Religija http://l24.lt Sun, 05 Jul 2020 10:44:44 +0300 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt Prezidentas: Bažnyčios vertybės ir principai visada daug reiškė Lietuvai http://l24.lt/lt/religija/item/344295-prezidentas-baznycios-vertybes-ir-principai-visada-daug-reiske-lietuvai http://l24.lt/lt/religija/item/344295-prezidentas-baznycios-vertybes-ir-principai-visada-daug-reiske-lietuvai Prezidentas: Bažnyčios vertybės ir principai visada daug reiškė Lietuvai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene dalyvavo Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo ingreso iškilmėse Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.

„Bažnyčios vertybės ir principai Lietuvai visada reiškė labai daug. Jie lydėjo mus tada, kai mūsų sukilėliai ėjo kartu su kunigais į mirtį, kuomet mūsų žmonės kentėjo tragiškas kančias, vežami į sibirus, kada mūsų disidentai, kovotojai už Lietuvos laisvę, kentėjo nuo priespaudos ir patyčių sovietinės okupacijos metais. Jūsų išpažįstamas žodis, Dievo žodis, lydėjo mus ir tada, kai mus puolė – ir tebepuola – nematomas priešas, gerokai sujaukęs mūsų kasdieninį gyvenimą“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas išreiškė viltį, kad naujasis Kauno arkivyskupas ir toliau daug dėmesio skirs socialiniam-ekonominiam Katalikų Bažnyčios mokymui, taip pat kels pagarbos, pasitikėjimo, sutarimo vertybes, apie kurias šiandien per mažai girdime Lietuvoje. Šalies vadovas palinkėjo Kauno arkivyskupui nuoseklumo, stiprybės ir kantrybės, rašoam pranešime spaudai.

Popiežius Pranciškus Kęstutį Kėvalą paskyrė Kauno arkivyskupu metropolitu 2020 m. vasario 19 dieną.

Naujojo arkivyskupo ingreso iškilmės turėjo įvykti balandžio 13 d., tačiau dėl karantino buvo perkeltos į birželio 24 d., kai švenčiamas Kauno arkivyskupijos dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimas.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Religija Wed, 24 Jun 2020 13:59:24 +0300
Dviračių žygis kun. prelato Juzefo Obrembskio pėdomis. Patikėję Viešpačiu besąlygiškai http://l24.lt/lt/religija/item/343683-dviraciu-zygis-kun-prelato-juzefo-obrembskio-pedomis-patikeje-viespaciu-besalygiskai http://l24.lt/lt/religija/item/343683-dviraciu-zygis-kun-prelato-juzefo-obrembskio-pedomis-patikeje-viespaciu-besalygiskai Nei karštis, nei galimas uraganas ar kruša negąsdina, kai su Kristaus vėliava eini

„Nėra geresnio už Joną Paulių II“ (lenk. Nie ma lepszego od Jana Pawła II) - skandavo piligrimai, pasiekę dviračiais Maišiagalą - savo kelionės tikslą. Daugiau nei 50 žmonių įveikė dviračiais 100 kilometrų, paminėdami tokiu būdu šv. Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines.

Šį kartą dėl karantino tradicinio pėsčiųjų žygio iš Turgelių į Maišiagalą dalyviai sėdo ant dviračių ir vietoj trijų dienų pėsčiomis trasą įveikė per dieną. Organizatoriai - Vilniaus rajono savivaldybė kartu su mere Marija Rekst - suplanavo trasą per Rudaminą, Naująją Vilnią, Nemenčinę, Pikeliškes, Karvį ir iš tos pusės pasiekė Maišiagalą. Pakeliui šių gyvenviečių bažnyčiose piligrimai sustoję sukalbėdavo rožinio IV dalies Garbės slėpinius - po vieną slėpinį kiekvienoje atokvėpio stotelėje.  

„Džiaugiuosi, kad esate ir kad važiuojate. Norime mūsų gyvenime puoselėti ir skleisti krikščioniškas tradicijas ir vertybes. Aš asmeniškai meldžiuosi už jaunimą, kuris šiemet, deja, negali dalyvauti piligriminiame žygyje. Šia būtent intencija ir išsirengsiu į šią kelionę“, - prieš pradėdama piligriminį žygį Turgeliuose kalbėjo merė M. Rekst. Dėkojo taip pat visiems, kurie rūpinosi šio piligriminio žygio organizavimu.

Už Vilniaus rajono jaunimą

Per savo ilgą gyvenimą kunigas prelatas Juzef Obrembski ganytojišką darbą dirbo dviejose Vilniaus krašto parapijose - Turgelių ir Maišiagalos. Taigi tarsi automatiškai buvo nubrėžta piligriminio žygio trasa. Jame dažniausiai dalyvauja Vilniaus rajono mokyklų jaunimas. Kai kurie mokiniai - ypač mėgstantys piligriminius žygius pėsčiomis - dalyvauja ir Gailestingumo žygyje nuo Eišiškių iki Aušros Vartų, kuris šiemet minės savo 30-mečio sukaktį ir yra visų Vilniaus krašte rengiamų piligriminių žygių „vyriausias brolis“. Šiemet už mokinius per „rekolekcijas ant dviračių“, be kita ko, meldėsi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai.

Piligrimai išsirengė į žygį sekmadienį, birželio 7 dieną, po pamaldų Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Šv. Mišias aukojęs parapijos klebonas kun. Jan Mackevič meldėsi už piligriminio žygio dalyvius - kad stiprėtų jų tikėjimas, viltis ir meilė, prašydamas jiems Dievo malonių ir Švč. Mergelės Marijos globos.

Šiemet trasą sudarė 100 kilometrų, siekiant kartu pagerbti šv. Jono Pauliaus II šimtąsias gimimo metines. Kadangi toli gražu ne kiekvienas yra fiziškai pasirengęs įveikti tokį atstumą, todėl galima buvo važiuoti tiek kilometrų, kiek turėdavai jėgų. Sunkesnius ruožus galima buvo įveikti autobusu, kuris lydėjo piligriminio žygio dalyvius.

Piligriminis žygis - puikus dalykas

Atokvėpio stotelėse piligrimus pasitikdavo vietos gyventojai, seniūnijų atstovai, paruošę piligrimams vaišių ir vandens. Bažnyčiose - Turgelių, Rudaminos, Naujosios Vilnios, Nemenčinės ir Maišiagalos - žygio dalyviai sukalbėdavo po vieną rožinio slėpinį, kartu apmąstydami popiežiaus lenko mokymą. Nemenčinės parapijos klebonas kun. Arūnas Kesilis palaimino piligriminio žygio dalyvius šv. Jono Pauliaus II relikvija. Čia piligrimai sukalbėjo ir Dievo gailestingumo vainikėlį. Pastiprinimas žygeiviams buvo paruoštas Rudaminoje, Egliškėse  (čia šv. Jono Boskio bažnyčioje jiems buvo pataisyti gardūs pietūs), Nemenčinėje, Pikeliškėse (prie maršalkos Juzefo Pilsudskio dvarelio), Maišiagaloje.

„Kiekvienas mūsų važiuoja su tam tikra intencija, kuri suteikia motyvacijos, o kartu - ir jėgų. Pernai ėjau pėsčiomis ir lygindama abiejų žygių formas turiu pripažinti, kad einant pėsčiomis turi daugiau dvasinio pasitenkinimo. Mat tuomet kelyje tave lydi malda, giesmės, kunigo konferencijos. O važiuojant dviračiu reikia įdėti daugiau pastangų ir kartais galvoji vien apie tai, kaip pasiekti etapo pabaigą“, - prisipažino Violeta Purpurovič iš rajono Švietimo skyriaus.

Dorota ir Ježy Levko iš Mostiškių bei Marek Tomaševič iš Kalvelių - įgudę dviračių žygiuose, nes yra įveikę daug kilometrų keliaudami su harceriais ir kun. Darjušu Stančiku - globojo grupę viso žygio metu.

„Važiuodama su nostalgija prisiminiau septynis tarptautinius dviračių žygius, kuriuose esu dalyvavusi. Šiandien, tiesa, buvo vos viena diena, tačiau atnešė daug įspūdžių, apmąstymų, maldos, pokalbių. Tai piligriminiai žygiai davė man nuostabius draugus, neįkainojamas gyvenimo pamokas. Nepatogumai, kurie lydi kiekvieną piligriminį žygį, leisdavo man pamatyti tikrą kitų žmonių veidą. Piligriminiai žygiai - tai Dievo sumanymas, kurį nuoširdžiai patariu patirti“, - prisipažino Dorota Levko.

