/lt/religija/item/296924-g-grusas-gaisras-paryziuje-ir-tragedija-ir-priminimas-europai http://l24.lt/lt/religija/item/296924-g-grusas-gaisras-paryziuje-ir-tragedija-ir-priminimas-europai G. Grušas: gaisras Paryžiuje – ir tragedija, ir priminimas Europai

Išreikšdamas užuojautą Paryžiui ir visai Prancūzijai dėl įvykusio didelio gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ragino Lietuvos tikinčiuosius melstis už visus, kuriuos palietė ši tragedija ir už tai, kad Paryžiaus katedra būtų atstatyta.

„Šokiravo ir sukėlė liūdesį ta tikroji netektis, Notre-Dame bazilikos gaisras, paveldo praradimas. Tai, aiškiai, liūdina visus. Jungiamės maldoje su Paryžiaus arkivyskupijos ir visos Prancūzijos tikinčiaisiais, Paryžiaus gyventojais, kurie prarado dalį savo religinio ir kultūrinio paveldo“, - antradienį Vilniaus katedroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė arkivyskupas G. Grušas.

Arkivyskupas G. Grušas taip pat pabrėžė, kad ši didelė netektis priminė Europai tai, ką ji buvo beprimirštanti - apie jos krikščioniškas šaknis ir tų šaknų svarbą.

„Tai įvyko Didžiosios savaitės pradžioje, prieš pat Velykas. Tai padeda mums susimąstyti apie Velykų slėpinį, kurį mes išgyvensime. Kad yra mirtis, yra nelaimės, bet tuo viskas nesibaigia - yra ir prisikėlimas, yra ir viltis ir tai sujungia bendruomenes. Manau, visi stebimės, kaip visas pasaulis pajuto tos katedros bazilikos svarbą. Tai ne tik religinis, kultūrinis paveldas, bet ir tapatybės klausimas. Priminsiu, kai prieš kiek laiko Europa bandė rašyti savo Konstituciją, buvo noras įrašyti į tą Konstituciją apie Europos žydiškas - krikščioniškas šaknis. Ką mes matome šiandien - sujudimas, žmonės atranda savo šaknis, kad tai yra iš tikrųjų svarbu“, - pabrėžė arkivyskupas G. Grušas.

Paklaustas apie Vilniaus arkikatedros saugumą, arkivyskupas G. Grušas patikino, kad yra imtasi visų būtinų saugumo priemonių.

„Šita katedra amžių bėgyje yra degusi du kartus, XX amžiuje buvo potvynis. Mes turime priešgaisrinę sistemą, evakuacinius planus. Dėl mūsų paveldo, ypač kilnojamojo, dirbame kartu su valstybe, kad užtikrintume saugumą. Niekas nėra visiškai apdraustas, kad nebus tokių dalykų, nei Bažnyčia, nei bet kas kitas, bet ką galime, tai tą darome“, - sakė arkivyskupas G. Grušas.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos vadovas Mykolas Juozapavičius pažymėjo, kad Vilniaus arkikatedra nėra apdrausta, nes draudimo kompanijos vengia drausti bažnyčias. Esą Lietuvoje yra apdrausta viena kita Europos Sąjungos lėšomis atnaujinta bažnyčia, nes tokie yra ES reikalavimai.

„Žinau iš pašnekesių su Lietuvos draudimo bendrovėmis, kad draudimo bendrovės neapsiima drausti kultūros paveldo objektų, kadangi tai yra sunkiai įvertinamas turtas. Realiai ką jie gali apdrausti, tai tik atstatomąja šių dienų verte, bet tai nėra pačio kultūros paveldo atstatymas“, - sakė M. Juozapavičius.

M. Juozapavičiaus žiniomis, tikinčiųjų aukomis yra apdrausta Vilniaus šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.

Prieš trejus metus Vilniaus arkivyskupijoje sudegusi Ceikinių bažnyčia buvo atstatyta iš tikinčiųjų suaukotų pinigų.

