Saviugdos knygos, gyvenimo mokytojai ir šiaip gudročiai kone kasdien Jus ragina: siek savo tikslo, judėk tik į priekį, ženk pirmyn, niekada nesustok! Ką Jūs turite daryti? Liepti jiems pagaliau patylėti.

Kažkodėl vasarą įprasta laikyti tarsi kokiu žaidimu: pagrybavai, pauogavai, pasimaudei, pasikaitinai prieš saulutę, paragavai vaisinių ledų ir štai, tų trijų mėnesių, žiūrėk, jau nebėra. Bet ne viskas taip paprasta. Vis pamirštama, kiek sudėtingų, lemtingų, viską iš esmės keičiančių dalykų įvyksta būtent šiuo metų laiku.

Atrodo, yra šimtai būdų būti nelaimingam Lietuvoje, tačiau pirmasis jų – nedidelės pajamos. Jei uždirbi „minimumą“, vadinasi, valgai tik nukainotus maisto produktus, nuolat esi piktas, kasdien nuo ryto iki vakaro keiksnoji valdžią ir socialiniuose tinkluose skundiesi, kad „nebeįmanoma gyventi gaunant tiek mažai“.

Nesukite galvos dėl to, ko Jūsų vaikas išmoks mokykloje. Nes svarbiausia ne tai, ką jis ten sužino.

Kaip kažkada „Maximoje“ Rygoje sugriuvo stogas, taip dabar griūva jų rinkodaros strategijos. Staiga, žaibiškai ir be galo nesėkmingai.

Lietuvoje smurtas prieš vaikus klesti viešais, kruvinais ir netgi mirtinais pavyzdžiais. Dažnai įprasta sakyti, kad tokie vaikai – nukentėję, sugniuždyti ir emociškai bei fiziškai suluošinti – yra nemylimi. Bet kodėl nemylimais dažniausiai vadiname būtent skriaudžiamus mažuosius? Jūs tik paklauskite prieš savo vaikus smurtaujančių tėvų, ką šie jaučiam savo atžaloms? Visi, garantuoju, atsakys, kad begalinę meilę. Kumščiai pakyla kaip tik „norint gero“ – paauklėti, savaip „patobulinti“ vaiką, išmušti iš jo ydas, kaprizus, tinginystę ar atsikalbinėjimus.

Santuoka turėtų būti amžinos meilės simboliu.

Deja.

Dėl ydingo santuokos suvokimo amžinos nelaimėlės simboliu dažnai paženklinama būtent moteris.

Mano manymu, nė kalbos negali būti apie mokyklos lankymą nuo 6 metų. O kam laukti tiek ilgai? Vaiko asmenybė susiformuoja jau iki trejų, be to, tokių metų vaikas seniausiai moka sėdėti ir vaikščioti, o ko daugiau ir reikia mokykloje?

Dabar, kai vis kalbama, ką galėtume padaryti dėl vaikų gerovės, aš priminsiu svarbiausia – mes galime tiesiog jų neturėti. Taip, nesusilaukti, neplanuoti ir pasirinkti gyventi be atžalų.

Aš nežinau, kas jūs esate. Emigrantas? Pensininkas? Jaunuolis? Tėvas? Patriotas? Kritikas? O gal žmogus, neatradęs savo tapatybės? Meskime šitas etiketes į šalį. Gana skaidytis, skirstytis, dalytis į grupes. Visa tai trukdo jausti, skatina priešpriešą.