Motyvuoti save

Savo ruožtu harceris Marek Tomaševič prisipažino, kad dviračiu apvažiavo kone pusę pasaulio. Mėgsta piligriminius žygius ir labai stengiasi populiarinti šią tradiciją. Be kita ko, rūpinasi, kad nenustotų gyvuoti kasmet rengiamas piligriminis žygis pėsčiomis iš Šumsko į Aušros Vartus, kuris kasmet - jau 27 metus - vyksta rugsėjo pradžioje.

„Kelis kartus, būdavo, ėjau vienas, o vėliau - su žmona. Dabar mūsų ir vėl susirenka apie 30 žmonių“, - kalbėjo M. Tomaševič ir prisipažino, kad šį savo piligriminį žygį skiria savo šeimos, kuri netrukus pagausės, intencija. Atokvėpio stotelėse Mareko laukdavo žmona, kuriai, kaip pati prisipažino, irgi persidavė piligrimystės džiaugsmas, nors šįkart negalėjo tiesiogiai dalyvauti kelyje vykstančiose rekolekcijose.

Avižienių vaikų lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotoja Alicija Segen į piligriminį žygį išsirengė kartu su vyru Vladislavu. Abu, nors pavargę, prisipažino, kad verta buvo įsitraukti į tokią maldos kelionę. Bendra malda sustojimų metu, jų nuomone, suteikdavo jėgų, o nuovargį visada galima skirti šeimos, vaikų ir jaunimo, o taip pat - asmenine intencija, dėl kurios ir buvo išsiruošta į piligriminį žygį.

Panašiai pastebėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokyklos direktorius Marian Kačanovski. Prisijungė prie piligrimų su 19 jo vadovaujamos mokyklos auklėtinių ir darbuotojų. Jaunimas įveikė trasą nuo Turgelių iki Nemenčinės. Į klausimą, kaip sekėsi važiuoti sportininkams, direktorius atsakė, kad nesunkiai, nes jo auklėtiniai yra treniruoti.

„Sunkiausia visada motyvuoti save. Jei įveiksi šį slenkstį, tuomet pavyks įveikti visus sunkumus“, - kalbėjo M. Kačanovski. Derėtų pabrėžti, kad Vilniaus rajono sportininkai ne kartą dalyvavo piligriminiame žygyje kun. Prelato Juzefo Obremsbkio pėdomis, paskutinę dieną prisijungdami dviračiais prie pėsčiomis einančių piligriminio žygio dalyvių. 

Išskirtinė diena

Šiemet piligriminis žygis vyko išskirtinę dieną - kai Lietuvoje minima Tėvo diena. Daug piligrimavusiųjų - tėveliai, kurie savo žygio sunkumus skyrė savo vaikų intencija.

„Šiandien ryte mano vaikai pasveikino mane su Tėvo diena. Pasakiau jiems, kad piligriminio žygio metu įveiksiu dviračiu 100 kilometrų. Šis skaičius padarė jiems didelį įspūdį. Jautė pasididžiavimą savo tėčiu… Šis piligriminis žygis man iš dangaus atsiųsta savotiška dovana Tėvo dienos proga, nes tikiu, kad galiu išprašyti reikalingų malonių mano šeimai“, - neslėpdamas džiaugsmo jau baigęs kelionę kalbėjo Vilniaus rajono vicemeras Robert Komarovski.

Maišiagaloje, kaip ir kunigo prelato Juzefo Obrembskio gyvenimo metais, dvarelyje vėl buvo daug žmonių. Nors šįkart ne per jo vardadienį, o per jo gimimo dangui metines.

Maišiagalos parapijos klebonas kun. Vitold Michalovski kartu su parapijiečiais pasitiko piligrimus prie bažnyčios ir apšlakstė juos švęstu vandeniu. Po maldos bažnyčioje visi nuvyko prie kunigo prelato kapo, meldėsi dėkodami Dievui už jo gyvenimo ir asmenybės dovaną bei tikėjimo liudijimą.

Piligrimus pasitiko ir už įveiktą piligriminį triūsą dėkojo Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, kuri privačiai yra Maišiagalos parapijietė ir tam tikra prasme kunigo prelato auklėtinė. „Džiaugiuosi, kad šiemet, nors ir kiek kitaip nei visada, pavyko organizuoti piligriminį žygį, kad esant geram orui įveikėte šią trasą ir kad vėl susitikote pas kunigą prelatą“, - sakė ministrė.

Dvarelio kiemelyje piligrimų laukė vaišės - šviesaus atminimo kunigas prelatas visada kartodavo ir rūpindavosi, kad būtų pavaišinti visi pas jį atvykę svečiai. Prie jo paminklo buvo įrengta lauko paroda - eksponuojamose nuotraukose įamžintos ankstesnių piligriminių žygių akimirkos.

„Tie, kurie pasitiki Viešpačiu, atgaus jėgas, pakils tarsi arų sparnais, - nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Iz 40,31) - per kiekvieną piligriminį žygį dainuojamus Izaijo knygos žodžius atkartojančią dainą piligrimai atliko baigę savo piligriminę kelionę tikėdami, kad jų triūsas Viešpaties garbei duos gerų vaisių asmeniniame, šeimos ir visuomeniniame gyvenime.

Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis

{gallery}2020-06-07-pielgrzymka-Turgiele-Mejszagola{/gallery}

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Religija Fri, 12 Jun 2020 12:24:40 +0300
Dviračių žygiu bus pagerbtas kunigo prelato Juzefo Obrembskio ir šventojo Jono Pauliaus II atminimas http://l24.lt/lt/religija/item/343027-dviraciu-zygiu-bus-pagerbtas-kunigo-prelato-juzefo-obrembskio-ir-sventojo-jono-pauliaus-ii-atminimas http://l24.lt/lt/religija/item/343027-dviraciu-zygiu-bus-pagerbtas-kunigo-prelato-juzefo-obrembskio-ir-sventojo-jono-pauliaus-ii-atminimas Dviračių žygiu bus pagerbtas kunigo prelato Juzefo Obrembskio ir šventojo Jono Pauliaus II atminimas

Vilniaus rajono savivaldybė, tęsdama ilgametę tradiciją, birželio 7 d. jau 8-tą kartą organizuoja piligriminę kelionę a. a. kunigui prelatui Juzefui Obrembskiui atminti. Atsižvelgiant į šalyje paskelbtą karantiną, tradicinį piligriminį žygį pėsčiomis šiemet pakeis dviračių žygis, kuriuo taip pat bus paminėtos ir šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II šimtosios gimimo metinės.

„Kiekvienais metais ištikimai tęsiame Vilniaus rajonui svarbios asmenybės – Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio atminimo minėjimą. Deja, dėl šalyje paskelbto karantino, šiemet teko ieškoti alternatyvų trijų dienų piligriminei kelionei pėsčiomis Kunigo Prelato pėdsakais iš Turgelių į Maišiagalą ir sugalvojame organizuoti dviračių žygį, kuriuo minėsime ne tik šviesaus atminimo Kunigo Prelato asmenybę, bet ir 100-ąsias popiežiaus Jono Pauliaus II gimimo metines. Susivieniję bendroje maldoje pagerbsime šių svarbių dvasininkų atminimą ir padėkosime jiems už krikščioniškos tiesos, meilės ir vertybių skelbimą“, – komentuoja piligriminio žygio organizatorius, Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas Robert Komarovski.

Atsižvelgiant į karantino metu renginiams taikomus apribojimus, šiemet ribojamas ir žygio dalyvių skaičius. Planuojama, kad žygyje dalyvaus 50 asmenų, tai bus Vilniaus rajono savivaldybės vadovai, savivaldybės administracijos darbuotojai, Vilniaus rajono sporto mokyklos, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų atstovai.