Prieš 800 metų statytą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą pirmadienį vakare nusiaubė gaisras. Paveldo praradimai - milžiniški.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Religija Tue, 16 Apr 2019 17:20:09 +0300
Rugsėjį popiežius Pranciškus lankysis Mozambike, Madagaskare ir Mauricijuje http://l24.lt/lt/religija/item/293750-rugseji-popiezius-pranciskus-lankysis-mozambike-madagaskare-ir-mauricijuje http://l24.lt/lt/religija/item/293750-rugseji-popiezius-pranciskus-lankysis-mozambike-madagaskare-ir-mauricijuje Popiežius Pranciškus

Rugsėjį popiežius Pranciškus lankysis trijose šalyse - Mozambike, Madagaskare ir Mauricijuje, remdamasi Vatikano pranešimu, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Vatikano atstovo teigimu, rugsėjo 4-10 dienomis popiežius apsilankys šių trijų šalių sostinėse. Tai Mozambiko sostinė Maputu, Madagaskaro sostinė Antananaryvas ir Mauricijaus - Port Luisas. Daugiau detalių neskelbiama.

Mozambiką neseniai nuniokojo galingas ciklonas Idai, sukeldamas pražūtingus potvynius ir pražudydamas šimtus žmonių. Labiausiai nuo ciklono nukentėjo pakrantėje įsikūręs Beiros miestas.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Religija Wed, 27 Mar 2019 18:18:28 +0200
Katalikų bažnyčiai skirta daugiau nei 1,2 mln. eurų http://l24.lt/lt/religija/item/293051-katalik-baznyciai-skirta-daugiau-nei-1-2-mln-eur http://l24.lt/lt/religija/item/293051-katalik-baznyciai-skirta-daugiau-nei-1-2-mln-eur Katalikų bažnyčiai skirta daugiau nei 1,2 mln. eurų

Finansų ministras Vilius Šapoka šiemet Lietuvos katalikų bažnyčiai skyrė 1 mln. 238,9 tūkst. eurų – 144 tūkst. eurų daugiau nei pernai, kai rengtasi popiežiaus Pranciškaus vizitui.

Palyginti su 2017-aisiais, ši suma išaugo dvigubai.

Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, Bažnyčiai daugiau lėšų skirta, nes bus remontuojamos kelios bažnyčios. Tai nutarta dar praėjusių metų pabaigoje vyskupų prašymu.

„Viskas remiamasi vyskupų prašymais (...). Jeigu pažiūrėsite patvirtintą biudžetą, tai (pinigų reikia – BNS) atskiroms bažnyčioms, kur buvo prašymai. Kiek prisimenu, Panevėžio parapijos vienai bažnyčiai. Kiek prisimenu, penkios ar šešios bažnyčios ir įeina tos sumos, todėl ji aritmetiškai padidėja (...) Ten įvairiausiems remontams arba buvusių statybų pabaigimui“, – BNS sakė A. Stončaitis.

Jis teigė, kad daugiau pinigų bažnyčių remontui skirta ir pernai dėl popiežiaus vizito, tačiau remontuotos tik tos bažnyčios, kuriose lankėsi popiežius.

Remiantis Finansų ministerijos BNS pateiktais dokumentais, įvairiems katalikų bažnyčios pastatų remontams bus skiriama 350 tūkst. eurų iš daugiau nei 1,2 mln. eurų.

Už 100 tūkst. eurų bus remontuojamos Rokiškio šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčios grindys. Po 50 tūkst. eurų numatyta skirti Lazdijų šv. Onos parapijos bendruomenės namų, Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio bei Grigiškių Šventosios Dvasios, Vandžiogalos Švč. Trejybės, Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčių remontui ir tvarkybos darbams.

Dar 109 tūkst. eurų bus skirta žemaičių vyskupų S. M. Giedraičio ir J. A. Giedraičio palaikų konservavimo darbams atlikti bei sarkofagams su reikalinga įranga įsigyti.

Kaip teigia Finansų ministerija, likusius 779,9 tūkst. eurų bažnyčia skirs kultūrai, švietimui bei labdarai.

Pernai Lietuvos katalikų bažnyčiai skirta 1 mln. 94,9 tūkst. eurų, 2017 ir 2016 metais – 626,5 tūkst. eurų, o 2015 metais – 570,84 tūkst. eurų.

