„Patriotizmo esmė nėra neapykanta kitoms tautoms, bet meilė savai – labai  seniai pastebėjo XIX ir XX a. sandūros Austrijos rašytojas ir poetas Peter Rosegger.

– tokį amerikiečių vesternų terminą man pakiša vaizduotė, kai nuolat stebiu prezidentės Dalios Grybauskaitės įvedamus naujus politinius papročius.

Prieš kelias savaites rašiau, kad mūsų šalyje politikai, kuriems (metaforiškai kalbant) bet kas, ką ant lapo nupiešė psichologas, siejasi su Kremliaus sąmokslų prieš Lietuvą rengimu. Ir kad šis negalavimas,  atrodo, yra užkrečiamas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra tarsi būrėja. Negera būrėja. Dar prieš antrąjį prezidento rinkimų  turą ir perrinkimą pranašavo blogus laikus Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės viceministrams ir pažiūrėkite – pasitvirtina.

Seimo narys Mantas Adomėnas man yra kaip kareivis-erotomanas iš nelabai padoraus  anekdoto. Tam viskas, ką ant lapo nupiešė psichologas, siejosi su moters užpakaliu, o šiam – su Putinu.

Svarstau, kokią žalą mums galėtų padaryti Lenkija, kad kažkaip pateisintų garbingą antrąją vietą apklausoje „Šalys, priešingos Lietuvai“.

Negaliu atsistebėti stebuklinga konservatorių vadovo permaina, įvykusia po Europos Parlamento rinkimų.

„Koks nerūpestingumas: esant prezidente, iš gatvės floristės pirkti saugomas pakalnutes, be to, vėduotis jomis prieš fotografo objektyvą“, – stebisi daugelis publicistų. O ko jūs tikėjotės? Kad rinkimų kampanijos įkarštyje nerangiai ir įkyriai flirtuojanti su rinkėjais prezidentė iš rankinuko išsitrauks baudos kvitų paketėlį ir mostelės teisės pažeidėjai baudą už tėviškės gamtos niokojimą? Ar temps močiutę į artimiausią policijos nuovadą? Ne, Dalia Grybauskaitė antrojo rinkimų turo  akivaizdoje vaidina „gerojo policininko“ vaidmenį ar rūpestingą motinėlę, besiglamonėjančią su senukais, besifotografuojančią su abiturientais, susigraudinančią dėl žmonių su negalia talentų ir vardan Tėvynės klestėjimo Kryžių kalne kabina asmeninį rožinį – vertingą suvenyrą iš Romos.

Antrasis rinkimų turas Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei – „didžioji politinės kultūros pamoka“, „kuri turėtų sutrumpinti per aukštai užriestus asmeninių ambicijų ragus“, – parašė vienas iš reprezentacinių Lietuvos žurnalistų. Stipriai!

DELFI portalas, stengiantis keliems gabiems publicistams, nesiliauja teikęs politikams vertingų patarimų, kaip apsaugoti sveiką, nors ir labai jautrų, nacionalinį lietuvių audinį nuo infekcijos, vadinamos „lenkų nacionalinė mažuma ir jos postulatai“ vystymosi.