„Gaila, kad šiemet negalėsime pakviesti daugiau tikinčiųjų į šį svarbų žygį. Visada džiaugiuosi aktyviu ir krikščioniškas tradicijas puoselėjančiu jaunimu, jų energinga dvasia ir užsidegimu kiekvienais metais dalyvauti šiame piligriminiame žygyje, tačiau šie metai bus kitokie. Nors dėl mūsų visų saugumo negalime susivienyti bendroje maldoje žygio metu, kviečiu visus a. a. kunigo prelato Juzefo Obrembskio ir šventojo Jono Pauliaus II atminimą pagerbti maldoje kartu su šeima, savo bendruomenėje ar tiesiog vienatvėje. Kaip teigė šventasis popiežius Jonas Paulius II, malda yra geriausiai mus sujungiantis ryšys, todėl negalėdami susitikti drauge, kviečiu susitikti bendroje maldoje“, – ragina Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.

Per vieną dieną truksiantį dviračio žygį dalyviai įveiks 100 km atstumą – 100-osioms Jono Pauliaus II gimimo metinėms paminėti – nuo Turgelių iki Maišiagalos ir su plevėsuojančiomis kunigo prelato Juzefo Obrembskio, Jono Pauliaus II ir Kristaus karaliaus atvaizdų vėliavomis ištransliuos visuomenei šių svarbių asmenybių pagerbimą.

Dviračių žygis prasidės birželio 7 d. 9 val. šv. Mišiomis Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Žygio metu planuojami 5 sustojimai – prie Rudaminos Švč. M. Marijos Gerosios Patarėjos, Naujosios Vilnios Švč. M. Marijos Taikos Karalienės ir Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčių, Pikeliškių dvare, o paskutinis sustojimas bus prie Maišiagalos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Žygio dalyviai sustojimuose prie bažnyčių sukalbės 5 Rožančiaus paslaptis.

Vilniaus rajono savivaldybės organizuojamo piligriminio žygio ištakos siekia 2013 metus, kuomet vienas iš pagrindinių tikslų buvo pagerbti Vilniaus krašto patriarchą, šviesaus atminimo kunigą prelatą Juzefą Obrembskį ir būti įkvėptiems jo gyvenimo pavyzdžio. Visą savo gyvenimą atidavęs į Dievo rankas, kunigas prelatas nuolat vadovavosi tiesos, meilės ir taikos vertybėmis, skelbė katalikų tikėjimo dogmas Vilniaus krašto gyventojams. Jo gyvenimas ir tarnystė didžiosiomis raidėmis įrašyta į Vilniaus krašto, kurį jis taip nuoširdžiai ir karštai mylėjo, istoriją. 2002 m. balandžio 24 d. už nuopelnus Lietuvai ir Vilniaus rajonui Vilniaus rajono savivaldybės taryba suteikė kunigui prelatui Vilniaus rajono garbės piliečio vardą.

Praėjusiais metais piligriminį žygį lydėjo ir 10-osios Kristaus karaliaus intronizacijos akto pasirašymo Vilniaus rajone metinės. Kiekvienais metais piligriminė kelionė sulaukia vis didesnio dalyvių skaičiaus, o 2018 m. tradicinis žygis sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – apie 930 dalyvių susijungė bendrai maldai, gilinant tikėjimą, pilietinį ir patriotinį sąmoningumą.

2020 m. Lietuvoje paskelbti Jono Pauliaus II metais – minint jo gimimo 100-ąsias metines ir atsimenant Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje 1993-aisiais. Prie Šventojo Jono Paulius II gimimo metinių minėjimo renginių aktyviai prisideda ir Vilniaus rajono savivaldybė.

]]>
europepolicy@yahoo.com (Beata N.) Religija Mon, 01 Jun 2020 15:55:57 +0300
Šv. Mišios minint šv. Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines. Minioje pastebėdavo kiekvieną http://l24.lt/lt/religija/item/342573-sv-misios-minint-sv-jono-pauliaus-ii-100-asias-gimimo-metines-minioje-pastebedavo-kiekviena http://l24.lt/lt/religija/item/342573-sv-misios-minint-sv-jono-pauliaus-ii-100-asias-gimimo-metines-minioje-pastebedavo-kiekviena Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje padėkota Dievui už šv. Joną Paulių II

Pirmadienį, gegužės 18 d., Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) Vyriausioji taryba ir Seimo LLRA-KŠS frakcijos nariai paminėjo 100-ąsias šventojo Popiežiaus gimimo metines šventomis Mišiomis.

Prieš pamaldas prie Šv. Jono Pauliaus II paminklo prie Šventojo Sosto nunciatūros gėles padėjo Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok, Vilniaus rajono merė Marija Rekst, Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič ir apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Petar Antun Rajič.

Prieš prasidedant šv. Mišioms nuskambėjo mėgstamiausia šv. Jono Pauliaus II daina „Barka“ („Barža“).

Padėkos Šv. Mišias už šv. Joną Paulių II aukojo Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas kunigas prelatas Voicech Gurlicki (Wojciech Górlicki) ir kun. Hansas Fišeris (Hans Fischer).

Parapijos klebonas padėkojo Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnei V. Kravčionok ir Lietuvos lenkų sąjungai užsakius šv. Mišias ir pasveikino visus atvykusiuosius: LLRA-KŠS pirmininką, Europos Parlamento narį Valdemarą Tomaševskį, LLRA-KŠS Seimo narį, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininką Michalą Mackevičių, LLRA-KŠS Seimo narį Česlavą Olševskį, vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę, susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, Vilniaus rajono merę, Šalčininkų rajono merą, Vilniaus miesto vicemerę Editą Tamašiūnaitę ir kitus Lietuvos lenkų bendruomenės narius.

Per šv. Mišias, be kita ko, melstasi už valdančiuosius, kad prisimindami popiežiaus žodžius savo politinės veiklos tikslu ir kriterijumi rinktųsi žmogaus orumą, gyvybės šventumą ir bendrą gėrį, melstasi taip pat už sergančius ir kenčiančius, už stokojančius, už mūsų mirusiuosius, už Šventąjį Tėvą Pranciškų, už visą pasaulį, kad valstybių vadovai suvoktų gailestingumo būtinybę.

Per pamokslą kunigas prelatas V. Gurlicki pabrėžė, kad niekada nebuvo tokio popiežiaus kaip šv. Jonas Paulius II, kuris buvo taip labai arti žmonių: „Kiekvienas juto, kad minioje popiežius pažvelgė būtent į jį“, – kalbėjo parapijos klebonas.

Be to, kaip kalbėjo per pamokslą kun. prelatas V. Gurlicki, šv. Jonas Paulius II mokė kiekvieną mūsų maldos kaip tikro nuoširdaus pokalbio su Dievu: „Mokė mus, kad reikia kalbėti tai, ką turime širdyje, kad su Dievu reikia kalbėtis kaip su bičiuliu, mokė mus maldos normalumo, kad tai yra natūrali tikinčio žmogaus būsena.“  

Šv. Jonas Paulius II mobilizuodavo ir mobilizuoja mus būti geresnius, ir tai yra Jo buvimo tarp mūsų ženklas: „Turėjo tokią charizmą, kad mobilizuodavo gėriui, kalbėdavo tai, kas yra svarbu, tačiau niekam nevertė. Tik rodydavo, kokiu keliu eiti, ir tai patraukdavo kiekvieną iš mūsų ir traukia iki šiol. Grįžkime prie Jo žodžių, kalbų, elgesio, ypač – per maldas, nes tai mus praturtina“, – kalbėjo per pamaldas kun. prelatas V. Gurlicki.

Kunigas pabrėžė, kad šv. Jonas Paulius II buvo glaudžiai susijęs su Vilniumi, tai Jis paskelbė Dievo Gailestingumo šventę ir kanonizavo seserį Faustiną Kovalską. Priminė ir popiežiaus lenko žodžius, kuomet per savo piligriminę kelionę į Lietuvą kreipdamasis į kunigus Vilniaus katedroje pasakė: „Nepasiduokite pagundai stoti nugalėtojų pusėn prieš nugalėtus. Privalote tarnauti visiems ir nepasiduoti pagundai stoti prieš žmogų, nes Bažnyčioje keliu į Kristų yra kiekvienas žmogus.“

Po šv. Mišių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai nuvyko pasimelsti prie Aušros Vartų ir Šv. Dvasios bažnyčios, ten padėjo gėlių prie šv. Jono Pauliaus II atminimo lentų.