Kovo pradžioje lėšų skirta ir kitoms tradicinės religinės bendruomenės, tačiau joms finansinė parama daugiausia sudaro po kelis tūkstančius eurų. Daugiau – 68,7 tūkst. eurų – teko stačiatikiams, 12,6 tūkst. eurų – evangelikams liuteronams.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Religija Sat, 23 Mar 2019 11:11:41 +0200
Du sūnus ir vyrą palaidojusi 90-metė: „Skausmą malšinu malda ir prisiminimais“ http://l24.lt/lt/religija/item/292871-du-sunus-ir-vyra-palaidojusi-90-mete-skausma-malsinu-malda-ir-prisiminimais http://l24.lt/lt/religija/item/292871-du-sunus-ir-vyra-palaidojusi-90-mete-skausma-malsinu-malda-ir-prisiminimais Du sūnus ir vyrą palaidojusi 90-metė: „Skausmą malšinu malda ir prisiminimais“

Žiūrint į šviesias 90-metės Onutės Netikšienės akis, nesitiki, kad likimas jai skyrė tiek daug sunkių išbandymų, kurie būtų galėję palaužti ir nuvaryti į kapus net ir stipriausią žmogų.

„Be tėvelio likau 3 metukų, mamytė mirė kai man buvo 7-eri, – tyliai kalba močiutė. – Nuo tada ir pradėjau tarnauti pas svetimus, prižiūrėjau vaikus. Būdavo ir du mažiukai, kai kada ir trys ... O jeigu vieną prižiūrėdavau, tai tada kartu reikėdavo ir kitus ūkio darbus padėti dirbti: ir kiaulėm pašarą ruošti, linus braukti ir minti, ir kulti. Buvau dar tada pati maža, 7 metukų, jėgų tų nebuvo daug, bet vis tiek įsitveriu aš į tą vaikelį ir būdavo nešu kaip kačioką ir einu prie darbų...

Taip ir tarnavo mažoji Onutė svetimiems visur, kur tik ją kviesdavo: ir Užpaliuose, ir Utenoje, ir Sudeikiuose, ir Toleikiuose, kur tik jos nebūta...

Pasak Onutės, jos sesutę paėmė pas save dėdė, tačiau jai ten lengviau tikrai nebuvo.

„Pas dėdes tai sesutei ten baisiai buvo, – kalba močiutė.– Ir darban vydavo, o valgyt tai tik paskutinį kąsnelį nuo stalo duodavo: kai jau pavalgo visa šeimyna – tai jai ant kėdės padeda pavalgyti kas liko.... Ir aš tada dar galvodavau, kai ateidavau sesutės aplankyt: kai aš užaugsiu – pas save ją pasiimsiu ir mes gyvensim abidvi – va šitaip, būdavo, galvodavau ... Tačiau taip to ir nesulaukiau, ji vos 14-kos metų būdama mirė ...

Į mokyklą mergaitės darbdaviai neleido.

„Vaikeli, aš nė dienos mokyklon nėjus... O kas leis?, – liūdnai kalba Onutė. – Jeigu mokyklon reikia leisti, tai mokykla gi ne vietoje būdavo, dar paėjėti reikėdavo, gal koks kilometras gi, reikia gi žiemą apsiauti, reikia apsivilkti, reikia pavalgyti. O už ką? Kai tėvelių nėra, kam aš ten rūpiu? Vieną vaiką paaugindavau, tada kitą eidavau auginti...“

Po karo pradėjus kurti kolūkius, Onutė pradėjo dirbti ten. Būdama labai darbšti, netrukus įsigijo ir savo karvytę.

„Karvytė po to teliuką atsivedė, teliukas užaugo – tai taip va ir užsigyvenau nuo karvytės...“

Nors ir kaip sunkiai gyveno pokario metais, Onutė kiek galėjo stengėsi džiaugtis jaunyste, bendrauti su kaimo jaunimu, netgi dalyvaudavo klojimo teatro spektakliuose.

