Prezidentė reikalauja iš ministrų „įtartinų viceministrų" galvų. Kadangi ministrai neskuba savo vice- kirsti galvas be teismo, remdamiesi tik specialiųjų tarnybų sumeistrautu „juoduoju sąrašu", poniai D. Grybauskaitei krinka nervai. Keista stebėti, kaip savo tautiečius kviečia surengti linčo teismą valdančiajai daugumai. Vis dažniau kuria iš savęs absoliutų šerifą, kuris neatsižvelgdamas į metodus planuoja išvalyti miestą nuo siaučiančių galvažudžių iš Algirdo Butkevičiaus gaujos.

Nežinau, kaip kitiems, bet man darosi truputį nepatogu žinant, kad mes esame įsipainioję į „nusikalstamos koalicijos" spąstus. Tiesa, prezidentė pareiškė, kad taip pavadins valdančiąją daugumą tuo atveju, jei ministrai neišvalys savo kabinetų nuo „įtartinų pavaduotojų" nusikalstamo elemento pavidalu, bet žodis jau ištartas.

Laimei, pasaulis mumis per daug nesidomi, tad gal pražiopsos pirmojo mūsų šalies asmens išsiųstą siaubingą pranešimą: „Lietuvą valdo nusikaltėliai!" Tiesa, valdo iš antros eilės, iš už neveiksniais pripažintų ministrų nugarų, tačiau devyni nusikaltėliai, susekti net penkiose ministerijose, – jau ne kažkokia politinė krizė, bet (atsižvelgiant į mūsų šalies dydį) Amerikos Cosa Nostra kartu su Japonijos Yakuza ir Rusijos Solncevsko brolija.

Ką į tai sako generalinis prokuroras, o tiksliau, einantis šias pareigas Darius Raulušaitis? Nieko. Praėjusią savaitę pakviestas į Seimą pareiškė, kad prokuratūra neturi jokios informacijos apie viceministrų, kuriuos prezidentė D. Grybauskaitė pasirinko „išvalymui", nusikalstamą veiklą. Iki šiol nė vienam viceministrui iš liūdnai pagarsėjusio „juodojo sąrašo" prokuratūra nepareiškė jokių kaltinimų. Tiesiog nėra pagrindo ką nors iš šio sąrašo įtarti dėl nusikalstamos veiklos. Man šokas!

Prieš kelias savaites rašiau, kad visai neneigiu, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtas sąrašas yra pagrįstas, tačiau kiekvieną dieną pradedu vis daugiau juo abejoti. Juk jeigu jis būtų pagrįstas, surinkti duomenys apie pavaduotojus jau seniai turėtų gulėti ant prokuroro stalo, o ne tarnauti Prezidentei, kad ši puoštųsi „kriminalinės koalicijos" tramdytojos rūbais. Tokie žaidimai ne tik griauna tarptautinį mūsų šalies įvaizdį, bet ir klaidina bei gąsdina jos piliečius.

Šiandien nežinome, ar gyvename valstybėje, valdomoje kriminalistų, ar specialiųjų tarnybų agentų, ar galbūt D. Grybauskaitės kaprizų, kylančių iš troškimo būti kietuoju šerifu. Nemanau, kad gyvename teisinėje valstybėje. Teisinėje valstybėje asmuo, turintis informacijos apie nusikaltimą (mūsų atveju, apie Vykdomosios valdžios atstovų nusikaltimus), privalo pranešti teisėsaugos institucijoms. Tas pats tinka ir statistiniams Jonaičiui su Petraičiu, ir prezidentei D. Grybauskaitei, ir specialiųjų tarnybų agentams. Kitas dalykas, jei kalbame ne apie tai, kad sugautume zuikį tiesiog tam, kad jį persekiotume... prisidėdami prie progos šalininkų. Nežinau, ar prezidentė supranta, kad perlenkia lazdą. Šią kampaniją stebinti visuomenė pamažu pradeda užjausti persekiojamuosius. Kad tik tam tikru momentu ji neatsisuktų prieš persekiojančiuosius.

Lucyna Schiller