Vilniaus krašto savaitraštis

{gallery}2020-05-18-Msza-PiotraiPawla-Jan-Pawel-II-fot-{/gallery}

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Religija Sat, 23 May 2020 13:26:21 +0300
100-osios šv. Jono Pauliaus II gimimo metinės. Lietuva gerbia savo popiežiaus atminimą http://l24.lt/lt/religija/item/342274-100-osios-sv-jono-pauliaus-ii-gimimo-metines-lietuva-gerbia-savo-popieziaus-atminima http://l24.lt/lt/religija/item/342274-100-osios-sv-jono-pauliaus-ii-gimimo-metines-lietuva-gerbia-savo-popieziaus-atminima 100-osios šv. Jono Pauliaus II gimimo metinės. Lietuva gerbia savo popiežiaus atminimą

Brangūs Broliai ir Seserys, jūsų miestui suteiktas labai aiškus pašaukimas kurti sambūvį tarp įvairių žmonių, įvairių kalbų, įvairių kultūrų ir religijų. Taip buvo praeityje, taip yra ir dabar. Ypatingai svarbu, kad brolišką sambūvį palaikytų krikščionys, kurie meldžiasi skirtingomis kalbomis, jaučiasi skirtingų, nors iš dalies, o kartais ir didžiąja dalimi, bendrų istorinių tradicijų paveldėtojais. Šioje šventovėje, kaip ir daugelyje kitų, kur dviem kalbomis švenčiama Eucharistija bei teikiami Sakramentai, lenkai ir lietuviai kviečiami bendradarbiauti, o visų pirma  klausytis vienas kito, kad to dėka tvirtėtų jų vienas tikėjimas, ta pati viltis ir viską suvienijanti meilė, - kalbėjo Šventasis Tėvas Jonas Paulius II per savo apaštalinę kelionę į Lietuvą 1993 metais. Gegužės 18 d. sukanka 100-osios Karolio Voitylos metinės. Ši sukaktis paskatino paskelbti 2020 metus Lietuvoje Šventojo Jono Pauliaus II metais.

Šio dokumento projektą Lietuvos Respublikkos Seime įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos parlamentarai. Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, aplankęs Lietuvą. Atvykęs tuomet, kai mūsų šalis žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius. „Jo vizitas suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai“, - teigiama Seimo nutarime. Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino Šventojo Jono Pauliaus metų minėjimo 2020 metais planą, kuris parengtas vykdant Seimo nutarimą.

„Šventojo Jono Pauliaus II metų minėjimo programoje buvo suplanuota daug veiklų. Deja, dėl koronaviruso epidemijos didelės dalies jų atsisakyta. Šventąjį Popiežių numatyta pagerbti šių metų antrajame pusmetyje ir nežinome dar, ar gyventojai galės dalyvauti numatytuose renginiuose. Numatoma, be kita ko, išleisti pašto ženklą, proginę monetą, skirtą Kryžių kalnui, bus vykdoma Jono Pauliaus II piligrimų keliui skirta virtuali akcija“, - pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ sakė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok. Parlamentarė pabrėžė, kad nors gegužės 18-oji praeis be didesnių renginių, ko gero, daug žmonių praleis tą dieną maldoje, prašydami Šventojo užtarimo. „Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje ištarti žodžiai ir toliau lydi mus ir primena būtinybę kasdieniame gyvenime elgtis sąžiningai, garbingai, teisingai, atsakingai ir susitelkus. Jungdamiesi su kitais žmonėmis į bendrą maldą per transliuojamas šv. Mišias ar melsdamiesi šeimoje galime melsti Šventojo Popiežiaus užtarimo. Esu įsitikinusi, kad ši malda atneš mūsų gyvenime gerų vaisių“, - sakė V. Kravčionok ir pabrėžė, kad šv. Jono Pauliaus II mokymas yra toks universalus ir atitinkantis mūsų laikotarpį, kad neturėtume apsiriboti vien viena data ar jubiliejiniais metais - įvairios veiklos ir renginiai galėtų vykti ir ateityje.

Dėl karantino atsisakyta didelės dalies planuotų veiklų: minėjimų, diskusijų, paskaitų, parodų, švenčių, Vilniaus ir Kauno Jono Pauliaus II gimnazijų ir Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijos, muziejų ir bibliotekų projektų. Plano projekte paliktos tik tos veiklos, kurios nesusijusios su žmonių susibūrimu.
Sukurtas virtualus maršrutas, skirtas Šventojo Jono Pauliaus II piligrimų keliui, parengta virtuali paroda Šventojo Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje prisiminti, organizuojama vaizdo konferencija su ilgamečiu Jo Šventenybės Jono Pauliaus II pagalbininku Kardinolu Stanislavu Dzivišu (Stanisław Dziwisz).

Daug dėmesio bus skiriama viešinti: bus sukurta ir transliuojama vaizdo užsklanda Lietuvos televizijoje,  Lietuvos televizija parodys dokumentinį filmą „Žemyno išvaduotojas. Jonas Paulius II ir komunizmo žlugimas“, interneto svetainėje www.lrt.lt bus paskelbtos publikacijos apie Šventąjį Tėvą ir jo vizitą Lietuvoje. Taip pat numatoma parengti ir transliuoti valandėles apie Šventąjį Joną Paulių II Lietuvos radijo ir televizijos laidose, minint svarbias jo biografijos datas parengti ir transliuoti temines laidas Marijos radijuje, ketinama sukurti laidas apie šventojo Jono Pauliaus II bendravimą su jaunimu, supažindinti su šventojo Jono Pauliaus II kūryba.

Vatikane šv. Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių proga bus išleista knyga „Šventasis Jonas Paulius II. 100 metų. Žodžiai ir paveikslai“. Knygos įžangoje popiežius Pranciškus prisipažįsta: „Daugybę kartų būdamas kunigas ir vyskupas žiūrėdavau į jį prašydamas savo maldose likti ištikimam Evangelijai taip, kaip Jis ją liudijo.“ Šventasis Tėvas Pranciškus per savo pirmtako gimimo šimtmetį gegužės 18 dieną 8 val. (Lietuvos laiku) aukos šv. Mišias Vatikano bazilikoje prie altoriaus, kur yra šv. Jono Pauliaus II relikvijos. Iškilmės bus transliuojamos VaticanNews Youtube kanalu ir per kitas žiniasklaidos priemones Lenkijoje ir pasaulyje. Be to, pirmadienį, gegužės 18 dieną, be kita ko, per Lenkijos televizijos kanalą TVP1 21 valandą (Lietuvos laiku) bus transliuojamas popiežiaus Pranciškaus kreipimasis į lenkus šv. Jono Pauliaus II šimtųjų gimimo metinių proga.

Parengė Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Religija Mon, 18 May 2020 12:34:50 +0300
Grigiškių Šv. Dvasios bažnyčia parengta konsekracijai. Kryžiai laukia Dievo antspaudo http://l24.lt/lt/religija/item/341934-grigiskiu-sv-dvasios-baznycia-parengta-konsekracijai-kryziai-laukia-dievo-antspaudo http://l24.lt/lt/religija/item/341934-grigiskiu-sv-dvasios-baznycia-parengta-konsekracijai-kryziai-laukia-dievo-antspaudo Parapijos  pradžia – 1992 m. vasario 2-oji – per Kristaus Paaukojimo šventę

„Viešpatie Jėzau Kristau, Tu mokei mus: „Jeigu kas iš Jūsų susitars Žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks“. Todėl nuolankiai maldaujame Tave grąžinti sveikatą ligoniams, kurie šaukiasi palaimintojo Jurgio užtarimo. Trokštame, kad tai būtų naudinga Jų išganymui“, – šia malda per pal. Jurgio Matulaičio užtarimą prasideda šių metų Grigiškių Šv. Dvasios kalendorius. Naujai pastatyta bažnyčia neatpažįstamai pakeitė šio sostinės pakraštyje esančio mikrorajono centrą: oktagonalinį statinį vainikuojantis aukštas bokštas traukia gyventojų ir svečių akis.

Karantinas sutrikdė įvairius planus – tarp to ir Grigiškių bažnyčios konsekracijos. Planuota ją surengti IV Velykų – Gerojo Ganytojo –  sekmadienį, tačiau iškilmės perkeltos nenustatytam laikui. Po dviejų kovos su koronavirusu mėnesių visi žino vieną – nieko pastovaus šiame pasaulyje nėra.