„Tuoj aš parodysiu, kiek mūsų kaimo buvo draugų, kiek mūsų kaimo buvo jaunimo, – Onutė atneša storą nuotraukų albumą ir su meile rodo nuotraukas. – Čia visas mūsų kaimas, va.... Va, čia mūsų muzikantas labai geras, armonika grodavo, labai šaunuolis... O va čia va ruošdavom šituos vaidinimus, kaip būdavo:nusistumdom šituos klojimus, panos, moterys susinešam marškas... Padarom, būdavo, sceną ir būdavo teatras.Kad ir biedna buvau, bet gyvenau, kaip sako, neblogai, draugiškai gyvenau.“

Netrukus darbšti ir išvaizdi mergina krito į akį jaunuoliui iš to paties kaimo.

„Jauni būdami apsivedėm, pradėjom nuo šaukšto gyventi... O biedni buvom... Gryčios buvo sukiužę, sulūžę...“

Tačiau netrukus po vestuvių vyras Juozas sunkiai susirgo kojos sąnario liga, daugiau kaip metus gulėjo ligoninėje, ne kartą operavosi, o tuo metu pagimdžiusi sūnų, Onutė turėjo prižiūrėti ne tik jį, tačiau ir aklą vyro tėvą, kuris gyveno kartu.

Tačiau vyras pasveiko, grįžo iš ligoninės ir darbšti pora sunkiu darbu pradėjo kurti savo gerbūvį.

„Taip, ūkiškai mes, kaip sako gyvenome, porą karvių, kiaulių laikydavau, porą prieauglių laikydavau... Juozukas traktoriumi kolūkyje pradėjo dirbti, aš taip pat laukan pradėjau eiti... Tada jau užsigyvenom, vaikai augo.“

Tačiau tada, kai sūnūs jau buvo paaugę, šeimoje įvyko baisi tragedija – važiuodami motociklu užsimušė abu Onutės sūnūs.

„Anys baigė mokyklą, – sunkiai rinkdama žodžius prisimena Onutė. – Valdukas tai jau dirbo, ir po kariuomenei jau – va, gi yra nuotrauka... O, va čia apačioj – abudu vaikeliai... Tai tadu, žinai, kaip jaunimas: iš kaimo, būdavo važiuoja Sudeikiuos, ir man vis sakydavo: „Mamyte, nupirk man motocikliukų“; vaikeli, sakydavau, lyg jausdama: „Kam tau jis? Kad užsimuštum? Net negalvok...“

Tačiau jaunuoliai motociklą vis dėlto įsigijo.

„Nusipirko tokį klerkį, susitaupę pinigėlių anys, kokį iširusį, – pasakoja močiutė. – Iš šokių važiavo, o naktį – tamsu, be šviesų gal, kai davėsi su tuo motociklu ir abu iš karto žuvo... Atvažiavo švogeris Juozuko ir kitas draugas, pasakė, kad žuvo vaikai. Jėzau, Marija, sakau, gyvent nebenoriu. Vyrui tik sušaukiau, kad nenoriu gyvent, tada iškvietė felčerį, išvežė Sudeikiuos...“

Baisus motinos sielvartas nežinojo ribų. Tiek metų su meile auginti vaikai beprasmiškai žuvo tą pačią dieną. Nerasdami sau vietos name, kur kiekvienas kampelis priminė vaikus, tėvai nusprendė persikelti į Kauną.

„Giminės čia taip mums patarė: pirkit jūs, sako, mieste kažką, nes pinigai pražus... Žinojo, kad mes turim pinigų susitaupę vaikam nupirkt butus... Ir tada Juozukas man ir sako: „Žinai, reikia, sako, keltis į miestą. Mieste – šiluma. O svarbu šiluma žmogui į senatvę... Aš ir sutikau...“

Pradžioje persikėlimas ir nauji kaimynai kiek apmaldė Onutės skausmą.

„Mano geri čia kaimynai, aplinka kokia gera, tai per šitą aplinką aš gal ir išsigelbėjau, senukai tokie buvo geri, paskui globėjai buvo, geri globėjai ir aš padėdavau jiems kažkaip – draugaudavom, bendraudavom su tais senukais... Atvažiavę iš Rusijos buvo anys, vaikai jų visi žuvo Rusijoj. Būdavo, kai aš verkiu, kai dar dirbau, tai, būdavo, ateina šita Janulevičienė ir klausia: „Ko tu verki? Mano 5 vaikai Rusijoj žuvo... Bet gyventi toliau tai reikia, į žemę gi nesulysi...“

Prie nusipirkto butuko buvo žemės sklypas, Onutė jame rado sau tikrą atgaivą.

