2018-01-20, 18:23

Nenoriu draugo emigranto

Moterys dažnai pasvarsto, kokio vyro jos norėtų. Kad svajonė įgautų aiškesnį pavidalą, sudarinėjami pageidaujamų savybių sąrašai, mintyse kuriamas tobulo princo portretas, apie tai kalbama su draugėmis, fantazuojama prieš miegą. Tad kokio gi JO reikia? Turtingo, sportiško, mokančio pajuokauti, pasirengusio tėvystei, mylinčio, rūpestingo, ištikimo, tvarkingo, protingo, išsilavinusio, mandagaus, galantiško, ištvermingo... Tikiu, prigalvoti galima daug ir reikalavimų kiekviena turi vis kitokių. Bet aš šįkart pasakysiu kur kas paprasčiau.

Ar galėtumėte didžiuodamiesi pasakyti, jog Jūsų vaikas kartais pameluoja? Žinoma, ne. Juk už melą įprasta barti, bausti, smerkti, tai laikoma problema, elgesiu ar įpročiu, kurio jokiu būdu negalima toleruoti. Pats žodis „melagis“ turi ištisą neigiamų konotacijų paletę: jis yra tas, kuris neigia realybę, manipuliuoja, apsimetinėja, gyvena fantazijų pasaulyje, klaidina kitus žmones, nepaiso visuotinai priimtų tiesos ir teisingumo vertybių.

Praėjo adventas, atšventėme Kristaus gimimą, pražygiavo ir Trys karaliai. O kas dabar? Stengsimės kaip nors išgyventi sausį?

2017-12-24, 19:00

27 istorijos

Mano Kalėdos dažniausiai prasidėdavo Kauno autobusų stotyje. Susisupusi į vilnonį šaliką, nuo drėgmės pasišiaušusiais plaukais, rankinėje – chaosas, pilna paskubomis po egzamino universitete prigrūstų lapų, draugių padovanotų šokoladų, batai šlapi nuo lėkimo akmeninėmis, slidžiomis senamiesčio gatvelėmis...

Kilus konfliktui dėl katalikiškos mokyklos Vilniaus Pilaitės mikrorajone statybų, atsivėrė daugybė tikėjimo dalykų nežinojimo spragų. Žmonės klausė: kam tokia mokykla reikalinga? Kas katalikiškose mokyklose apskritai vyksta, kaip vyksta, ar mokiniai jose tik meldžiasi, skaito Šventąjį Raštą ir mintinai kala tikėjimo tiesas? Tokie klausimai – visiškai suprantami, kai visuomenei trūksta žinių. Nežinoti – nieko blogo. Tikėjimas, religija mums ir reikalingi tam, kad atsakytų į visus kylančius klausimus.

2017-12-10, 16:57

Jauno mokytojo filosofija

Lapkričio trečiąją savaitę atėjau į gimnaziją, kurią pati baigiau prieš devynerius metus, vesti pirmųjų savo lietuvių kalbos pamokų. Tik žengiau į kabinetą, ir išgirdau: „Štai, prašom, prieš tave – viena silpniausių klasių mokykloje, beje, reikia juos visus paruošti kalbėjimo įskaitai, surengti vakaronę, vaidinimą karnavalui“. Atrodo, iš pat pradžių tiesiog užprogramuota nesėkmė, tiesa?

Turiu pačius nuostabiausius gimines, draugus ir artimuosius – Kalėdų proga jie man nieko nedovanoja. O aš irgi nieko neperku jiems.

Nuo 2017 metų pavasario Švietimo ir mokslo ministerija labai plačiai bei garsiai ėmė skleisti informaciją apie pedagogų rengimą mūsų šalyje. Ministrė Jurgita Petrauskienė optimistiškai žėrė idealizuotus apibūdinimus, kokie gi turėtų būti ateities mokytojai: motyvuoti, entuziastingi, puikūs savo dalyko žinovai ir t.t. O kad vien žodinio įkvėpimo nebūtų maža, tiems studentams, kurie pasirinks vienerių metų trukmės profesines pedagogikos studijas, pažadėtos net ir stipendijos – po 116 eurų kiekvieną mėnesį.

6 sekundės – tai viskas, ko reikia, kad taptumėte šalies prezidentu.

Atrodo, žmonės pavargo rinktis, galvoti ir priimti sprendimus. Atėjus 2019 metų prezidento rinkimams, daugelis tesvajoja sugarmėti prie balsadėžių ir išrinkti kone tą patį, kas buvo anksčiau – tikrą Dalios Grybauskaitės kloną.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24