Tačiau gyvenimas Grigiškių bažnyčioje pamažu grįžta į normą: per šv. Mišias darbo dienomis ir šeštadieniais joje susirenka po keliolika tikinčiųjų. Daugiausia tai tie, kurie buvo užrašę šv. Mišių intencijas. Laikydamiesi saugumo principų visi išlaiko nustatytą dvejų metrų tarpusavio atstumą ir, ko gero, laukia laikų, kai viskas grįš kaip buvę, bažnyčios bus pilnos žmonių, kurie po pasibaigusių pamaldų neskubėdami grįš namo...

Pradžia
Kristaus Paaukojimo šventė, 1992 metų vasario 2-oji – toji diena davė pradžią parapijai. Lentvario parapijos klebonas kunigas Vytautas Rudis pašventino tuomet kryžių Vilniaus ir Mokyklos gatvių sankryžoje Grigiškėse. Netrukus, nes jau birželį, Kultūros namuose skiriamos patalpos laikinai koplyčiai. Vietos gyventojai labai įsitraukia į parapijos gyvenimo kūrimą.

Tuometinis Lietuvos lenkų sąjungos Grigiškių poskyrio pirmininkas, Lietuvos katalikų draugijos pirmininko pavaduotojas Leonard Klimovič imasi maldos iniciatyvos per Marijos užtarimą (kuriama pasauliečių draugija „Marijos legionas“). Prie koplyčios, kuri veikia kaip Lentvario parapijos filialas, pradeda rinktis vaikai ir jaunimas, choristai. Tarp jų yra ir Eugenjuš Borkovski, dabartinis vargonininkas. Jau metų pabaigoje Grigiškėse (tuomet ši gyvenvietė nepriklausė Vilniui) įsteigiama Šv. Dvasios parapija, o pirmuoju jos klebonu tampa kun. Edvardas Minkevičius.

Naujasis ganytojas pradeda statyti koplyčią, kurios projektas apima ir parapijos namus bei laidojimo namus. Šios patalpos iki šiol tarnauja tikintiesiems ir ten dirbantiems kunigams ir seserims vienuolėms. Tuometinis Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis konsekravo naują koplyčią per 1995 metų Kalėdas. Kaip maldos namai tarnavo tikintiesiems iki pat praėjusių metų Kalėdų, kai pirmą kartą tikintieji susitiko naujoje bažnyčioje per Piemenėlių šv. Mišias.

Žmonės
1997 metais padėti dirbant ganytojišką darbą į Grigiškes atvyko seserys eucharistietės (Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių Seserų kongregacija). Per 23 metus darbo šioje parapijoje, taip pat ir mokant tikybos mokykloje, dirbo: s. Irena Kudina, s. Nijola Mazur, s. Alesia Levdaska, s. Anna Dudkievič, s. Viktorija Butrimovič ir s. Lucija Kratkovska. S. Viktorija i s. Lucija iki šiandien padeda parapijoje organizuoti katechezę, atlieka kitus darbus ir moko religijos lenkų-rusų ir lietuvių gimnazijose.

Kiti Grigiškėse dirbę klebonai – kun. Jan Matusevič ir kun. Raimundas Macidulskas. Šiandien šį ganytojišką darbą atlieka kun. Andžej Andžejevski, kuris čia dirba jau 10 metų ir tai jam teko prižiūrėti bažnyčios statybą.

– 2016 metų vasaros pradžioje pradėjome bažnyčios statybą. Spalio pradžioje vyko didelės kertinio akmens padėjimo iškilmės. Beje, šį kertinį akmenį pašventino popiežius Pranciškus Jasna Guroje jo viešnagės Lenkijoje metu, – pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ pasakoja kun. klebonas A. Andžejevski, pabrėždamas, kad iškilmėse, be kita ko, dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, architektai, statybos fundatoriai ir minios tikinčiųjų.
Pagrindiniai bažnyčios statybos rėmėjai: bendrovės „Grigeo“, „Jurgena („Gariūnų verslo parkas“), ORLEN Lietuva, „Alanta“ ir pavieniai aukotojai – Raimondas Karpavičius, Jonas Viesulas, Vanda Pigagienė. Projektą rengę architektai – Kęstutis Pempė, Emilis Petkevičius, Eugenija Dedok.

Kunigas sako, kad jį džiugina parapijiečių atvirumas ir, kaip pažymi, kiekviena auka – nuo tos didžiausios iki pat mažiausiosios – padėjo pastatyti bažnyčią, kuri tarnaus Grigiškių gyventojų kartoms. Prieš metus padėti dirbti ganytojišką darbą šioje parapijoje buvo paskirtas kun. Francišek Jusiel. Vilniaus arkivyskupijos Bažnytiniame teisme dirbantis kunigas padeda ir Grigiškių parapijoje.

Veikla
Klebonas dvasine globa yra apgaubęs 8-9 tūkstančius tikinčiųjų. Kunigo kasdienybė – tai be kasdien aukojamų šv. Mišių ir išpažinčių klausymas, krikštynos, santuokos ir laidotuvės. Iki karantino naujoje bažnyčioje ištikimybę vienas kitam jau spėjo pažadėti viena jaunavedžių poras, įvyko keletas krikštynų.

Ištikimos savo pašaukimui seserys eucharistietės rūpinasi pirmiausia katechizacija – tiek mokykloje, tiek parapijoje (ruošia vaikus ir jaunimą Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimo Sakramentui). Globoja patarnautojus ir organizuoja popamokinius užsiėmimus, t. y. veda savotišką dienos centrą vaikams ir jaunimui.

„Sesuo Viktorija vadovauja scholai, moko vaikus groti gitara. Be to, organizuojame jaunimui laiką tokiu būdu, kad kažko išmoktų, kad jaustų malonumą susitikdami bendraamžių grupėje“, – sako s. Lucija Kratkovska. Vaikų šiemet pagaminti darbai buvo iškeliavę į Kaziuko mugę. Gauti pinigai bus skirti atostogoms. Jau penktus metus iš eilės parapijos gyvenime aktyviai dalyvaujantiems vaikams ir jaunimui seserys vienuolės kartu su kunigu organizuoja atostogas su Dievu. „Išvažiuoja mūsų apie 45 žmonės – vaikai su tėvais. Pastaruoju laiku dažniausiai išsiruošiame prie Baltijos jūros, tačiau kartą buvome ir Zakopanėje, kartą prie jūros Lenkijoje. Stengiamės, kad tas laikas būtų skirtas ir bendrai maldai, susikaupimui, rekolekcijoms, o ne tik atostogų atrakcijoms“, – aiškina s. Lucija.

„Tokios akcijos kaip mugės ir kiti visuomeniniai renginiai padeda mums paremti ruošiantis išvykoms vaikus iš mažiau pasiturinčių šeimų“, – priduria klebonas ir pabrėžia, kad parapijos teritorijoje gyvena daug stačiatikių Bažnyčiai priklausančių žmonių. „Kai kurie jų, o ypač tie, kurie yra iš mišrių – katalikų-stačiatikių – šeimų arba yra vyresnio amžiaus ir jiems sunku nuvažiuoti į cerkvę mieste, ateina pasimelsti pas mus.

Dekanatas
Šiandien Grigiškių parapija, kaip ir visas mikrorajonas, priklauso sostinei, todėl Vilniuje yra dvi Šv. Dvasios parapijos. Klebonas pažymi, kad sostinės savivaldybė padėjo sutvarkyti bažnyčios šventorių ir vietos parką netoli bažnyčios. Čia turėtų atsirasti vaikų žaidimų aikštelė, aikštelė sportui, bus įrengti takeliai, pastatyti suoleliai. Arkivyskupijoje liko buvęs administracinis suskirstymas ir parapija liko Trakų dekanate. Atstumų atžvilgiu skirtumas mažas – iki Trakų yra kiek daugiau nei 12 kilometrų, iki sostinės Lazdynų mikrorajono – maždaug tiek pat.

„Sunku aprašyti dėkingumą, kurį pajuto parapijiečiai, per Kūčias peržengę bažnyčios slenkstį... Kunigo klebono A. Andžejevskio pastangomis bažnyčia tiesiog išaugo gyvenvietės centre. Daug jėgų ir sveikatos įdėjo į šią statybą. Dažnai matydavome kunigą pavargusį, susirūpinusį ir net liūdną. Juk tai nemenkas darbas. Ir šiandien turime jaukią bažnyčią ir esame labai dėkingi klebonui“, – pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ kalbėjo parapijietė Kristina Zenkevič ir pabrėžė, kad tikisi, jog atidėtos iškilmės netrukus įvyks. „Tačiau svarbiausia, kad grįžtume į paprastą kasdienybę, kai galima susikaupus dalyvauti šv. Mišiose, pasimelsti už artimuosius, bažnyčios iniciatorių ir fundatorių sveikatą.