„Ir čia aš pradėjau daržą varpyti, sodinti ir pomidorus, ir agurkus, pradėjau pardavinėti, dirbti pradėjau, senolius pradėjau žiūrėti, paskui vaikus. Va, čia mergaitę pasigimdė kaimynė, tai aš prižiūrėjau. Juozukas pradėjo dirbti staklių gamykloje...“

Tačiau persikėlimas į Kauną padėjo užsimiršti tik neilgam. Didelis sielvartas dėl vaikų praradimo išliko toks pat aštrus, palaipsniui jis palaužė vyrą.

„Juozukas 88-ais metais mirė, – pasakoja Onutė. – Jam vėžys buvo. Nuo pergyvenimų visokių, kasos vėžys. Čia dar jam ilgai neatrado daktarai. Jam buvo struma, kurią jam operavo. Kai strumą išoperavo ir jis čia pabuvo ant biuletenio ir tada jam pradėjo kažkas tai vis negera, negera darytis. Žinai, sakau, Juozuk, nuvažiuok tu vėl pas daktarą pasitikrinti. Ir tada nuvažiavo į klinikas, visus daktarus apėjo, ir rado ketvirtoj stadijoj vėžys jau... Na, viską jis pats suprato... Iš pradžių jis man dar nesakė... Na, tai tada aš nuvažiavau, sakau: noriu sužinot jau kas yra jam? Sako: o kas Jūs jam tokia būsit? Sakau, žmona būsiu. Sako: mes ne dievai, nieko nebegalim padėt – ketvirta stadija vėžio. Tai aš persižegnojau eidama, sudiev pasakiau – viskas...“

Po vyro mirties Onutė jau daug metų gyvena visiškai viena. Jos pensija nedidelė – vos 215 eurų, senutė priversta taupyti kiekvieną centą.

„Visus iškavojau, visi išmirė – likau viena, galima sakyti, tik dvi pusseserės dar yra, - liūdnai kalba senutė. - O kiek daug jų anksčiau buvo – mano broluvos buvo 7 ... Tai seniau gi tai vaikų būdavo daug...“

Pastaruoju metu Onutei labai nusilpo akys.

„Prie akių dar matau, – skundžiasi ji, – bet jau kaip per blanką. Jau kai paskaityt ar parašyt, kai pensiją reikia pasirašyt, tai baisiai nematau. Anksčiau Juozukas lupą buvo nusipirkęs, tai dar matydavau, bet dabar jau ir su ja nebematau... Jau aš išžiūrėjau. Man šita gi daktarėlė pasakė, davė tokių papildų ir pasakė: jei turi, močiute pinigėlių, bet brangūs anys, gal 20 eurų dėžutė, sako, pirk šituos papildus, o jei neturi, tai pirk duonytį ir valgyk. Patarė, reiškias, kad man nebėra gydymo, susiaurėjimas gyslų – čia jau nebepadarys nieko, nepadės...“

Vieninteliai aplankantys Onutę pastaruosius keletą metų yra Kauno maltiečiai savanoriai.

„Su Onute draugaujame jau daugiau kaip trys metai, – pasakoja Kauno maltietė Stasė Pavasarienė. – Atvežu jai maisto, padedu kaip galiu, stengiamės ją atvežti į įvairius maltiečių renginius, kad pabendrautų. Daug kalbamės, daugiausiai apie jos jaunystę. Onutė atsimena smulkiausias detales iš to jai nuostabaus gyvenimo laikotarpio, kai buvo jos jauna šeima, maži gražūs vaikučiai, stiprus tikėjimas, kad ateityje bus viskas gerai...“

Pasak Stasės, Onutei išgyventi baisias gyvenimo netektis padėjo tikėjimas ir stengimasis visuose žmonėse matyti tik gerą.

„Onutė man sako: aš per gyvenimą vien tik gerus žmones sutikau, už juos kasdien ir meldžiuosi, – pasakoja Stasė. – Ir už jų vaikelius, kurių daugybę užauginau ir ant savo rankų išnešiojau... Tegu jiems viskas būna gerai, kad tik jie sveiki būtų ir savo vaikelius ir anūkėlius gražiai išaugintų...