Vieta
Jai pritaria ir Andžej Lukaševič, kuris jau ne vienus metus patarnauja parapijoje. „Mano šeima jau daug metų dalyvauja parapijos gyvenime. Prisimenu, kaip tėvai, šviesaus atminimo Teresa ir Viktor, padėjo statyti koplyčią. Mane ir brolį Antonį įtraukė į pagalbą kunigui prie altoriaus. Mano santuoka buvo Vilniaus Visų Šventųjų parapijoje, nes mūsų bažnyčia dar buvo nepastatyta, o žmona Katažyna būtinai norėjo, kad santuoka būtų sudaryta bažnyčioje, juk taip – iškilmingiau. Tačiau juk metines ir jubiliejus galime jau švęsti mūsų parapijoje ir savo bažnyčioje“, – savo pastebėjimais dalijosi ponas Andžej ir tikisi susilaukęs savo vaikų įtraukti juos į patarnavimus – arba kaip ministrantus, arba giedoti scholoje.

Bažnyčios vidus didelis ir šviesus. Tikintieji gali taip pat melstis chore – balkonas buvo suprojektuotas taip, kad gali sutalpinti ne tik choristus ir vargonninką. Akyla akis pastebės ir jau paruoštus konsekracinius kryžius. Šie simboliai ant bažnyčios sienų įrengiami tose vietose, kur vyskupas pateps juos Šv. Krizmos aliejumi. Kol kas jie laukia to Dievo antspaudo, kuris visiems laikams patvirtins, kad tai yra Viešpaties ypatingai parinkta vieta – susitikimo, atleidimo vieta, vieta, kur dangus susitinka su žeme.

Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Religija Tue, 12 May 2020 12:47:03 +0300
Šiluva kviečia dar labiau pažinti Mergelę Mariją http://l24.lt/lt/religija/item/341324-siluva-kviecia-dar-labiau-pazinti-mergel-marija http://l24.lt/lt/religija/item/341324-siluva-kviecia-dar-labiau-pazinti-mergel-marija Šiluva kviečia dar labiau pažinti Mergelę Mariją

Gegužę Šiluvos šventovė ruošiasi paminėti ypatingai dėmesį skirdama Mergelės Marijos pažinimui. Nuo balandžio 2-sios šventovė, pakvietusi maldai, užtariant Dievo Motinai ir motiniškam rūpesčiui konkrečia pagalba padėti labiausiai nukentėjusiems nuo pandemijos, dabar Šiluva kviečia artimiau susipažinti su Ja pačia – gražiausiais titulais per amžius žmonių tituluojamą ir Bažnyčios bei jos teologų ypatingai vertinamą kaip žmonijos išgelbėjimo bendradarbę. Tad kas Tu esi, Dievo ir mūsų Motina?

Kiekvieną gegužės mėn. šeštadienį 20 val. vyks nuotolinių pokalbių apie Mariją ciklas, pavadintas „Mergelė Marija – Šviesos ir Vilties nešėja“. Vyks tiesioginės transliacijos internetu (Šiluvos, Katalikų medijų centro, Kauno dienos bei arkivyskupijos kanalais).

Pakviesti kalbėtojai – tai šią sritį tyrinėjantys, gerai išmanantys ir pasidalinti tuo mokantys vyskupai, kunigai, diakonai ir vienuolės bei pasauliečiai – padės gilintis į Mergelės Marijos gyvenimo slėpinį nuo Velykų iki Sekminių:

Gegužės 2 d. – kun. Erastas Murauskas, „Štai tavo Motina!“ (Jn 19, 27)
Gegužės 9 d. – ses. Agnietė Ivaškevičiūtė OSB, „Žemiškasis Motinos Marijos gyvenimas“
Gegužės 16 d. – vysk. dr. Algirdas Jurevičius, „Galingas Mergelės Marijos užtarimas“
Gegužės 23 d. – diak. dr. Benas Ulevičius, „Marija – Bažnyčios Motina“
Gegužės 30 d. – kun. dr. Arnoldas Valkauskas, „Marija – Šventosios Dvasios buveinė“

Gegužės 3-ioji – Motinos diena – Šiluvoje taip pat laukia ypatinga: 12.30 val. tiesioginė šv. Mišių ir visoms Mamoms skiriamo palaiminimo transliacija per LRT televiziją iš Dievo Motinos Apsireiškimo koplyčios Šiluvoje, vadovauja paskirtasis Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Gegužės 5 d. – 19 val. Kauno arkivyskupijos jaunimo centras kviečia į Kūrybos vakarą jungiantis su akcija „Šviesos žemėlapis“.

Gegužės 29 - 31 d. – Sekminių šventė Šiluvoje.

Kiekvieną vakarą 19 val. (sekmadieniais 12 val.) iš Šiluvos bazilikos vyksta tiesioginė šv. Mišių transliacija šventovės Facebook puslapyje. Šv. Mišiose meldžiamasi už visus akcijos „Šviesos žemėlapis“ dalyvius ir šio projekto bendradarbius. Po šv. Mišių - gegužinės pamaldos, skirtos Mergelės Marijos garbei.

Daugiau informacijos apie renginius ir tiesioginių transliacijų kanalų nuorodos svetainėje www.siluva.lt arba Facebook paskyroje https://www.facebook.com/siluvos.sventove/.

Šiluvos šventovės informacija

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Religija Fri, 01 May 2020 11:00:49 +0300
Nuo pirmadienio tikintieji galės grįžti į bažnyčias http://l24.lt/lt/religija/item/340957-nuo-pirmadienio-tikintieji-gales-grizti-i-baznycias http://l24.lt/lt/religija/item/340957-nuo-pirmadienio-tikintieji-gales-grizti-i-baznycias Nuo pirmadienio tikintieji galės grįžti į bažnyčias

Nuo pirmadienio bus galima aukoti mišias dalyvaujant žmonėms. Visgi, kaip teigiama penktadienį Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pranešime, dėl grėsmės užsikrėsti koronavirusu, iki atskiro nutarimo dalyvavimas mišiose galimas visomis savaitės dienomis, išskyrus sekmadienį.

Kartu Lietuvos Vyskupų Konferencija pateikia normas ir reikalavimus, kurių privalu laikytis tikintiesiems atvykstant į maldos namus.

LVK teigimu, rimtas pavojus savo ar kitų sveikatai yra pakankama priežastis, atleidžianti nuo dalyvavimo šv. Mišiose sekmadieniais ir švenčių dienomis.

„Ypač raginame tikinčiuosius, priklausančius rizikos grupei ar turinčius ligos simptomų, nesilankyti bažnyčiose, taip saugant save ir kitus. Šiuo atveju šv. Mišias galima išklausyti naudojantis šiuolaikinėmis komunikacijomis“, – teigiama pranešime.

Taip pat pabrėžiama, kad šv. Mišios bus organizuojamos ribojant tikinčiųjų skaičių.

„Įleidžiami į bažnyčią tikintieji su veidą dengiančiomis kaukėmis, išlaikant saugų atstumą tarp pamaldų dalyvių (10 kvadratinių metrų vienam žmogui). Jei žmonės netelpa bažnyčioje, lauke esantys tikintieji laikosi 2 metrų atstumo vienas nuo kito. Komunija dalijama pirmiausia bažnyčios viduje, po to lauke esantiems tikintiesiems, prieš tai juos perspėjus, kad neitų vidun. Iki atskiro nutarimo pirmadieniais – šeštadieniais leidžiama aukoti šv. Mišias dalyvaujant tikintiesiems“, – teigia LVK.

Pasak Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovų, Bažnyčiose turi būti užtikrintos higienos normos.

„Prie įėjimo padėti dezinfekantai, apeigų metu visi, išskyrus celebruojantį kunigą, burną ir nosį turi būti pridengę kauke ar kitu apdangalu. Šiuo metu šv. Komunija dalijama tik į rankas. Einantieji šv. Komunijos privalo laikytis saugaus atstumo“, – teigiama pranešime.

Laidotuvių apeigos bus atliekamos tik kapinėse. Gali dalyvauti artimiausi šeimos nariai, neskaitant kunigo ir laidojimo paslaugų personalo. Karstas su mirusiojo palaikais į bažnyčią nenešamas. Laidotuvių šv. Mišios gali būti aukojamos laidotuvių dieną arba kitu laiku pagal susitarimą su artimaisiais.