Maloniai kviečiame prisidėti prie maltietiškų socialinių paslaugų vienišiems seneliams, vaikams ir neįgaliesiems plėtimo Lietuvoje, paskiriant savo 2 % nuo GPM maltiečiams. Daugiau informacijos: http://2proc.maltieciai.lt

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Religija Fri, 22 Mar 2019 10:25:25 +0200
Popiežius Pranciškus priėmė arkivyskupo Liongino Virbalo atsistatydinimą http://l24.lt/lt/religija/item/289511-popiezius-pranciskus-prieme-arkivyskupo-liongino-virbalo-atsistatydinima http://l24.lt/lt/religija/item/289511-popiezius-pranciskus-prieme-arkivyskupo-liongino-virbalo-atsistatydinima Lionginas Virbalas

Lietuvos vyskupų konferencija pranešė, kad Šventasis Tėvas Pranciškus priėmė Jo Ekscelencijos Liongino Virbalo atsistatydinimą iš Kauno arkivyskupijos ganytojo pareigų.

Tuo pat metu Popiežius paskyrė šios arkivyskupijos apaštaliniu administratoriumi Jo Ekscelenciją vyskupą Algirdą Jurevičių, iki šiol ėjusį Kauno arkivyskupijos vyskupo augziliaro pareigas.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas savo pranešime paskelbė, kad Popiežiaus Pranciškaus valia praėjusį laikotarpį skyręs vyskupo tarnystei, nuo kovo 1 d. jo leidimu grįžta darbuotis pagal savo vienuolinį kunigišką pašaukimą.

„Iškylant sveikatos problemoms, o ypač matydamas vienuolinio pašaukimo prasmę ir reikšmę tikiuosi, kad taip galėsiu geriau tarnauti Dievui ir žmonėms", – skaitome arkivyskupo Liongino Virbalo pranešime.

Arkivyskupas nuoširdžiai visiems dėkoja už laiką, kurį galėjo praleisti Kauno arkivyskupijoje.

„Tai, kas buvo padaryta gero – tik dėka daugelio Evangelijai pasišventusių ir ištikimai Bažnyčioje tarnaujančių kunigų ir pasauliečių. Prašau atleisti už mano trūkumus. Visada liksite mano maldose", – skelbiama arkivyskupo Liongino Virbalo pranešime.

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Religija Fri, 01 Mar 2019 18:17:40 +0200
Sutvirtinimo sakramento teikimas Vilniaus arkivyskupijoje 2019 m. http://l24.lt/lt/religija/item/287048-sutvirtinimo-sakramento-teikimas-vilniaus-arkivyskupijoje-2019-m http://l24.lt/lt/religija/item/287048-sutvirtinimo-sakramento-teikimas-vilniaus-arkivyskupijoje-2019-m Sutvirtinimo sakramentas — tai krikščioniškosios brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal Katalikų Bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia

Vilniaus arkivyskupija paskelbė, kuriose bažnyčiose 2019 metais bus teikiamas Sutvirtinimo sakramentas.

Sutvirtinimo sakramentas — tai krikščioniškosios brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal Katalikų Bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia.

Sutvirtinimo sakramento reikia tam, kad būtų paskatintas Krikšto malonės augimas. Jį priimantis žmogus labiau išgyvena Dievo vaiko pašaukimą, tvirčiau susivienija su Kristumi ir Katalikų Bažnyčia kaip tikinčiųjų bendruomene. Sutvirtintas krikščionis iš naujo atranda jam suteiktas Šventosios Dvasios dovanas, turi daugiau drąsos liudyti krikščionišką tikėjimą. Taip krikščionio gyvenime atbaigiamas Krikštas, išliejama Šventosios Dvasios malonė ir sieloje įspaudžiama neišdildoma žymė, sustiprinamas tikėjimas.