LVK skelbia nurodymus ir kunigams: vykdydami sielovadą kunigai ir tikintieji visur turės bendrauti burną ir nosį prisidengę kauke, imtis kitų saugumo priemonių. Kunigams emeritams nepatariama aukoti šv. Mišių dalyvaujant tikintiesiems.

Kunigams, pajutusiems peršalimo simptomus, privalu saviizoliuotis bei apie tai pranešti dekanui.

„Pandemijos metu ypač raginame tikinčiuosius ir kunigus asmeniškai melstis, kad greičiau būtų pažabotas šis virusas bei prašyti sveikatos ligoniams ir stiprybės tiems, kurie jais rūpinasi. Toliau tęsiame kasdienį maldos tiltą 20 val. Ypač šiuo metu malda – ne tik pareiga, bet ir mūsų svarbus įnašas kovoje su pandemija“, – rašoma pranešime.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Religija Fri, 24 Apr 2020 12:00:59 +0300
II Velykų sekmadienis – Dievo Gailestingumo sekmadienis. Prieinamos visos Dievo malonės http://l24.lt/lt/religija/item/340650-ii-velyku-sekmadienis-dievo-gailestingumo-sekmadienis-prieinamos-visos-dievo-malones http://l24.lt/lt/religija/item/340650-ii-velyku-sekmadienis-dievo-gailestingumo-sekmadienis-prieinamos-visos-dievo-malones Po­pie­žius Jo­nasPau­lius II Šventosios Dvasios bažnyčioje

Per Velykų aštuondienį Bažnyčia meldžiasi ruošdamasi Dievo Gailestingumo iškilmėms. Šiemet sukanka 20 metų, kai popiežius Jonas Paulius II paskelbė šias iškilmes visai Bažnyčiai ir nurodė Romos mišiole po titulo „II Velykų sekmadienis“ pridėti apibūdinimą (t. y. Dievo Gailestingumo). Tai įvyko 2000 metų gegužės 5-ąją - tą dieną, kai buvo paskelbta šventąja ses. Faustina, kuri perdavė pasauliui Jėzaus žodžius: „Pirmasis sekmadienis po Velykų turi būti Gailestingumo šventė, o kunigai tądien turi kalbėti žmonėms apie didį ir neapsakomą Mano gailestingumą.“  

Apie dar vienas su Dievo Gailestingumo švente susijusias metines primena Vilniaus arkivyskupija. „Didįjį Penktadienį Bažnyčia visame pasaulyje pradėjo ruoštis šventei, kuri pirmą kartą švęsta Vilniuje prieš 85 metus“, - skelbia įrašas Vilniaus arkivyskupijos interneto svetainėje. 1935 m. Vilniuje Aušros Vartų galerijoje buvo iškabintas iki tol viešai nematytas Dievo Gailestingumo paveikslas, o pirmą pamokslą apie šią didžiausią Dievo ypatybę - II Velykų sekmadienį - pasakė šv. ses. Faustinos nuodėmklausys pal. kun. Mykolas Sopocka. „Gailestingumas nėra viena daugelio Dievo savybių, o Jo širdies plakimas“, - taip prieš dvejus metus kalbėjo Šventasis Tėvas Pranciškus, kuris šiemet Dievo Gailestingumo sekmadienį šv. Mišias aukos iš netoli Vatikano esančios Šventosios Dvasios Sasijoje bažnyčios, kur yra įkurtas Italijos Dievo Gailestingumo kulto centras.  

Gailestingumo Apaštalas
„Visais laikais ir bet kokiu istorijos tarpsniu - o ypač tokiomis neramiomis mūsų dienomis - Bažnyčia negali pamiršti maldos ir nesišaukti Dievo gailestingumo, kai taip yra paplitusios žmoniją slegiančios ir jai gresiančios nelaimės. (...) Kuo labiau supasaulėjusi žmonių mąstysena praranda pačią „gailestingumo“ sampratą - kuo labiau toldama nuo Dievo ji atsitolina ir nuo gailestingumo slėpinio - tuo labiau Bažnyčia turi teisę ir pareigą „didžiu šauksmu“ maldauti Dievą gailestingumo“, - sakė šv. popiežius Jonas Paulius II praėjusio šimtmečio pabaigoje, primindamas pasauliui, kad nėra žmogui kitokio vilties šaltinio, kaip Dievo Gailestingumas.

Šv. Jonas Paulius II įėjo į Bažnyčios istoriją kaip Gailestingumo popiežius. Greta šv. Faustinos ir pal. kun. M. Sopockos jis vadinamas Gailestingumo Apaštalu. Buvo vienas uoliausių Dievo Gailestingumo kulto garbintojų ir skleidėjų. Jo antroji enciklika - apie Dievo Gailestingumą - „Dives in misericordia“ rodė jo pontifikato kryptį. Tai būtent šio popiežiaus dėka visas pasaulis iš naujo atrado šv. ses. Faustinos Kovalskos perduotą tiesą apie Dievo Gailestingumą.  

Savo pontifikato pabaigoje - 2020 metais - per savo paskutinę piligriminę kelionę į Lenkiją jis iškilmingai patikėjo pasaulį Dievo Gailestingumui. Be to, kasdieniame jo gyvenime popiežių lydėjo pamaldumas Dievo Gailestingumui.

Paskutinis gelbėjimosi ratas
Apie II Velykų sekmadienį - kaip apie Dievo Gailestingumo šventę - Jėzus daug kartų kalbėjo ses. Faustinai:
„Trokštu, kad pirmąjį sekmadienį po Velykų šis paveikslas būtų viešai pagerbtas. Šis sekmadienis yra Gailestingumo šventė. Trokštu, - kalbėjo Jėzus. - Kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač - vargšams nusidėjėliams. [...] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. [...] Kuri siela prieis išpažinties ir Komunijos, gaus visišką kalčių ir bausmių atleidimą“ , - užrašė ses. Faustina savo „Dienoraštyje“.  

Gailestingumo šventė turi didžiausią rangą tarp visų Dievo Gailestingumo kulto formų dėl didelių pažadų ir vietos Bažnyčios liturgijoje. „Duodu jums paskutinį gelbėjimosi ratą, tai yra Mano Gailestingumo šventę. Jei nepagarbins mano gailestingumo, pražus amžiams“, - kalbėjo Jėzus seseriai vienuolei.

Jėzus pasakė, kad tą dieną visi žmonės, net ir tie, kurie anksčiau nejautė pamaldumo Dievo Gailestingumui ir tik dabar atsiverčia, gali dalyvauti patirdami visas malones, kurias Jėzus šiai šventei paruošė. Pasitikintys žmonės gali prašyti visko sau ir kitiems, kad tik maldos objektas atitiktų Dievo valią. Per Gailestingumo šventę visos malonės ir geradarystės prieinamos visiems žmonėms ir bendruomenėms, kad tik prašytų jų su pasitikėjimu.

Kulto sklaida
Daugelyje apsireiškimų Jėzus nusakė ne tik šventės vietą Bažnyčios liturginiame kalendoriuje, bet ir jos paskelbimo motyvą ir tikslą, pasirengimą jai ir jos minėjimą bei didelius pažadus. Didžiausias jų yra „visiško kalčių ir bausmių atleidimo“ malonė, susijusi su Šventosios Komunijos priėmimu tądien po gerai atliktos išpažinties (nepaliekant nė mažiausios nuodėmės), pasitikint Dievu ir jaučiant meilę savo artimam. Pasirengimas šiai šventei yra devyndienis, kai per 9 dienas, pradedant Didžiuoju penktadieniu, meldžiamasi Dievo Gailestingumo vainikėlio malda.

Šiuo metu, kai dėl karantino negalime dalyvauti šv. Mišiose ir priimti sakramentinę šv. Komuniją, turėtume jungtis su Bažnyčia per televiziją, radiją ar internetą, gailėtis už padarytas nuodėmes ir priimti dvasinę komuniją.