Bažnyčia

 Data  Kalba
Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo  Sausio 19 d. 18.00 (LT)
Rukainių Šv. arkangelo Mykolo  Gegužės 4 d. 11.00 (PL)
Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės  Gegužės 4 d. 12.00 (LT ir PL)
Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo  Gegužės 4 d. 12.00 (LT ir PL)
Vilniaus Šv. Teresės     Gegužės 5 d. 11.00 (LT), 13.00 (PL)
Vilniaus Šv. Kryžiaus      Gegužės 5 d. 11.00 (LT)
Tverečiaus Švč. Trejybės      Gegužės 5 d. 12.45 (LT)
Riešės Šv. vysk. Stanislovo      Gegužės 8 d. 17.00 (PL), 19.00 (LT)
Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo      Gegužės 11 d. 13.00 (LT ir PL)
Vilniaus Šv. Juozapo      Gegužės 11 d. 15.00 (LT)
Vilniaus Šv. Mikalojaus      Gegužės 12 d. 10.00 (LT)
Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio      Gegužės 12 d. 12.00 (LT), 14.00 (PL)
Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto  Gegužės 12 d. 13.00 (LT)
Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo  Gegužės 12 d. 17.00 (LT)
Vilniaus šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedra Bazilika      Gegužės 18 d.  18.30 (LT)
Varėnos Šv. arkangelo Mykolo      Gegužės 19 d. 11.00 (LT)
Vilniaus Visų Šventųjų      Gegužės 19 d. 12.00 (LT)
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo      Gegužės 25 d. 10.00 (LT ir PL)
Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai  Gegužės 25 d. 10.00 (PL), 12.00 (LT)
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio  Gegužės 26 d. 10.30 (LT)
Švenčionėlių Šv. Edvardo      Gegužės 26 d. 12.00 (LT)
Valkininkų Švč. M. Marijos Apsilankymo      Gegužės 26 d. 12.00 (LT)
Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies      Birželio 1 d. 11.30 (LT), 13.00 (PL)
Vidiškių Švč. M. Marijos Apsilankymo      Birželio 2 d. 12.00 (LT)
Pabradės Švč. Mergelės Marijos, Šeimos Karalienės      Birželio 8 d. 12.00 (LT ir PL)
Grigiškių Šventosios Dvasios      Birželio 8 d. 11.00 (LT ir PL)
Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo      Birželio 8 d. 13.00 (PL)
Vilniaus Šventosios Dvasios      Birželio 8 d. 19.00 (PL)
Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo      Birželio 9 d. 13.00 (LT)
Vilniaus Šv. Jono Bosko      Birželio 15 d. 9.00 (PL), 11.00 (LT)
Vilniaus Išganytojo (joanitų)      Birželio 15 d. 11.30 (LT)
Druskininkų (Ratnyčios) Šv. apaštalo Baltramiejaus      Birželio 15 d. 18.30 (LT)
Rimšės Švč. Trejybės      Birželio 16 d. 12.00 (LT)
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčia      Birželio 16 d. 18.00 (LT)
Paberžės Švč. Jėzaus Širdies      Birželio 30 d. 12.15 (PL)
Švenčionių Visų Šventųjų      Liepos 7 d. 12.00 (LT)
Adutiškio Švč. M. Marijos Škaplierinės      Liepos 21 d. 12.00 (LT)
Smalvų Švč. M. Marijos Rožančinės      Liepos 28 d. 15.00 (LT)
Butrimonių Šv. Arkangelo Mykolo      Rugsėjo 29 d. 9.00 (PL)

Primename, kad:

• Sutvirtinimo sakramentas teikiamas ne jaunesniems kaip 15 metų amžiaus katalikams, jau priėmusiems Atgailos ir Eucharistijos sakramentus.

• Sutvirtinimo sakramento priėmimui būtina pasiruošti lankant katechezių ciklą, kurį sėkmingai užbaigus, parapijos klebonas išduoda nustatyto pavyzdžio Sutvirtinimo kortelę. Neturintys Sutvirtinimo kortelės šio sakramento priimti negali.

• Sutvirtinimui iš anksto pasiruošiama atliekant Išpažintį.

• Norint Sutvirtinimą priimti kitoje parapijoje, negu buvo lankytos pasiruošimo katechezės, būtina iš anksto apie tai pranešti parapijos, į kurią vykstama, klebonui.

Daugiau apie Sutvirtinimo sakramentą skaitykite čia.

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Religija Wed, 13 Feb 2019 16:27:49 +0200