Pirmojo sekmadienio po Velykų pasirinkimas nėra atsitiktinis - tai yra aštuntoji diena (oktava) po Kristaus Prisikėlimo. Šis laikas Bažnyčioje mums aiškiai skelbia, kad nebūtų atpirkimo, jei nebūtų Dievo gailestingumo. Iš pradžių šią šventę atliepdama Jėzaus norus ir liepimus minėdavo pati ses. Faustina. Jos nuodėmklausys kun. M. Sopocka ėmėsi šios misijos po vienuolės mirties. Rašė straipsnius ir teologinius traktatus, juose stengėsi pagrįsti poreikį įtraukti šią šventę į Bažnyčios liturginį kalendorių. Ieškojo pritarimo šiai idėjai tarp teologų ir vyskupų ir buvo net išsirengęs į Romą asmeniškai pristatyti šį klausimą Kongregacijoje. 1951 metais kardinolas Adoma Sapieha sutiko, kad šventė būtų viešai švenčiama Krokuvos priemiestyje Lagevnikuose. Deja, 1959 metais Šventasis Sostas uždraudė skleisti Dievo Gailestingumo kultą ses. F. Kovalskos pateiktomis formomis. Tuomet pritrūko detalios ir gilios ses. Faustinos „Dienoraščio“ analizės ir tikslaus jo vertimo į italų kalbą. Draudimas buvo atšauktas tik 1978 metais jau mirus kun. M. Sopockai. Krokuvos arkivyskupas metropolitas kard. Francišek Macharski (Franciszek Macharski) 1985 metais pradėjo minėti Dievo Gailestingumo šventę savo arkivyskupijoje. Vėlesniais metais jis paplito ir kitose Lenkijos arkivyskupijose.

Dievo Gailestingumo miestas
Prieš ketverius metus (2016 m.) popiežius Pranciškus paskelbė Bažnyčioje Šventuosius Gailestingumo metus. Viso pasaulio dėmesys ir vėl buvo nukreiptas į Krokuvą, kur įvyko Pasaulio jaunimo dienos, skirtos šv. Jono Pauliaus II skelbtai šv. Faustinos žiniai.  

Vilniuje tais metais vyko daugybė renginių, pabrėžiančių gailestingumo darbus. Prisiminta tada, kad šiame mieste susitiko du didieji Dievo Gailestingumo apaštalai - pal. kun. M. Sopočka ir šv. F. Kovalska, kad čia buvo nutapytas pirmasis Gailestingojo Jėzaus paveikslas (dailininkas Eugeniusz Kazimirowski), kad čia Jėzus padiktavo Dievo Gailestingumo vainikėlį, kad šiame mieste pirmuosius įžadus davė šiuo metu visame pasaulyje Dievo Gailestingumo slėpinį skelbiančios Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos seserys. Beje, šiuo metu jos patarnauja Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopockos hospise ir Dievo Gailestingumo šventovėje. 2016 metais taip pat buvo surengtas Nacionalinis gailestingumo kongresas, jį vainikavo procesija Vilniaus gatvėmis, buvo nešamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. O Vilniaus rajono Juodšilių kaime buvo konsekruota pirmoji pasaulyje pal. Mykolo Sopočkos titulą turinti bažnyčia.

 * * * *
Epidemijos metu, kai visas pasaulis su nerimu žvelgia į ateitį, verta prisiminti, kad tik pasitikėdami Jėzumi, rasime išsigelbėjimą. Štai keli šv. Faustinos užrašyti Jėzaus pasisakymų fragmentai: (…) Žmonija neras ramybės, kol pasitikėdama neatsigręš į mano gailestingumą. (…) Duodu žmonėms indą, su kuriuo turi ateiti malonių prie gailestingumo šaltinio. Šis indas yra paveikslas su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi. (...)  Siela, kuri garbins šį paveikslą, nepražus. Taip pat pažadu jau čia, Žemėje, pergalę prieš priešus, o ypač mirties valandą. Aš pats ją ginsiu kaip savo garbę. (...) Kada nusidėjėlis kreipiasi į Mano gailestingumą, atiduoda Man didžiausią garbę ir yra Mano kančios nuopelnas. (...) Kai siela šlovina mano gerumą, tada šėtonas dreba prieš ją ir bėga į patį pragaro dugną. (...) Kas pasitiki mano gailestingumu nepražus, nes visi jo reikalai yra mano, o priešai sušus prie mano kojų (...)
Pateikiu tris būdus būti gailestingam artimui: pirmas - darbas, antras - žodis, trečias - malda; šiose trijose pakopose telpa gailestingumo pilnatvė, ir tai yra nepaneigiamas meilės man įrodymas.

 * * * *
2002 metų rugpjūčio 17 dieną Jonas Paulius II patikėjo pasaulį Dievo Gailestingumui šiais maldos žodžiais:
Dieve, gailestingasis Tėve, Savo meilę mums apreiškęs
Per Savo Sūnų Jėzų Kristų
ir suteikęs mums Ją Šventosios Dvasios pavidalu,
mūsų Guodėjau, Tau šiandien
patikime pasaulio ir kiekvieno žmogaus likimą.
Pažvelk į mus, nusidėjėlius,
padėk mums įveikti mūsų silpnybes, nugalėk visą blogį,
leisk visiems Žemės gyventojams patirti
Tavo gailestingumą,
kad Tavyje, Vienas Trejybėje Dieve,
jie visada atrastų vilties šaltinį.
Amžinasis Tėve, dėl skaudžios kančios ir prisikėlimo
Tavo Sūnaus,
būk gailestingas mums ir visam pasauliui! Amen.

 
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Religija Sun, 19 Apr 2020 16:28:57 +0300
Velykų stalo valgių palaiminimas http://l24.lt/lt/religija/item/340229-velyku-stalo-valgiu-palaiminimas http://l24.lt/lt/religija/item/340229-velyku-stalo-valgiu-palaiminimas Velykų stalo valgių palaiminimas

Vadovaujantis maldai uždega žvakę ant stalo.

Tada jis žegnojasi ir taria: Vardan Dievo-Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.

Visi atsako: Amen.

Vadovas: Kristus prisikėlė! Aleliuja!

Visi: Iš tikrųjų prisikėlė! Aleliuja!

Po to vienas iš dalyvaujančiųjų skaito Šventojo Rašto tekstą (Lk 24, 36-43)

Iš šventosios Evangelijos pagal Luką:
Jiems besikalbant apie tai, kas įvyko,] pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“ Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“ Jie padavė jam gabalą keptos žuvies. Jis paėmė ir valgė jų akyse.

Tada vienas iš dalyvaujančiųjų skaito intencijas:

Prisikėlusiam Kristui, kuris nugalėjo mirtį ir atvėrė mums vartus į amžinybę, išsakykime savo prašymus:

Prisikėlęs Kristau, apdovanok mus meile, sutarimu ir ramybe.

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, suteik sveikatos visiems sergantiems ir stiprybės tiems, kurie juos gydo ir slaugo.

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, pradžiugink visus, kurie šį rytą yra vieniši ar nuliūdę. -

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, atlygink tiems, kurie šiandien dirba ir tarnauja visų labui.

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, aplankyk savo meile tuos, kurių pasiilgome ir su kuriais šiandien negalime būti kartu. -

Visi: Išklausyk mus, Viešpatie.

Prisikėlęs Kristau, priimk į savo amžinąjį džiaugsmą mirusiuosius, ypač…. (paminimi mirusieji). -

Vadovas: Melskimės taip, kaip mūsų Viešpats Jėzus Kristus išmokė:

Visi: Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.

Po to vadovas taria: Su džiaugsmu šloviname tave, Viešpatie Jėzau Kristau, kuris, prisikėlęs iš numirusių, pasirodei mokiniams laužydamas duoną; ateik, Viešpatie, tarp mūsų, kai dėkodami valgome šias dovanas; priimk mus, tave priimančius kaip svečią savo broliuose ir seseryse, prie stalo savo Karalystėje. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius.

Visi: Amen.

Pavalgius šeimos tėvas arba vadovas taria: Mokiniai pažino Viešpatį, aleliuja.

Visi: Kai jis laužė duoną, aleliuja.

Vadovas: Melskimės. Dieve, gyvybės Šaltini, išliek į mūsų širdis Velykų džiaugsmą; davęs mums žemiško maisto, leisk nuolat gyventi nauju gyvenimu, kurį prisikeldamas Kristus mums pelnė ir gailestingai suteikė. Jis gyvena ir viešpatauja per amžius.

Visi: Amen.

]]>
info24lt@gmail.com (Viktor Jusel) Religija Sun, 12 Apr 2020 00:37:12 +0300